Purificatione Beatæ Mariæ Virginis
Švč. M. Marijos Apsivalymas (Grabnyčios)
Vasario 2 dieną švenčiame dieviškojo Kūdikėlio Paaukojimą Jeruzalės šventykloje, taip pat Mergelės Marijos Apsivalymą 40-ą dieną po mūsų Išganytojo gimimo. Tai Kalėdų laikotarpio šventė.
Grabnyčios – šviesos šventė. Dvasininkų ir tikinčiųjų su degančiomis žvakėmis rankose kryžiaus procesija visiems primena simbolinį Kristaus, pasaulio Šviesos, paaukojimą ir Jo perdavimą į Dievo žmogaus Simeono rankas. „Šviesą pagonims apšviesti ir Tavosios Izraelio tautos garbę.“ Mūsų Išganytojo paaukojimas šventykloje – pagrindinė šios šventės tema, tačiau šiandien mes taip pat nė akimirką nepamirštame Mergelės Marijos. Tai viena seniausių, o gal net ir pirmoji Dievo Gimdytojos šventė.
Žvakės šventinamos būtent šią dieną, net jei šventė dėl Septuagezimos, Seksagezimos ar Kvinkvagezimos sekmadienių nukeliama į kitą dieną.
ŽVAKIŲ ŠVENTINIMAS
Prieš Mišias kunigas, užsidėjęs baltą stulą ir kapą, eina prie žvakių, kurios padėtos prie altoriaus Epistolės pusėje. Ten, stovėdamas veidu į altorių, kalba:
V. Dóminus vobíscum.
R. Et cum spíritu tuo.
Orémus. Dómine sancte, Pater omnípotens, ætérne Deus, qui ómnia ex níhilo creásti, et iussu tuo per ópera apum hunc liquórem ad perfectiónem cérei veníre fecísti: et qui hodiérna die petitiónem iusti Simeónis implésti: te humíliter deprecámur; ut has cándelas ad usus hóminum et sanitátem córporum et animárum, sive in terra sive in aquis, per invocatiónem tui sanctíssimi nóminis et per intercessiónem beátæ Maríæ semper Vírginis, cuius hódie festa devóte celebrántur, et per preces ómnium Sanctórum tuórum, bene + dícere et sancti + ficáre dignéris: et huius plebis tuæ, quæ illas honorífice in mánibus desíderat portáre teque cantándo laudáre, exáudias voces de cælo sancto tuo et de sede maiestátis tuæ: et propítius sis ómnibus clamántibus ad te, quos redemísti pretióso Sánguine Fílii tui: Qui tecum vivit et regnat in sǽcula sæculórum. R. Amen.
V. Viešpats su jumis.
R. Ir su tavo dvasia.
Melskimės. Šventasis Dieve, visagali Tėve, amžinasis Dieve, Tu visa sutvėrei iš nieko, Tu padarei, kad Tavo valia ir bičių darbu šis skystis taptų tobulu vašku, ir šiandien išpildei teisiojo Simeono prašymą. Nuolankiai Tave meldžiame, kad teiktumeisi pa + laiminti ir pa + šventinti šias žvakes žmonių naudojimui ir kūno bei sielos sveikatai, tiek žemėje, tiek jūroje, mums šaukiantis Tavo švenčiausiojo vardo ir užtariant Švenčiausiajai visuomet Mergelei Marijai, kurios šventė šiandien pamaldžiai minima. Iš savo šventojo dangaus ir nuo savo didybės sosto išgirsk balsus šių savo žmonių, kurie jas trokšta pagarbiai nešti rankose ir Tave šlovinti giesme. Būk maloningas visiems, kurie Tavęs šaukiasi, nes juos atpirkai savo Sūnaus brangiausiuoju krauju. Jis su Tavimi gyvena ir viešpatauja per amžių amžius. R. Amen.
