Kunigystė

Šioje gražioje popiežiaus Pijaus X enciklikoje praktiškai apibendrinamos visos jo pirmtakų enciklikos. Štai kas svarbiausia: Omnia restaurare in Christo.

Tarp šių dalykų, padedančių žmogui siekti savo tikslo, yra vienas ypatingas dalykas. Jis toks ypatingas, jog priklauso labiau dieviškai nei žemiškai sričiai. Tai yra katalikiška kunigystė.

Deja, daugiausia paniekos sutana – o kartu ir katalikų kunigystė – sulaukia iš pačios Romos.

 1936 m. vysk P. Būčio išleistoje mažoje knygelėje nagrinėjami du tarpukario Lietuvos kūriniai, liečiantys kunigus – V. Mykolaičio-Putino apysaka „Altorių Šešėly“ ir J. Gintauto „Tiesiu Keliu“. Pateikiame ištrauką, kurioje aptariami minėtose apysakose aprašyti kunigų ir moterų santykiai.

Dėl ko gi kito tas, kuris turi galią sakramentiniu būdu teikti Viešpaties Kūną ir atleisti nuodėmes, tuo būdu keisdamas žmonių širdis, gali jaustis menkesnis ir stokojantis atsakomybės, jei ne dėl proto ir tikėjimo užtemimo? Šis menkavertiškumo jausmas kyla iš to, kad kunigas pamiršta tikrąją kunigystės paskirtį – teikti žmonėms šventus dalykus, ir iš to, kad jis mano, jog kunigiškoji būsena yra tokia pati būsena kaip ir bet kuri kita, t. y. tokia, kurioje žmogus siekia realizuoti savo galimybes ir įnešti savo indėlį į pasaulį.

Nūdien Bažnyčią kaip niekada purto moraliniai skandalai, ir daugelis svarsto, kodėl taip yra. Aš seniai esu įsitikinęs, kad tie kunigai ir vienuoliai, kurie papiktina tikinčiuosius savo elgesiu, įpuola į nuodėmę dėl to, kad atsisako išoriškai liudyti tikėjimą, t. y. nustoja vilkėti kunigiškus rūbus ar vienuoliškus abitus.

Būkite atsargūs, nes per kunigą-klouną į bendruomenę įžengia ydos. Jei kunigas eretikas gali sužadinti budrių katalikų gynybines pozicijas, tai meiliais jausmais trykštantis kunigas neatrodo pavojingas ir daugumą katalikų nuginkluoja.

Naujajame Testamente tėra vienintelis kunigas – mūsų Viešpats Jėzus Kristus. Laiške žydams sakoma: „Anų (Senojo Testamento žmonių) daugelis tapdavo kunigais, nes mirtis jiems sukliudydavo ilgiau pasilikti. O kadangi šitas (Jėzus Kristus) išlieka per amžius, jis turi neatšaukiamą kunigystę“.

Šiandien daug girdime apie atsinaujinimą. Girdime raginimus reformuoti, keisti, ieškoti naujų požiūrių. Tačiau tikrasis atsinaujinimas Bažnyčioje niekada neprasideda nuo to, kad atsisakoma to, ką įkūrė Kristus. Jis prasideda nuo ištikimesnio sugrįžimo prie Jo.

Pakalbėkime apie kunigijos krizę, pakalbėkime apie šią krizę kaip faktą.