Šią savaitę, liepos 1 d., Écône, Šveicarijoje, įvyks Šv. Pijaus X kunigų brolijos vyskupų šventimai. Lietuvoje šis įvykis praktiškai nėra nušviečiamas, tuo tarpu visoje Vakarų katalikiškoje erdvėje vyksta įtemptos abiejų -- broliją palaikančių ir ją smerkiančių – pusių diskusijos. Šv. Tėvui išsiųstas ne vienas atviras laiškas. Kokios tai svarbos klausimas yra visam tradicionalistų judėjimui galime spręsti iš to, kad pvz. OnePeterFive.com svetainėje, kuri nedeklaruoja remianti broliją, iš paskutinių 10 naujienų (atmetus sekmadienio liturginį straipsnį), 7 straipsniai yra skirti analizuoti šiai situacijai ir jos istorinėms aplinkybėms. Nes tiesa svarbi.
Situacija yra tokia ypatinga, kad kardinolas Gerhardas Ludvigas Müleris ką tik įvykusioje kardinolų konsistorijoje paragino Šventąjį Sostą pateikti oficialų atsakymą į naujausią Šv. Pijaus X Brolijos iššūkį Romai (prieš konsistoriją atsiųstą 154 punktų Tikėjimo Išpažinimą), kuriame, iš esmės, Roma kaltinama nukrypimu nuo amžinosios Bažnyčios Tradicijos ir Magisteriumo, ir pasiūlė įsteigti naują Ecclesia Dei struktūrą, kuri priimtų tuos narius, kurie, kaip tikimasi, paliks draugiją po liepos 1 d. numatytų vyskupų įšventinimų, po kurių turėtų sekti Romos sankcijos.
Buvęs Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas pateikė šį pasiūlymą birželio 26–27 d. Vatikane vykusios neeilinės kardinolų konsistorijos atidarymo dieną, nors diskusijos šia tema konsistorijoje visiškai nebuvo numatytos. Diane Montagna dalinasi italo žurnalisto replika, kad G. L. Müleris šiuo pasiūlymu „sudrebino konsistoriją“.
Buvęs Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas, paragino tvirtai atmesti šį j’accuse (aš kaltinu - pranc.). Jis pasiūlė parengti oficialų atsakymą Lefebro sekėjams, kuriame būtų dar kartą patvirtinta, kad, priešingai nei jie teigia, Roma niekada nenukrypo nuo Tradicijos kelio. Jo įsikišimas buvo tuo reikšmingesnis, kad anksčiau jis vadovavo dikasterijai, atsakingai būtent už klausimus, kylančius dėl šio skilimo.
Žemiau pateikiame atvirą Šv. Pijaus X kunigų brolijos laišką popiežiui ir kardinolams, pateiktą kartu su išsamiu Tikėjimo Išpažinimu, kurio vertimo lauksime iš pačios Brolijos Lietuvoje.
+ + +
Švenčiausiasis Tėve,
Gerbiamieji Eminencijos,
Artėjant šio mėnesio pabaigoje vyksiančiai Konsistorijai ir likus vos kelioms dienoms iki liepos 1 d. Écône numatytų vyskupų įšventinimų, mums atrodo, kad atėjo laikas Šventojo Pijaus X kunigų brolijai viešai išpažinti katalikų tikėjimą, kurį norime perduoti į Jūsų Šventenybės ir kiekvieno kardinolo rankas. [„Šventojo Pijaus X draugijos katalikų tikėjimo išpažinimas, skirtas sieloms apšviesti šiuolaikinių klaidų akivaizdoje“]
Šiandien Bažnyčia kenčia nuo naujų jėgų, kylančių tiek iš vidaus, tiek iš išorės, stumiančių ją visomis įmanomomis kryptimis, išskyrus – kaip mums atrodo – teisingąją, spaudimo. Susidūrę su tokiomis kančiomis, negalime likti abejingi.
Kelią, kuriuo reikia eiti, nurodo ne Šventojo Pijaus X Brolija, bet dviejų tūkstančių metų Bažnyčios Tradicija, kurią per amžius ištikimai saugojo ir perdavė Apaštališkasis Sostas, ir kurią dabar daugelis praktiškai laiko pasenusia realybe, veikiama nuolatinio kitimo.
Būtent šios Tradicijos vardu ir tik jos šviesoje šiandien suformuluojame šį katalikų tikėjimo išpažinimą, atsakydami į pagrindines mūsų laikų klaidas ir didžiausius pavojus.
Esame įsitikinę, kad Tradicija turi visus vaistus nuo giliausių ligų, kamuojančių Bažnyčią ir pasaulį, kurių sprendimų už jos ribų ieškoma veltui. Nekintantis ir vientisas Tikėjimas yra sielų išganymo principas, pamatas ir šaknis. Šis Tikėjimas, glūdintis Tradicijoje ir mokomas nuolatinio Magisteriumo, sudaro tikrąjį Bažnyčios vienybės pamatą ir, atitinkamai, būtiną priemonę, padedančią užtikrinti vienybę ir bendrystę tarp Kristaus Mistinio Kūno narių.
Nepaisant laiko pokyčių ir vingių, lieka nekintanti Tradicija – amžinosios Tiesos aidas istorijoje.
Mes galime tik tikėtis ir maldauti, kad ši Tradicija ir tikėjimo tyrumas vėl taptų Bažnyčios gyvenimo pagrindu, kad iš jų prasidėtų autentiškas atgimimas. Mes karštai meldžiamės būtent šia intencija.
Esame įsitikinę, kad nestabilioje ir ypač pavojingoje situacijoje, su kuria dabar susiduriame, geriausias indėlis, kurį galima pasiūlyti visuotinei Bažnyčiai, yra nuoširdus ir visapusiškas katalikų tikėjimo išpažinimas.
Tikimės, kad vieną dieną šis doktrininis tekstas taps pagrindu nuoširdžiai diskusijai su Šventuoju Sostu, vyksiančiai taikos, brolystės ir meilės dvasia.
Tekstas, kurį jums pateikiame, nėra tik nostalgijos apimtos grupės sausas tiesų atkartojimas, bet būtinas, taikus ir ryžtingas mūsų tikėjimo išraiškos būdas.
Non enim possumus aliquid adversus veritatem sed pro veritate.
„Nes mes negalime nieko daryti prieš tiesą, bet tik už tiesą.“
Ir, kaip sako psalmininkas, kurio žodžius perėmė šventasis Paulius:
Et nos credimus propter quod et loquimur.
„Aš įtikėjau, todėl prakalbėjau.“
Dėkodami už dėmesį, kurį maloniai skirsite šiam tekstui, užtikriname jus, kad nuolat meldžiamės už jus ir už visuotinę Bažnyčią.
Duota Menzingene, 2026 m. birželio 24 d., Šv. Jono Krikštytojo Gimimo šventėje
Davide Pagliarani
Generalinis vyresnysis
+ Alfonso de Galarreta
Pirmasis generalinis padėjėjas
Christian Bouchacourt
Antrasis generalinis padėjėjas
+ Bernard Fellay
Pirmasis generalinis patarėjas
Buvęs generalinis vyresnysis
Franz Schmidberger
Antrasis generalinis patarėjas
Buvęs generalinis vyresnysis