Orémus. Omnípotens sempitérne Deus, qui hodiérna die Unigénitum tuum ulnis sancti Simeónis in templo sancto tuo suscipiéndum præsentásti: tuam súpplices deprecámur cleméntiam; ut has cándelas, quas nos fámuli tui, in tui nóminis magnificéntiam suscipiéntes, gestáre cúpimus luce accénsas, bene + dícere et sancti + ficáre atque lúmine supérnæ benedictiónis accéndere dignéris: quátenus eas tibi Dómino, Deo nostro, offeréndo digni, et sancto igne dulcíssimæ caritátis tuæ succénsi, in templo sancto glóriæ tuæ repræsentári mereámur. Per eúndem Christum Dóminum nostrum. R. Amen.
Melskimės. Visagali amžinasis Dieve, Tu šiandien savąjį Viengimį atidavei į šventojo Simeono rankas, kad Jis būtų paaukotas Tavo šventykloje. Nuolankiai meldžiame Tavo gerumą, kad šias žvakes, kurias mes, Tavo tarnai, gavome Tavo vardui išaukštinti ir norime nešti degančias, teiktumeisi pa + laiminti ir pa + šventinti bei uždegti dieviškosios palaimos šviesa. Suteik, kad mes, kurie jas aukojame Tau, Viešpatie, mūsų Dieve, kada nors patys užsiliepsnoję šventąja Tavo saldžiosios meilės liepsna, būtume verti paaukoti Tavo šlovės šventykloje. Per Tąjį Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
Orémus. Dómine Iesu Christe, lux vera, quæ illúminas omnem hóminem veniéntem in hunc mundum: effúnde bene + dictiónem tuam super hos céreos, et sanctí + fica eos lúmine grátiæ tuæ, et concéde propítius; ut, sicut hæc luminária igne visíbili accénsa noctúrnas depéllunt ténebras; ita corda nostra invisíbili igne, id est, Sancti Spíritus splendóre illustráta, ómnium vitiórum cæcitáte cáreant: ut, purgáto mentis óculo, ea cérnere possímus, quæ tibi sunt plácita et nostræ salúti utília; quátenus post huius sǽculi caliginósa discrímina ad lucem indeficiéntem perveníre mereámur. Per te, Christe Iesu, Salvátor mundi, qui in Trinitáte perfécta vivis et regnas Deus, in sǽcula sæculórum. R. Amen.
Melskimės. Viešpatie Jėzau Kristau, tikroji šviesa, kuri apšvieti kiekvieną žmogų, ateinantį į šį pasaulį, išliek savo pa + laiminimą šioms žvakėms, pa + šventink jas savosios malonės šviesa ir maloningai suteik, kad kaip šie šviestuvai, uždegti regima šviesa, nuveja nakties tamsybes, taip ir mūsų širdys, nušviestos nematomos ugnies, tai yra Šventosios Dvasios švytėjimo, prarastų visokių ydų aklumą. Padaryk, kad nuvalius mūsų sielos akis, mes galėtume regėti tai, kas Tau malonu ir naudinga mūsų išganymui, kad po šio tamsaus pasaulio išbandymų būtume verti kada nors pasiekti nenykstančią šviesą. Per Tave, Kristau Jėzau, pasaulio Išganytojau, kuris, būdamas Dievas, tobuloje Trejybėje gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. R. Amen.
Orémus. Omnípotens sempitérne Deus, qui per Móysen fámulum tuum puríssimum ólei liquórem ad luminária ante conspéctum tuum iúgiter concinnánda præparári iussísti: bene + dictiónis tuæ grátiam super hos céreos benígnus infúnde; quátenus sic adminístrent lumen extérius, ut, te donánte, lumen Spíritus tui nostris non desit mentibus interius. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.
