Feria Quinta infra Hebdomadam IV in Quadragesima
Ketvirtadienis po IV gavėnios sekmadienio
Skaitinys ir Evangelija skelbia didžią Prisikėlimo paslaptį. Šunamietė ir našlė iš Najino neteko savo sūnų. Eliziejus prikėlė iš numirusių pirmosios sūnų, o Jėzus sugrąžino sūnų antrajai. Abu įvykiai labai panašūs. Tai simboliai, kuriuos Bažnyčia išsirinko iš Senojo ir Naujojo Testamentų, norėdama paaiškinti mums esmę dvasinio atsinaujinimo ir sielų atgimimo paslapties, kurią ji ruošiasi švęsti per Velykas – didingą mūsų Viešpaties Prisikėlimo iškilmę.
Introitus
Ps. 104, 3–4. Lætétur cor quæréntium Dóminum: quærite Dóminum, et confirmámini: quærite fáciem eius semper.
Ps. 104, 1. Confitémini Dómino, et invocáte nomen eius: annuntiáte inter gentes ópera eius.
Introitas
Ps 104, 3–4. Tesidžiaugia Viešpaties ieškančiųjų širdis. Ieškokite Viešpaties ir jo pagalbos; ieškokite jo veido visados.
Ps 104, 1. Šlovinkite Viešpatį ir šaukitės jo vardo. Skelbkite tautoms jo darbus.
Oratio
Præsta, quæsumus, omnípotens Deus: ut, quos ieiúnia votíva castígant, ipsa quoque devótio sancta lætíficet; ut, terrénis afféctibus mitigátis, facílius cæléstia capiámus. Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Meldžiame Tave, visagali Dieve, tedžiugina mus, atgailaujančius, šventas tarnavimas Tau, kad, apmarinę žemiškuosius troškimus, galėtume lengvai atsiduoti dangiškiesiems. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio libri Regum. (4 Reg. 4, 25–38)
In diébus illis: Venit múlier Sunamítis ad Eliséum in montem Carméli: cumque vidísset eam vir Dei e contra, ait ad Giézi púerum suum: Ecce Sunamítis illa. Vade ergo in occúrsum eius, et dic ei: Recte ne ágitur circa te, et circa virum tuum, et circa fílium tuum? Quæ respóndit: Recte. Cumque venísset ad virum Dei in montem, apprehéndit pedes eius: et accéssit Giézi, ut amovéret eam. Et ait homo Dei: Dimítte illam: ánima enim eius in amaritúdine est, et Dóminus celávit a me, et non indicávit mihi. Quæ dixit illi: Numquid petívi fílium a dómino meo? Numquid non dixi tibi: Ne illúdas me? Et ille ait ad Giézi: Accínge lumbos tuos, et tolle báculum meum in manu tua, et vade. Si occurrérit tibi homo, non salútes eum: et si salutáverit te quíspiam, non respóndeas illi: et pones báculum meum super fáciem púeri. Porro mater pueri ait: Vivit Dóminus et vivit ánima tua, non dimíttam te. Surréxit ergo, et secútus est eam. Giézi autem præcésserat ante eos, et posúerat báculum super fáciem púeri, et non erat vox neque sensus: reversúsque est in occúrsum eius, et nuntiávit ei, dicens: Non surréxit puer. Ingréssus est ergo Eliséus domum, et ecce, puer mórtuus iacébat in léctulo eius: ingressúsque clausit óstium super se et super púerum: et orávit ad Dóminum. Et ascéndit, et incúbuit super púerum: posuítque os suum super os eius, et óculos suos super óculos eius, et manus suas super manus eius: et incurvávit se super eum: et calefácta est caro púeri. At ille revérsus, de ambulávit in domo, semel huc atque illuc: et ascéndit et incúbuit super eum: et oscitávit puer sépties, aperuítque oculos. At ille vocávit Giézi, et dixit ei: Voca Sunamítidem hanc. Quæ vocáta ingréssa est ad eum. Qui ait: Tolle fílium tuum. Venit illa, et córruit ad pedes eius, et adorávit super terram: tulítque fílium suum, et egréssa est, et Eliséus revérsus est in Gálgala.
