Medinė klausykla Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje Kamianoje (Lenkija), MichalPL, Wikimedia Commons, CC BY-SA 4.0, apkirpta
Su autoriaus leidimu skelbiame 2017 m. vykdytos amerikiečių katalikų apklausos analizę. Lietuvoje panašių analizių matyti neteko, tačiau, stebint visuomenės gyvenimą galima įtarti, kad padėtis turėtų būti panaši.
+ + +
Amerikos religiniame gyvenime sklando toks pokštas: paklausk dešimties katalikų, ko Bažnyčia moko vienu ar kitu klausimu, ir išgirsi vienuolika skirtingų atsakymų. Jis sakomas su šypsena, taip pripažįstant, kad ši tradicija yra tarsi didelė palapinė: jai pavyko suburti beveik milijardą žmonių iš labai skirtingų kultūrų, kalbų ir politinių aplinkų. Tačiau, kaip ir daugumoje pokštų, jame yra nemažai tiesos.
Katalikų Bažnyčia yra viena iš doktrinos požiūriu tiksliausiai apibrėžtų institucijų pasaulyje. Magisteriumas – popiežius, kardinolai ir vyskupai – yra pateikęs išsamius visa ko vertinimus: pradedant tuo, kaip vyksta išganymas, baigiant kontracepcijos vertinimu ar tuo, kaip dažnai ištikimas katalikas turėtų priimti Atgailos sakramentą. Tai ne pasiūlymai. Pačios Bažnyčios žodžiais tariant, tai autoritetingas mokymas institucijos, kuri tiki esanti vedama Šventosios Dvasios.
Ir vis dėlto kiekvienas, kuriam teko pabūti tarp Amerikos katalikų, žino, kad atstumas tarp oficialaus Bažnyčios mokymo ir tikrosios vidutinio kataliko, sėdinčio bažnyčios suole, patirties gali būti nemenkas. Tai nėra naujas pastebėjimas – religijos sociologai jį fiksuoja jau dešimtmečius. Tačiau kyla išties įdomus empirinis klausimas: kiek vidutinis Amerikos katalikas yra katalikas doktrinine šio žodžio prasme?
Į šį klausimą atsakyti gana sunku, nes dauguma Amerikos religingumo apklausų yra „bendrojo pobūdžio“. Jose klausiama, pavyzdžiui, apie pamaldų lankymą, nes tai būdinga beveik visoms tradicijoms, tačiau nesigilinama į specifinius katalikų tikėjimo dalykus ir praktikas. Vis dėlto man pavyko užtikti duomenų rinkinį, vadinamą American Catholic Laity Poll (Amerikos katalikų pasauliečių apklausa). Ji buvo atlikta prieš kurį laiką (2017 m.), bet, manau, vis dar gali daug pasakyti apie konkrečias katalikų praktikas ir įsitikinimus.
Pavyzdžiui, šioje apklausoje buvo konkrečiai klausiama apie išpažintį: „Kaip dažnai (jei apskritai) priimate Atgailos sakramentą (išpažintį)?“
Tipiškas katalikas į klausyklą reguliariai neužsuka. Tiesą sakant, tik 4 % katalikų sako, kad eina išpažinties kartą per mėnesį ar dažniau. Palyginimui: amerikiečių, kurie pamaldose dalyvauja kelis kartus per savaitę, yra apie 6–8 %. Skaičiais tai reiškia, kad Amerikoje yra maždaug 2–3 milijonai katalikų, kurie išpažinties eina keliolika kartų per metus.
Tuo tarpu aiški dauguma (56 %) sako, kad išpažinties eina „retai“ arba „niekada“. Dar 16 % nurodo, kad išpažinties eina rečiau nei kartą per metus. Tai reiškia, kad beveik trys ketvirtadaliai katalikų išpažinties nebuvo jau labai seniai. Daugumai Amerikos katalikų tai tiesiog nėra įprastos religinės praktikos dalis.
Žinoma, negalėjau nesuskirstyti šių duomenų pagal tai, kaip dažnai katalikai pasauliečiai dalyvauja Mišiose. Nesunku numanyti, kad kuo dažniau dalyvaujama Mišiose, tuo dažniau einama ir išpažinties, tačiau malonu nuojautą patvirtinti tikrais skaičiais. Šiuo atveju tarp abiejų religinių elgesio formų yra teigiamas ryšys. Tarp dalyvaujančių Mišiose kas savaitę 36 % sako, kad išpažinties eina bent kelis kartus per metus, o dauguma – bent kartą per dvylika mėnesių.