Melskimės. Visagali amžinasis Dieve, Tu per savo tarną Mozę liepei paruošti gryno aliejaus skysčio žibintams Tavo akivaizdoje. Meilingai išliek savo pa + laiminimo malonę šioms žvakėms, kad jos taip teiktų išorinę šviesą, jog, Tau dovanojant, mūsų sieloms netrūktų vidinės Tavo Dvasios šviesos. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
Orémus. Dómine Iesu Christe, qui hodiérna die, in nostræ carnis substántia inter hómines appárens, a paréntibus in templo es præsentátus: quem Símeon venerábilis senex, lúmine Spíritus tui irradiátus, agnóvit, suscépit et benedíxit: præsta propítius; ut, eiúsdem Spíritus Sancti grátia illumináti atque edócti, te veráciter agnoscámus et fidéliter diligámus: Qui vivis et regnas in sǽcula sæculórum. R. Amen.
Melskimės. Viešpatie Jėzau Kristau, Tu, pasirodęs tarp žmonių mūsų kūno pavidale, šiandien buvai tėvų paaukotas šventykloje. Garbingasis senelis Simeonas, apšviestas Tavo Dvasios šviesa, pažino Tave, paėmė į rankas ir palaimino. Maloningai suteik, kad mes, tos Šventosios Dvasios malonės apšviesti ir pamokyti, Tave tikrai pažintume ir ištikimai mylėtume. Tu gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. R. Amen.
Po to kunigas įdeda smilkalų į smilkytuvą ir triskart apšlaksto žvakes, kalbėdamas:
Aspérges me, Dómine, hyssópo, et mundábor: lavábis me, et super nivem dealbábor.
Apšlakstyk mane, Viešpatie, yzopu, ir būsiu tyras, nuplauk mane, ir pasidarysiu baltesnis už sniegą.
Tada jas triskart apsmilko.
ŽVAKIŲ DALIJIMAS
Prie altoriaus ateina vienas vyresnysis kunigas ar klierikas, stovintis celebrantas iš jo gauna žvakę. Po to kunigas, stovėdamas viduryje prie altoriaus, atsigręžęs į žmones dalija žvakes: kunigui, iš kurio pats gavo; diakonui ir subdiakonui; esantiems dvasininkams, pradėdamas nuo vyresniųjų, galiausiai pasauliečiams. Visi, išskyrus prelatus, priima žvakę atsiklaupę, pabučiuoja kunigo ranką ir žvakę. Dalijant žvakes, giedama:
Antiphona
Luc. 2, 32. Lumen ad revelatiónem géntium: et glóriam plebis tuæ Israel.
Antifona
Lk 2, 32. Šviesą pagonims apšviesti ir Tavosios Izraelio tautos garbę.
Canticum
Luc. 2, 29–31
Nunc dimíttis servum tuum, Dómine, * secúndum verbum tuum in pace.
Ant. Lumen...
Quia vidérunt óculi mei * salutáre tuum.
Ant. Lumen...
Quod parásti * ante fáciem ómnium populórum.
Ant. Lumen...
Giesmė
Lk 2, 29–31
Dabar atleiski, Viešpatie, savo tarną, * kaip buvai pažadėjęs, ramybėje.
Ant. Šviesą...
Nes mano akys išvydo * Tavo išgelbėjimą.
Ant. Šviesą...
Kurį Tu prirengei * visų tautų akivaizdoje.
Ant. Šviesą...
Giesmės eilutės ir antifona kartojami, kol baigiamas žvakių dalijimas. Tuomet giedama:
Glória Patri, et Fílio, * et Spirítui Sancto.
Ant. Lumen...
Sicut erat in princípio, et nunc, et semper, * et in sǽcula sæculórum. Amen.
Ant. Lumen...
Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, * ir Šventajai Dvasiai.
Ant. Šviesą...
Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, * ir per amžius. Amen.
Ant. Šviesą...
