Dominica Tertia in Quadragesima
III gavėnios sekmadienis
Šiandien matome, kaip Jėzus stoja į atvirą kovą su šėtonu. Jis jį suriša, nuginkluoja ir išveja iš apsėsto žmogaus kūno. Šėtonas galvojo, kad yra visiškai saugus savo karalystėje, ir jautėsi taip pat, kaip ginkluotas žmogus, saugantis įėjimą į savo sodybą. Tačiau Dievo Sūnus stipresnis už šėtoną, todėl išplėšia iš jo viską, ką šis įsigijo apgaulės būdu (Evangelija). Kristaus nepažįstanti žmonija kurčia ir akla, todėl yra lengvas grobis velniui. Tačiau kai tik ji praregi, jos žvilgsnis tuoj pat nukrypsta į Dievą ir, visiškai pasitikėdama ir vildamasi Juo, žmonija pasirenka naują kelią, kuris visiškai pakeičia jos gyvenimą (skaitinys).
Introitus
Ps. 24, 15–16. Óculi mei semper ad Dóminum, quia ipse evéllet de láqueo pedes meos: réspice in me, et miserére mei, quóniam únicus et páuper sum ego.
Ps. 24, 1–2. Ad te, Dómine, levávi ánimam meam, Deus meus, in te confído, non erubéscam.
Introitas
Ps 24, 15–16. Mano akys visada nukreiptos į Viešpatį, nes jis ištrauks iš spąstų mano kojas: pažvelk į mane ir pasigailėk manęs, nes vienišas ir vargšas aš esu.
Ps 24, 1–2. Į tave, Viešpatie, pakėliau savąją sielą, mano Dieve, į tave viltį sudėjau, lai nerausiu iš gėdos.
Oratio
Quæsumus, omnípotens Deus, vota humílium réspice: atque ad defensiónem nostram, déxteram tuæ maiestátis exténde. Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Meldžiame Tave, visagali Dieve, pažvelk į nusižeminusiųjų įžadus ir ištiesk savosios didenybės dešiniąją ranką mums apginti. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Epístolæ beati Pauli Apostoli ad Ephésios. (Ephes. 5, 1–9)
Fratres: Estóte imitatóres Dei, sicut fílii caríssimi: et ambuláte in dilectióne, sicut et Christus diléxit nos, et trádidit semetípsum pro nobis oblatiónem, et hóstiam Deo in odórem suavitátis. Fornicátio áutem, et omnis immundítia, aut avarítia, nec nominétur in vobis, sicut decet sanctos: aut turpitúdo, aut stul-tilóquium, aut scurrílitas, quæ ad rem non pértinet: sed magis gratiárum áctio. Hoc enim scitóte intelligéntes, quod omnis fornicátor, aut immúndus, aut avárus, quod est idolórum sérvitus, non habet hereditátem in regno Christi, et Dei. Nemo vos sedúcat inánibus verbis: propter hæc enim venit ira Dei in fílios diffidéntiae. Nolíte ergo éffici partícipes eórum. Erátis enim aliquándo ténebrae nunc áutem lux in Dómino. Ut fílii lucis ambuláte: fructus enim lucis est in omni bonitáte et iustítia et veritáte.
Skaitinys
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus pirmojo Laiško efeziečiams. (Ef 5, 1–9)
Broliai: Būkite Dievo sekėjai, kaip jo mylimi vaikai, ir gyvenkite meile, nes ir Kristus pamilo jus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui. Užtat ištvirkavimas, visoks netyrumas ar godulystė tenebūna jūsų net minimi, kaip pridera šventiesiems; taip pat begėdystė, kvaila šneka ar juokų krėtimas – jums tai netinka, verčiau tebūna dėkojimas. Gerai įsidėmėkite, kad joks ištvirkėlis, nedorėlis ar gobšas, tai yra joks stabmeldys, nepaveldės Kristaus ir Dievo karalystės dalies. Tegul niekas neapgauna jūsų tuščiais plepalais; už tokius dalykus Dievo rūstybė ištinka neklusnumo vaikus. Nebūkite jų bendrai! Juk kadaise jūs buvote tamsa, o dabar esate šviesa Viešpatyje. Tad elkitės kaip šviesos vaikai. O šviesos vaisiai reiškiasi visokeriopu gerumu, teisumu ir tiesa.
Graduale
Ps. 9, 20 et 4. Exúrge, Dómine, non præváleat homo: iudicéntur gentes in conspéctu tuo. V. In converténdo inimícum meum retrórsum, infirmabúntur et períbunt a fácie tua.
Gradualas
Ps 9, 20 ir 4. Pakilk, Viešpatie, lai žmogus neįsiviešpatauja; tebūna teisiamos tautos tavo akivaizdoje. V. Kai mano priešas trauksis, bus nusilpnintas ir žus nuo tavojo veido.