Tačiau tarp tų, kurie Mišiose dalyvauja rečiau, išpažintis nėra įprasta religinio gyvenimo dalis. Iš tų, kurie Mišiose dalyvauja kas mėnesį, beveik du trečdaliai nurodo, kad išpažinties eina retai, niekada arba rečiau nei kartą per metus. Tie, kurie Mišiose lankosi retai, išpažinties apskritai neina – 79 % sako, kad eina retai arba niekada. Jei kam įdomu: 42 % katalikų patenka į kategoriją „niekada / retai“ ir pagal dalyvavimą Mišiose, ir pagal ėjimą išpažinties.
Kitas katalikams būdingas bruožas yra Magisteriumo sąvoka. Ji reiškia, kad Bažnyčios vadovybė yra autoritetas doktrinos, praktikos ir požiūrio į prieštaringus politinius klausimus srityje. Apklausoje yra du įdomūs klausimai, kuriuos verta panagrinėti:
- Katalikų vyskupai dažnai pasisako apie politiką ir rinkimus, taip pat apie tokius viešosios politikos klausimus kaip sveikatos apsauga, imigracija ir užsienio reikalai.
- Katalikai gali nesutikti su kai kuriais Bažnyčios mokymo aspektais ir vis tiek likti ištikimi Bažnyčiai.
Iš grafiko aiškiai matyti, kad eilinis katalikas nesijaučia įpareigotas laikytis vyskupų mokymo politikos ir viešosios politikos klausimais. Visoje imtyje tik maždaug kas dešimtas katalikas pasakė: „Stengiuosi laikytis vyskupų nurodymų ir pamokymų politikos ir viešosios politikos klausimais.“ Dažniausiai pasirinktas buvo akivaizdžiai vidurio kelias: „Atsižvelgiu į tai, ką vyskupai sako apie politiką ir viešąją politiką, bet galiausiai sprendžiu pats.“ Tačiau atkreipkite dėmesį, kad tarp tų, kurie Mišiose lankosi mažai, beveik pusė sako, jog vyskupų nuomonė jiems visiškai nesvarbi.
Kalbant apie tai, ar katalikai gali nesutikti su Bažnyčios mokymu ir vis tiek likti jai ištikimi, skirtumai tarp kas savaitę Mišiose dalyvaujančių ir visai jose nedalyvaujančių yra gana nedideli. Net tarp religiškai aktyviausių katalikų didžioji dauguma (81 %) sutinka, kad „katalikai gali nesutikti su Bažnyčios mokymu ir vis tiek likti jai ištikimi“. Tarp rečiau Mišiose dalyvaujančių ši dalis viršija 90 %. Taigi atrodo, kad vidutinis katalikas savo tikėjimo broliams ir seserims yra labai atlaidus ir lankstus.
Vis dėlto žengkime dar vieną žingsnį. Norėjau sudaryti „atitikties indeksą“, pagrįstą daugeliu šios katalikų pasauliečių apklausos klausimų. Sudariau sumuojamąjį indeksą, apimantį keturias plačias tyrimo sritis: elgseną, tikėjimą, moralinį autoritetą ir institucinį lojalumą. Visus rodiklius pateikiu toliau esančioje lentelėje, kad matytumėte tikslias klausimų formuluotes.
Kai kurie veiksniai turi gana aukštą „atitikties rodiklį“, pavyzdžiui, įsiregistravimas parapijoje (60 %) arba tikėjimas fiziniu Jėzaus Kristaus prisikėlimu (64 %). Tačiau yra ir tokių klausimų, kuriuose Bažnyčios mokymą atitinka tik labai maža katalikų dalis. Pavyzdžiui, tik 9 % katalikų sako, kad galutinį žodį kontracepcijos klausimais turi Bažnyčia, o dėl aborto taip mano tik 13 %.
Kiekvienam respondentui priskyriau balą nuo nulio (neatitinka nė vieno rodiklio) iki 10 (atitinka visus dešimt lentelėje nurodytų rodiklių). Pasiskirstymą pavaizdavau toliau esančiame grafike. Vidutinis visos imties atitikties balas buvo 2,9 iš 10.
Beveik 30 % katalikų pagal katalikiškos atitikties indeksą surinko nulį arba vieną balą. Pusė jų surinko nuo nulio iki dviejų balų. Tuo tarpu tik 6 % surinko bent septynis. Kaip galima greitai pastebėti iš stulpelinės diagramos, dažniausias balas buvo 3 iš 10, o netoli nuo jo atsilieka 1 ir 2. Kitaip tariant, vidutinis katalikas nuolat nesilaiko praktikų ir neišpažįsta įsitikinimų, kurie yra būdingi būtent katalikams.
Žinoma, vaizdas pastebimai keičiasi, kai duomenis suskirstau pagal tai, kaip dažnai vidutiniškai dalyvaujama Mišiose. (Suprantu, kad vienas iš sumuojamojo indekso rodiklių yra būtent dalyvavimas Mišiose, todėl tai šiek tiek iškreipia rezultatus, tačiau vis tiek manau, kad tai naudingas būdas atskirti įsipareigojusius katalikus nuo kultūrinių.)
