Vyriškumas

Prieš mūšį Henrikas V drąsina savo karius, gražiai išskleisdamas katalikiškos ir vyriškos narsos bei nesavanaudiško pasiaukojimo grožį. Pradėdamas kalbą nuo iš pirmo žvilgsnio tuščių dalykų, jis greitai persiima nulankumu ir įprasmina mūšį ne tik politiniame savo šalies, bet ir religiniame kontekste.

Šios dešimt priežasčių padės jums sugriauti toksiško feminizmo melą ir atrasti tikro vyriškumo dorybes.

Bandydami iš naujo atrasti sveiką, katalikišką vyriškumo suvokimą, galime jį pradėti vaizduoti per daug supaprastintai ar pernelyg plokščią.

Mūsų dienomis klaidinga marksizmo evangelija skelbia, kad revoliucija – smurtinė ar kitokia – pagaliau užbaigs žmogaus kentėjimus. Ši klaidinga evangelija didžiulę įtaką įgavo ypač 1960‒1970 m., padedant kitai, mažiau žinomai, psichologijos evangelijai.

Tikriausiai visi tėčiai vienu ar kitu metu patiria šią „kovoti ar trauktis“ būseną.

Dauguma vyrų, kuriais iš tiesų žaviuosi, pasižymi ypatinga savybe, kuri mane visada šiek tiek ar daugiau nei šiek tiek stebino.

Vyriškumą praradęs kunigas atsižadėjimą painioja su arogancija, pranašumo demonstravimu, šaltumu ar klerikalizmu.

Ar tiesa, kad vyrai ir moterys pasižymi skirtingais būdo bruožais žvelgiant į tai, kaip jie gyvena, kaip žiūri į gyvenimą bei bendrauja su kitais?

Kokios yra vyriškumo savybės? Tos savybės yra ar bent jau buvo glaudžiai susiję su dviem vyro pašaukimais – būti kariu ir kunigu.

Vyrai nenori girdėti, kad gyvenime laimę ir vidinę ramybę reikia rasti priimant save tokį, koks esi, nepriklausomai nuo savo charakterio kokybės.