Tradicinės Mišios

Ar galite šiandien įsivaizduoti popiežiaus arba vyskupų dokumentą, aiškiai sakantį, kad grįžimas prie Dievo, prie Jėzaus Kristaus, yra visų rimtų ekonominių, politinių, moralinių ir dvasinių problemų pasaulyje sprendimas?

Mišių atnaujintojai naudojo dvi technikas išvalyti Mišioms nuo katalikiško mokymo – praleidimą ir susilpninimą.

Nuo 2019 m. rudens prie Šv. Pijaus X kunigų brolijos Lenkijoje prisijungė net 13 kunigų. Tuo pat metu tikinčiųjų, lankančių Brolijos kunigų aukojamas tradicines Mišias, skaičius patrigubėjo.

Šv. Pijus V tiesiog išsirinko vieną iš rito, kuris beveik visomis savo dalimis ir tvarka buvo kone 1000 metų senumo, variantų.

Kuo reikšminga ši nutekinta ataskaita, kurios autentiškumu praktiškai niekas neabejoja? Ji yra stebėtinai pozityvi tradicinių Mišių atžvilgiu. D. Montagne pateiktos ataskaitos citatos šiuo pozityvumu tiesiog pribloškia ir džiugina.

Todėl kas nevertai valgo tos duonos ar geria iš Viešpaties taurės, tas bus kaltas Viešpaties Kūnu ir Krauju.

Dalinamės kun. Edmundo Naujokaičio FSSPX paskaitos, skaitytos 2024 m. sausio 27 d. Klaipėdoje, vaizdo įrašu.

Spalio 29-31 dienomis Romoje vyko jau 10-oji kasmetinė Summorum Pontificum piligrimystė, skirta paminėti popiežiaus Benedikto XVI paskelbtą motu proprio Summorum Pontificum, suteikusį postūmį tradicinių Mišių plitimui visame pasaulyje. 

Laikui bėgant vis aiškiau suprantame, kaip vystėsi Bažnyčios vadovybės pradėtas pilietinis karas prieš „tradicionalistus“ ir kokių tikslų juo siekiama.

Prieš Vatikano II Susirinkimą Bažnyčios gyvenimas, sielovada, brolijų ir misijų veikla tiesiog žydėjo, išgyveno aukso amžių, todėl kyla klausimas, kam reikėjo kirsti ir sunaikinti geras šaknis?

Maždaug pusė JAV katalikų, kurie žino apie tradicinėms Mišioms ribojimus įvedusį popiežiaus Pranciškaus motu proprio Traditionis custodes,tai vertina neigiamai.

Komanda, sukūrusi nuostabią dokumentinių filmų trilogiją „Visų laikų Mišios“, paskelbė apie naują jų projektą – internetinę platformą tradicinių Mišių populiarinimui.

Ar mums geriau sutikti Kristų kylant į viršų pas Jį, ar traukiant Jį žemyn į savo kasdienį pasaulį?

Tradicinių lotyniškų Mišių draudimas yra piktnaudžiavimas bažnytine valdžia, o jo nesilaikymas iš esmės nereiškia nepaklusnumo.

Tradicinės lotyniškos Mišios Katalikų Bažnyčios gyvenime tampa vis dažniau aptarinėjama tema. Tai paskatino ir popiežiaus Pranciškaus motu proprio „Traditionis Custodes“, įvedęs griežtus suvaržymus tradicinių Mišių aukojimui bei vėliau sekęs laiškas, paaiškinantis praktinį motu proprio taikymą.

Šie žmonės paaiškino, kad svarbus šio „tradicionalizavimo“ elementas yra naujas jauno kunigo profilis, kuris neišvengiamai sutampa su praktikuojančių jaunų katalikų profiliu, nes jie yra kilę iš jų tarpo: griežtas pamokslavimas, ritualinės praktikos ir raginimas klūpėti bei priimti komuniją ant liežuvio.

Jau beveik prieš ketverius metus Naujojo ikonoklazmo režimas išleido „Traditionis Custodes“ – dokumentą, kupiną melagingų teiginių, kad sunaikintų popiežiaus Benedikto darbą „sutaikinant Bažnyčią su ja pačia“.

Liaudis niekada, absoliučiai niekada neprašė keisti ar nuskurdinti liturgiją, kad geriau ją suvoktų. Vienintelis daly­kas, kurio tikintieji norėjo ‒ tai geriau suprasti unikalią ir ne­kintamą liturgiją, liturgiją, kurios jie niekada netroško keisti.

Vašingtono arkivyskupas kardinolas Wiltonas Gregory išleido dekretą, kuriuo Vašingtono arkivyskupijoje uždraudžiamos visos parapijinės Tradicinės Mišios.

Negalima staiga sukurti naują apeigyną, kaip tai padarė Paulius VI, ir paskelbti jį išskirtiniu Šventosios Dvasios balsu mūsų laikais, o tuo pat metu ankstesnį apeigyną, kuris per mažiausiai 1000 metų beveik nepakito, vaizduoti kaip nepakankamą ir žalingą tikinčiųjų dvasiniam gyvenimui.