Tractus
Ps. 122, 1–3. Ad te levávi óculos meos, qui hábitas in cælis. V. Ecce sicut óculi servórum in mánibus dominórum suórum. V. Et sicut óculi ancíllæ in mánibus dóminæ suæ: ita óculi nostri ad Dóminum Deum nostrum, donec misereátur nostri. V. Miserére nobis, Dómine, miserére nobis.
Traktas
Ps 122, 1–3. Į tave pakėliau savąsias akis, kuris gyveni danguose. V. Štai kaip tarnų akys žvelgia į savo šeimininkų rankas. V. Taip ir tarnaičių akys žvelgia į savo šeimininkės rankas: taip ir mūsų akys į Viešpatį, mūsų Dievą, kol mūsų pasigailės. V. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, pasigailėk mūsų.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secundum Lucam. (Luc. 11, 14–28)
In illo témpore: Erat Iesus eiíciens dæmónium, et illud erat mutum. Et cum eiecísset dæmónium, locútus est mutus et admirátæ sunt turbæ. Quídam áutem ex eis dixérunt: in Beélzebub príncipe dæmoniórum éiicit dæmónia. Et álii tentántes, signum de cælo quærébant ab eo. Ipse áutem ut vidit cogitations eórum, díxit eis: Omne regnum in seípsum divísum desolábitur, et domus supra domum cadet. Si áutem et sátanas in seípsum divísus est, quómodo stabit regnum eius? Quia dícitis in Beélzebub me eiícere dæmónia. Si áutem ego in Beélzebub eiício dæmónia, fílii vestri in quo eiíciunt? Ideo ipsi iúdices vestri érunt. Porro si in dígito Dei eiício dæmónia: profécto pervénit in vos regnum Dei. Cum fortis armátus custódit átrium suum, in pace sunt ea, quæ póssidet. Si áutem fórtior eo supervéniens vícerit eum, univérsa arma eius áuferet, in quibus confidébat, et spólia eius distríbuet. Qui non est mecum, contra me est; et qui non cólligit mecum, dispérgit. Cum immúndus spíritus exíerit de hómine, ámbulat per loca inaquósa, quærens réquiem, et non invéniens, dicit: Revértar in domum meam unde exívi. Et cum vénerit, ínvenit eam scopes mundátam, et ornátam. Tunc vadit, et assúmit semptem álios spíritus secum nequióres se, et ingréssi hábitant ibi. Et fiunt novíssima hóminis illíus peióra prióribus. Factum est áutem, cum hæc díceret, extóllens vocem quaédam múlier de turba, dixit illi: Beátus venter, qui te portávit, et úbera, quæ suxísti. At ille dixit: Quinímmo beáti qui áudiunt verbum Dei, et custódiunt illud.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Luką tęsinys. (Lk 11, 14–28)
Anuo metu: Jėzus išvarė nebylumo demoną. Demonui išėjus, nebylys prakalbėjo, ir minia stebėjosi. Kai kurie žmonės sakė: „Jis išvaro demonus demonų valdovo Belzebulo galia.“ Kiti, mėgindami jį, reikalavo ženklo iš dangaus. Žinodamas, ką jie mano, Jėzus jiems tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus sunaikinta, ir namai grius ant namų. Jeigu ir šėtonas pasidalijęs, tai kaip išsilaikys jo karalystė?! Jūs sakote mane išvejant demonus Belzebulo galia. Jeigu jau aš išvarau juos Belzebulo galia, tai kieno galia išvaro jūsų sekėjai? Todėl jie bus jūsų teisėjai. Bet jei aš išveju demonus Dievo pirštu, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė. Kai apsiginklavęs galiūnas sergi savo sodybą, tada ir jo turtas apsaugotas. Bet jei užpuls stipresnis ir jį nugalės, tai atims jo ginklus, kuriais tas pasitikėjo, ir išdalys grobį. Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas nerenka su manimi, tas barsto.“ „Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio. Neradusi ji sako sau: „Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau.“ Sugrįžusi randa juos iššluotus ir išpuoštus. Tada eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma.“ Jam bekalbant, viena moteris iš minios garsiai sušuko: „Palaimintos įsčios, kurios tave nešiojo, ir krūtys, kurias žindai!“ O jis atsiliepė: „Dar labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi.“
Offertorium
Ps. 18, 9, 10, 11 et 12. Iustítiæ Dómini rectæ, lætificántes corda, et iudícia eius dulcióra super mel et favum: nam et servus tuus custódit ea.