Baigus giedoti, kunigas, stovėdamas prie altoriaus Epistolės pusėje, atsigręžęs į altorių, kalba:
V. Dóminus vobíscum.
R. Et cum spíritu tuo.
Orémus. Exáudi, quǽsumus, Dómine, plebem tuam: et, quæ extrínsecus ánnua tríbuis devotióne venerári, intérius ássequi grátiæ tuæ luce concéde. Per Christum, Dóminum nostrum. R. Amen.
V. Viešpats su jumis.
R. Ir su tavo dvasia.
Melskimės. Išklausyk, meldžiame, Viešpatie, savąją liaudį ir suteik, kad ką liepi kasmet garbinti išoriniu pamaldumu, tą ji dėl Tavo malonės šviesos pasiektų viduje. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
PROCESIJA
Kunigas įdeda smilkalų į smilkytuvą. Tuomet diakonas ar pats celebrantas, atsigręžęs į žmones, kalba:
V. Procedámus in pace.
R. In nómine Christi. Amen.
V. Eikime ramybėje.
R. Kristaus vardu. Amen.
Antiphona
Adórna thálamum tuum, Sion, et súscipe Regem Christum: ampléctere Maríam, quæ est cæléstis porta: ipsa enim portat Regem glóriæ novi lúminis: subsístit Virgo, addúcens mánibus Fílium ante lucíferum génitum: quem accípiens Símeon in ulnas suas, prædicávit pópulis, Dóminum eum esse vitæ et mortis et Salvatórem mundi.
Antiphona
Luc. 2, 26–27 et 28–29. Respónsum accépit Símeon a Spíritu Sancto, non visúrum se mortem, nisi vidéret Christum Dómini: et cum indúcerent Púerum in templum, accépit eum in ulnas suas, et benedíxit Deum, et dixit: Nunc dimíttis servum tuum, Dómine, in pace.
V. Cum indúcerent púerum Iesum paréntes eius, ut fácerent secúndum consuetúdinem legis pro eo, ipse accépit eum in ulnas suas.
Antifona
Puošk savo būstą, Sione, ir priimk Kristų Karalių! Laikykis Marijos, kuri yra dangaus vartai – juk ji nešioja naujai nušvitusį šlovės Karalių. Sustojo Mergelė, nešdama rankose Sūnų, gimusį prieš aušrinę žvaigždę, o Simeonas, Jį paėmęs į savo rankas, skelbė tautoms, kad tai – gyvenimo ir mirties Viešpats, pasaulio Išganytojas.
Antifona
Lk 2, 26–27 ir 28–29. Simeonui buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis neregės mirties, kol nepamatys Viešpaties Pateptojo. Kai Kūdikį įnešė į šventyklą, jis paėmė Jį į savo rankas, šlovino Dievą ir sakė: „Dabar atleiski, Viešpatie, savo tarną ramybėje.“
V. Įnešus gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, jis paėmė Jį į rankas.
Įeinant atgal į bažnyčią, giedama:
R. Obtulérunt pro eo Dómino par túrturum, aut duos pullos columbárum: * Sicut scriptum est in lege Dómini.
V. Postquam impléti sunt dies purgatiónis Maríæ, secúndum legem Móysi, tulérunt Iesum in Ierúsalem, ut sísterent eum Dómino. Sicut scriptum est in lege Dómini.
V. Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. Sicut scriptum est in lege Dómini.
R. Paaukojo už Jį Viešpačiui porą purplelių arba du balandžiukus, * kaip parašyta Viešpaties Įstatyme.
V. Pasibaigus Mozės įstatymo numatytoms Marijos apsivalymo dienoms, jie nunešė Jėzų į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui. Kaip parašyta Viešpaties Įstatyme.
V. Garbė Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Kaip parašyta Viešpaties Įstatyme.
Kunigas ir levitai apsirengia Mišių rūbais. Šv. Mišios, praleidus laiptų maldas, prasideda iškart nuo altoriaus smilkymo. Tikintieji laiko degančias žvakes per Evangeliją ir visą Kanoną iki Komunijos.