Tarp katalikų, kurie Mišiose lankosi retai, vidutinis šios skalės balas yra vos 1,75, o dažniausias balas – vienas. Vidutinis katalikas, kurį grafiko viršuje vaizduoja raudoni stulpeliai, iš tikrųjų nėra katalikas jokia reikšminga prasme. Labai norėčiau pamatyti, kokį balą šioje skalėje surinktų tipiškas protestantas, ir palyginti jį su Mišiose niekada nedalyvaujančiais katalikais, tačiau, deja, tam neturiu duomenų.
Tarp katalikų, kurie nurodo dalyvaujantys Mišiose kas mėnesį, vidurkis yra visu balu didesnis (2,9), o dažniausias balas – 3 iš 10. Vis dėlto matyti, kad kairėje pusėje stulpeliai aukštesni nei dešinėje. Daugiau nei 40 % kas mėnesį Mišiose dalyvaujančių katalikų pagal šį indeksą surenka ne daugiau kaip du balus.
O kaip aktyviausi katalikai? Na, čia aiškiai matyti daug aukštesnis vidurkis (5,1) – beveik dvigubai didesnis nei kas mėnesį Mišiose dalyvaujančiųjų. Šis grafikas dešinėje pusėje pilnesnis nei kairėje. Tarp kas savaitę Mišiose dalyvaujančiųjų 18 % surenka 7–10 balų – tris kartus daugiau nei visoje katalikų imtyje. Nėra jokių abejonių, kad šios grupės atitiktis katalikų doktrinai ir elgsenai yra didžiausia.
Pamaniau, kad jums bus įdomu pamatyti išsamesnius duomenis, todėl pakartojau aukščiau pateiktą lentelę, tik šį kartą pagal kiekvieną dalyvavimo Mišiose lygį.
Kalbant apie elgseną, aiškiai matyti, kad aktyviausiai Mišiose dalyvaujantys taip pat dažniausiai reguliariai eina išpažinties ir yra įsiregistravę parapijos nariais. Aiški gradacija matyti ir tikėjimo srityje. Pavyzdžiui, transsubstanciacija tiki 74 % kas savaitę Mišiose dalyvaujančių, palyginti su 42 % tų, kurie Mišiose dalyvauja retai arba niekada. Skirtumas, kalbant apie tikėjimą Jėzaus mirtimi ir prisikėlimu, taip pat siekė 25 procentinius punktus.
Tačiau katalikų atitiktis labiausiai sumažėja paskutinėse dviejose kategorijose: moralinio autoriteto ir institucinės ištikimybės. Net tarp kas savaitę Mišiose dalyvaujančių rodikliai yra neįtikėtinai žemi. Tik 26 % kas savaitę Mišiose dalyvaujančių katalikų sako, kad galutinį žodį dėl aborto turėtų tarti Bažnyčios vadovai, o dėl homoseksualumo taip mano vos 22 %.
Kadangi stengiuosi būti novatoriškesnis, sukūriau interaktyvų įrankį, leidžiantį patiems „pasirinkti savo paletę“ ir nustatyti, kokia katalikų dalis atitinka Bažnyčios mokymą. Įrankį (anglų kalba) galite atsidaryti paspaudę šią nuorodą.
Galite išbandyti įvairius derinius kiek tik širdis geidžia. Pavyzdžiui, įrankis rodo, kad katalikų, kurie Mišiose dalyvauja kas savaitę ir išpažinties eina bent kartą per metus, yra 17 %.
Koks yra tipiškas katalikas? Manau, kad atsakymas bent iš dalies priklauso nuo to, kaip dažnai jis dalyvauja Mišiose. Jei savaitgalį jis bažnyčioje pasirodo retai, tai nesilaiko daugelio katalikams būdingų elgesio normų ir neišpažįsta daugelio katalikams būdingų įsitikinimų.
Jei jis eilinį sekmadienį dalyvauja pamaldose, labiau tikėtina, kad eis išpažinties, tikės Jėzaus prisikėlimu ir transsubstanciacija. Tačiau net šių žmonių sprendimus vis dar lemia individualizmas. Viešosios politikos klausimais jie nepaklūsta Bažnyčios autoritetui ir nežiūri kreivai į kitus katalikus, kurie kvestionuoja Bažnyčią.
Šie duomenys mane įtikina, kad žodžių junginyje „Amerikos katalikas“ svarbiausias žodis tikriausiai yra pirmasis, o ne antrasis.
Šio straipsnio duomenų analizės kodą galima rasti čia.
Ryanas P. Burge’as yra Vašingtono universiteto Danforth religijos ir politikos centro praktikos profesorius.
Originalas: Ryan P. Burge, „The Conformity Gap: What American Catholics Actually Believe and Practice“, Graphs About Religion. Vertimas publikuojamas autoriaus leidimu.
