Šv. Alfonso Liguorio advento apmąstymai

Pamąstykime apie skurdą vienuolio, kuris, palikęs namus, tėvus ir pasaulį su visais jo malonumais, atsidavęs Jėzui Kristui, pašventęs Jam savo valią ir laisvę, vangiai ir aplaidžiai gyvendamas, patiria pasmerkimo pavojų. Deja, netoli pražūties yra toks vienuolis, kuris, pašauktas į Dievo namus tapti šventuoju, gyvena drungną gyvenimą. 

Kad galėtume visada eiti Viešpaties keliu, nenukrypdami nei į dešinę, nei į kairę, būtina pasitelkti tinkamas priemones: atsikratyti pasitikėjimo savimi ir pasitikėti Dievu.

Visas laikas, kuris skiriamas ne Dievui, yra prarastas laikas. Mirties valandą prisirišę prie pasaulio žmonės norės dar vienų metų, dar vieno mėnesio, dar vienos dienos – bet jų negaus. Tuomet jiems bus pasakyta, kad laikas baigėsi. Ak, mano Jėzau, tiek daug metų buvau pasaulyje, o kiek jų praleidau Tau?