Šv. Mišios
Introitus
Ps. 47, 10–11. Suscepimus, Deus, misericordiam tuam in medio templi tui: secundum nomen tuum, Deus, ita et laus tua in fines terræ: iustitia plena est dextera tua.
Ps 47, 2. Magnus Dominus, et laudabilis nimis: in civitate Dei nostri, in monte sancto eius.
Introitas
Ps 47, 10–11. Mes gavome tavo gailestingumą, Dieve, tavo šventyklos viduje. Kaip tavo, Dieve, vardas, taip ir tavo šlovė sklinda iki žemės pakraščių, tavo dešinė pilna teisybės.
Ps 47, 2. Viešpats didis ir be galo šlovintinas mūsų Dievo mieste, jo šventajame kalne.
Oratio
Omnipotens sempiterne Deus, maiestatem tuam supplices exoramus: ut, sicut unigenitus Filius tuus hodierna die cum nostræ carnis substantia in templo est præsentatus; ita nos facias purificatis tibi mentibus præsentari. Per eundem Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Visagali amžinasis Dieve, karštai meldžiame Tavo didybę, kad kaip Tavo viengimis Sūnus šiandien mūsų kūno būtybėje Tau pasirodė šventykloje, taip ir mums leisk nuvalytiems širdyje Tau pasirodyti. Per Tąjį mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Lectio Epistolæ Malachæ Prophetæ. (Malach. 3, 1–4)
Hæc dicit Dominus Deus: Ecce, ego mitto Angelum meum, et præparabit viam ante faciem meam. Et statim veniet ad templum suum Dominator, quem vos quæritis, et Angelus testamenti, quem vos vultis. Ecce, venit, dicit Dominus exercituum: et quis poterit cogitare diem adventus eius, et quis stabit ad videndum eum? Ipse enim quasi ignis conflans et quasi herba fullonum: et sedebit conflans et emundans argentum, et purgabit filios Levi et colabit eos quasi aurum et quasi argentum: et erunt Domino offerentes sacrificia in iustitia. Et placebit Domino sacrificium Iuda et Ierusalem, sicut dies sæculi et sicut anni antiqui: dicit Dominus omnipotens.
Skaitinys
Skaitinys iš pranašo Malachijo knygos. (Mal 3, 1–4)
Štai ką sako Viešpats Dievas: „Siunčiu savo pasiuntinį pirma savęs parengti man kelio. Staiga ateis į savo Šventyklą Viešpats, kurio jūs ieškote. Sandoros pasiuntinys, kurio jūs trokštate, tikrai jau ateina“, – kalbėjo Galybių Viešpats. Bet kas gali ištverti jo atėjimo dieną ir kas gali išsilaikyti jam pasirodžius? Juk jis yra kaip lydytojo ugnis ir kaip skalbėjų šarmas. Jis sėdės kaip sidabro lydytojas bei valytojas ir jis valys Levio palikuonis bei lydys juos kaip auksą ir sidabrą tol, kol jie neaukos teisumo atnašų Viešpačiui. Tuomet Judo ir Jeruzalės atnašos bus taip malonios Viešpačiui, kaip senovės dienomis ir praeities metais, sako visagalis Viešpats.
Graduale
Ps. 47, 10–11 et 9. Suscepimus, Deus, misericordiam tuam in medio templi tui: secundum nomen tuum, Deus, ita et laus tua in fines terræ. V. Sicut audivimus, ita et vidimus in civitate Dei nostri, in monte sancto eius.
Gradualas
Ps 47, 10–11 ir 9. Mes gavome tavo gailestingumą, Dieve, tavo šventyklos viduje. Tiek tavo, Dieve, vardas, tiek tavo šlovė sklinda iki žemės pakraščių. V. Kaip girdėjome, taip matėme mūsų Dievo mieste, jo šventajame kalne.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
V. Senex Puerum portabat: Puer autem senem regebat. Alleluia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
V. Senis vaiką nešiojo. Vaikas senį valdė. Aleliuja.
Tractus
Luc. 2, 29–32. Nunc dimittis servum tuum, Domine, secundum verbum tuum in pace. V. Quia viderunt oculi mei salutare tuum. V. Quod parasti ante faciem omnium populorum. V. Lumen ad revelationem gentium et gloriam plebis tuæ Israel.