Ofertoriumas
Ps 18, 9, 10, 11 ir 12. Viešpaties įstatai yra teisūs, džiugina širdį, ir sprendimai yra saldesni už medų, už gryniausią korio medų: nes ir tarnas tavasis juos saugos.
Secreta
Hæc hóstia, Dómine, quæsumus, emúndet nostra delícta: et ad sacrifícium celebrándum, subditórum tibi córpora, mentésque sanctíficet. Per Dóminum nostrum...
Sekreta
Meldžiame Tave, Viešpatie, lai šios atnašos nuplauna mūsų nusikaltimus ir aukos šventimui Tavųjų pavaldinių kūnus ir sielas pašventina. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Ps. 83, 4–5. Passer invénit sibi domum, et turtur nidum, ubi repónat pullos suos: altária tua Dómine virtútum, Rex meus, et Deus meus: beáti qui hábitant in domo tua, in sæculum sæculi laudábunt te.
Komunija
Ps 83, 4–5. Žvirblis surado sau namus, o purplelis – lizdą, kur apgyvendino savo jauniklius: tavo altoriai, galybių Viešpatie, mano Karaliau ir mano Dieve; palaiminti, kurie gyvena tavo namuose, per amžių amžius tave šlovins.
Postcommunio
A cúnctis nos, quæsumus, Dómine, reátibus et perículis propitiátus absólve: quos tanti mystérii tríbuis esse partícipes. Per Dóminum nostrum...
Postkomunija
Meldžiame Tave, Viešpatie, permaldautas iš visų kalčių ir pavojų išlaisvink mus, kuriems leidai būti tokios didžios paslapties dalyviais. Per mūsų Viešpatį...
Schola
Introitus
Ps. 24, 15–16. Óculi mei semper ad Dóminum, quia ipse evéllet de láqueo pedes meos: réspice in me, et miserére mei, quóniam únicus et páuper sum ego.
Ps. 24, 1–2. Ad te, Dómine, levávi ánimam meam, Deus meus, in te confído, non erubéscam.
Introitas
Ps 24, 15–16. Mano akys visada nukreiptos į Viešpatį, nes jis ištrauks iš spąstų mano kojas: pažvelk į mane ir pasigailėk manęs, nes vienišas ir vargšas aš esu.
Ps 24, 1–2. Į tave, Viešpatie, pakėliau savąją sielą, mano Dieve, į tave viltį sudėjau, lai nerausiu iš gėdos.
Graduale
Ps. 9, 20 et 4. Exúrge, Dómine, non præváleat homo: iudicéntur gentes in conspéctu tuo. V. In converténdo inimícum meum retrórsum, infirmabúntur et períbunt a fácie tua.
Gradualas
Ps 9, 20 ir 4. Pakilk, Viešpatie, lai žmogus neįsiviešpatauja; tebūna teisiamos tautos tavo akivaizdoje. V. Kai mano priešas trauksis, bus nusilpnintas ir žus nuo tavojo veido.
Tractus
Ps. 122, 1–3. Ad te levávi óculos meos, qui hábitas in cælis. V. Ecce sicut óculi servórum in mánibus dominórum suórum. V. Et sicut óculi ancíllæ in mánibus dóminæ suæ: ita óculi nostri ad Dóminum Deum nostrum, donec misereátur nostri. V. Miserére nobis, Dómine, miserére nobis.
Traktas
Ps 122, 1–3. Į tave pakėliau savąsias akis, kuris gyveni danguose. V. Štai kaip tarnų akys žvelgia į savo šeimininkų rankas. V. Taip ir tarnaičių akys žvelgia į savo šeimininkės rankas: taip ir mūsų akys į Viešpatį, mūsų Dievą, kol mūsų pasigailės. V. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, pasigailėk mūsų.
Offertorium
Ps. 18, 9, 10, 11 et 12. Iustítiæ Dómini rectæ, lætificántes corda, et iudícia eius dulcióra super mel et favum: nam et servus tuus custódit ea.
Ofertoriumas
Ps 18, 9, 10, 11 ir 12. Viešpaties įstatai yra teisūs, džiugina širdį, ir sprendimai yra saldesni už medų, už gryniausią korio medų: nes ir tarnas tavasis juos saugos.
Communio
Ps. 83, 4–5. Passer invénit sibi domum, et turtur nidum, ubi repónat pullos suos: altária tua Dómine virtútum, Rex meus, et Deus meus: beáti qui hábitant in domo tua, in sæculum sæculi laudábunt te.
Komunija
Ps 83, 4–5. Žvirblis surado sau namus, o purplelis – lizdą, kur apgyvendino savo jauniklius: tavo altoriai, galybių Viešpatie, mano Karaliau ir mano Dieve; palaiminti, kurie gyvena tavo namuose, per amžių amžius tave šlovins.