Traktas
Lk 2, 29–32. Dabar, Viešpatie, atleidi savo tarną, kaip esi kalbėjęs, ramybėje. V. Nes mano akys matė tavo išganymą. V. Kurį prirengei visų tautų akivaizdoje. V. Šviesą pagonims apšviesti ir tavo tautos Izraelio garbę.
Evangelium
Sequentia sancti Evangelii secundum Lucam. (Luc. 2, 22–32)
In illo tempore: Postquam impleti sunt dies purgationis Mariæ, secundum legem Moysi, tulerunt Iesum in Ierusalem, ut sisterent eum Domino, sicut scriptum est in lege Domini: Quia omne masculinum adaperiens vulvam sanctum Domino vocabitur. Et ut darent hostiam, secundum quod dictum est in lege Domini, par turturum aut duos pullos columbarum. Et ecce, homo erat in Ierusalem, cui nomen Simeon, et homo iste iustus et timoratus, exspectans consolationem Israel, et Spiritus Sanctus erat in eo. Et responsum acceperat a Spiritu Sancto, non visurum se mortem, nisi prius videret Christum Domini. Et venit in spiritu in templum. Et cum inducerent puerum Iesum parentes eius, ut facerent secundum consuetudinem legis pro eo: et ipse accepit eum in ulnas suas, et benedixit Deum, et dixit: Nunc dimittis servum tuum, Domine, secundum verbum tuum in pace: Quia viderunt oculi mei salutare tuum: Quod parasti ante faciem omnium populorum: Lumen ad revelationem gentium et gloriam plebis tuæ Israel.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Luką tęsinys. (Lk 2, 22–32)
Anuo metu: Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms Marijos apsivalymo dienoms, jie nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, – kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: „Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui“, – ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: „Porą purplelių arba du balandžiukus.“ Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją. Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė: „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą, kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti ir tavosios Izraelio tautos garbę.“
Offertorium
Ps. 44, 3. Diffusa est gratia in labiis tuis: propterea benedixit te Deus in æternum, et in sæculum sæculi.
Ofertoriumas
Ps 44, 3. Tavo lūpos apteko malonumu: dėl to, kad Dievas laimino tave amžiams ir amžių amžiams.
Secreta
Exaudi, Domine, preces nostras: et, ut digna sint munera, quæ oculis tuæ maiestatis offerimus, subsidium nobis tuæ pietatis impende. Per Dóminum nostrum...
Sekreta
Išklausyk, Viešpatie, mūsų maldas, ir kad dovanos, kurias prieš Tavo didybės akis aukojame, būtų Tavęs vertos, suteik mums pagalbą iš savo gailestingumo. Per mūsų Viešpatį...
Præfatio de Nativitate Domini
Vere dignum et iustum est, æquum et salutare, nos tibi semper et ubique gratias agere: Domine, sancte Pater, omnipotens æterne Deus. Quia per incarnati Verbi mysterium nova mentis nostræ oculis lux tuæ claritatis infulsit: ut visibiliter Deum cognoscimus, per hunc in invisibilium amorem rapiamur. Et ideo cum Angelis et Archangelis, cum Thronis et Dominationibus cumque omni militia cælestis exercitus hymnum gloriæ tuæ canimus, sine fine dicentes: Sanctus.
Viešpaties Gimimo prefacija
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga, kad mes Tau visuomet ir visur dėkotume, Viešpatie, šventasis Tėve, visagali amžinasis Dieve. Slaptingu Žodžio Įsikūnijimu nauja Tavosios garbės šviesa mūsų dvasiai sužibo, idant mes, regimai pažinę žmogumi tapusį Dievą, per Jį pamiltume neregimąsias vertybes. Todėl su angelais ir arkangelais, su sostais ir viešpatystėmis ir su visa dangaus armijos kariauna giedame Tavo garbės himną, be perstojo sakydami: Šventas.
Communio
Luc. 2, 26. Responsum accepit Simeon a Spiritu Sancto, non visurum se mortem, nisi videret Christum Domini.
Komunija
Lk 2, 26. Simeonui buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol nepamatysiąs Viešpaties Mesijo.
Postcommunio
Quæsumus, Domine, Deus noster: ut sacrosancta mysteria, quæ pro reparationis nostræ munimine contulisti, intercedente beata Maria semper Virgine, et præsens nobis remedium esse facias et futurum. Per Dóminum nostrum...
Postkomunija
Meldžiame, Tave, Viešpatie, mūsų Dieve, kad švenčiausios paslaptys, kurias dovanojai mums apginti ir atnaujinti, būtų mums, užtariant palaimintai visuomet Mergelei Marijai, vaistas dabarčiai ir ateičiai. Per mūsų Viešpatį...
Pasibaigus Mišioms, patarnautojai paima iš prakartėlės Kūdikėlio Jėzaus, Dievo Motinos ir šv. Juozapo skulptūras ir atsistoja priešais altorių. Patarnautojai priklaupia kartu su kunigu ir, eidami prieš jį, neša skulptūras į zakristiją. Po to prakartėlė išardoma.
Pašventintas žvakes (grabnyčias) tikintieji nešasi namo, jas uždega kilus audrai, melsdamiesi už mirusius, prie ligonio, ypač artėjant jo mirčiai.
Schola
Introitus
Ps. 47, 10–11. Suscepimus, Deus, misericordiam tuam in medio templi tui: secundum nomen tuum, Deus, ita et laus tua in fines terræ: iustitia plena est dextera tua.
Ps 47, 2. Magnus Dominus, et laudabilis nimis: in civitate Dei nostri, in monte sancto eius.
Introitas
Ps 47, 10–11. Mes gavome tavo gailestingumą, Dieve, tavo šventyklos viduje. Kaip tavo, Dieve, vardas, taip ir tavo šlovė sklinda iki žemės pakraščių, tavo dešinė pilna teisybės.
Ps 47, 2. Viešpats didis ir be galo šlovintinas mūsų Dievo mieste, jo šventajame kalne.
Graduale
Ps. 47, 10–11 et 9. Suscepimus, Deus, misericordiam tuam in medio templi tui: secundum nomen tuum, Deus, ita et laus tua in fines terræ. V. Sicut audivimus, ita et vidimus in civitate Dei nostri, in monte sancto eius.
Gradualas
Ps 47, 10–11 ir 9. Mes gavome tavo gailestingumą, Dieve, tavo šventyklos viduje. Tiek tavo, Dieve, vardas, tiek tavo šlovė sklinda iki žemės pakraščių. V. Kaip girdėjome, taip matėme mūsų Dievo mieste, jo šventajame kalne.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
V. Senex Puerum portabat: Puer autem senem regebat. Alleluia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
V. Senis vaiką nešiojo. Vaikas senį valdė. Aleliuja.
Offertorium
Ps. 44, 3. Diffusa est gratia in labiis tuis: propterea benedixit te Deus in æternum, et in sæculum sæculi.
Ofertoriumas
Ps 44, 3. Tavo lūpos apteko malonumu: dėl to, kad Dievas laimino tave amžiams ir amžių amžiams.
Communio
Luc. 2, 26. Responsum accepit Simeon a Spiritu Sancto, non visurum se mortem, nisi videret Christum Domini.
Komunija
Lk 2, 26. Simeonui buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol nepamatysiąs Viešpaties Mesijo.