Skaitinys
Skaitinys iš antrosios Karalių knygos. (4 Kar 4, 25–38)
Anomis dienomis: Moteris šunamietė atvyko pas Eliziejų ant Karmelio kalno. Pamatęs iš tolo ją atjojant, Dievo vyras tarė savo tarnui Gehaziui: „Štai šunamietė čia! Nubėk tuojau jos pasitikti ir paklausk ją: „Kaip tau einasi? Kaip einasi tavo vyrui? Kaip einasi tavo vaikui?“ Ji atsakė: „Gerai!“ Bet kai atėjo prie Dievo vyro ant Karmelio kalno, ji apkabino jam kojas. Gehazis priėjo jos pastumti į šalį, bet Dievo vyras tarė: „Netrukdyk jai, nes ji kenčia kartų sielvartą. Nuo manęs tai Viešpats paslėpė ir man nepasakė.“ Tada ji prakalbėjo: „Argi aš prašiau iš savo viešpaties sūnaus? Argi aš nesakiau: „Neapgaudinėk manęs!?“ Jis tarė Gehaziui: „Susijuosk drabužius per juosmenį, paimk į ranką mano lazdą ir eik. Jeigu ką nors sutiksi, nesveikink, ir jeigu kas nors tave sveikins, neatsakyk. Uždėk mano lazdą berniukui ant veido.“ Bet berniuko motina tarė: „Kaip gyvas Viešpats ir kaip gyvas esi tu, be tavęs aš neisiu.“ Jis tad pakilo ir ėjo paskui ją. Gehazis, nuėjęs pirma jų, uždėjo lazdą ant veido berniukui, bet nebuvo nei jokio garso, nei jokio gyvybės ženklo. Jis sugrįžo Eliziejaus pasitikti ir pasakyti: „Berniukas neatsibudo.“ Eliziejus atėjo į namus. Žiūri, ten ant jo lovos guli berniukas – negyvas. Įėjęs uždarė duris ir, palikęs abu už durų, meldėsi Viešpačiui. Paskui įlipo į lovą ir atsigulė ant vaiko. Jis uždėjo savo burną jam ant burnos, savo akis jam ant akių ir savo rankas jam ant rankų. Eliziejui gulint išsitiesus ant jo, vaiko kūnas sušilo. Eliziejus nulipo, perėjo kartą skersai ir išilgai kambario, paskui vėl įlipo ir išsitiesė ant jo. Tada berniukas nusičiaudėjo septynis kartus ir atvėrė akis. Eliziejus pasišaukė Gehazį ir tarė: „Pašauk šunamietę.“ Jis tad ją pašaukė. Jai atėjus pas Eliziejų, jis tarė: „Pasiimk savo sūnų.“ Priėjusi ji puolė jam po kojų, nusilenkdama iki žemės. Tada pasiėmė savo sūnų ir išėjo. Eliziejus sugrįžo į Gilgalą.
Graduale
Ps. 73, 20, 19 et 22. Réspice, Dómine, in testaméntum tuum: et ánimas páuperum tuórum ne obliviscáris in finem. V. Exsúrge, Dómine, iúdica causam tuam: memor esto oppróbrii servórum tuórum.
Gradualas
Ps 73, 20, 19 ir 22. Pažvelk, Viešpatie, į savo Sandorą ir neužmiršk amžinai savo nuskriaustųjų. V. Pakilk, Viešpatie, gink savo bylą; atsimink, kaip niekinami tavo tarnai.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Lucam. (Luc. 7, 11–16)
In illo témpore: Ibat Iesus in civitátem, quæ vocátur Naim: et ibant cum eo discípuli eius et turba copiósa. Cum autem appropinquáret portæ civitátis, ecce, defúnctus efferebátur fílius únicus matris suæ: et hæc vidua erat, et turba civitátis multa cum illa. Quam cum vidísset Dóminus, misericórdia motus super eam, dixit illi: Noli flere. Et accéssit et tétigit lóculum. – Hi autem, qui portábant, steterunt. – Et ait: Adoléscens, tibi dico, surge. Et resédit, qui erat mórtuus, et coepit loqui. Et dedit illum matri suæ. Accepit autem omnes timor: et magnificábant Deum, dicéntes: Quia Prophéta magnus surréxit in nobis: et quia Deus visitávit plebem suam.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Luką tęsinys. (Lk 7, 11–16)
Anuo metu: Paskui Jėzus pasuko į miestą, vardu Najinas. Drauge keliavo jo mokiniai ir gausi minia. Prisiartinus prie miesto vartų, štai nešė numirėlį – vienturtį našlės sūnų. Kartu ėjo nemaža miesto minia. Pamačiusiam motiną Viešpačiui pagailo jos, ir jis tarė: „Neverk!“ Priėjęs palietė neštuvus. Nešėjai sustojo. O jis prabilo: „Jaunuoli, sakau tau: kelkis!“ Numirėlis atsisėdo ir pradėjo kalbėti. Jėzus atidavė jį motinai. Visus pagavo baimė, ir jie garbino Dievą, sakydami: „Didis pranašas atsirado tarp mūsų“ ir: „Dievas aplankė savo tautą.“
Offertorium
Ps. 69, 2, 3 et 4. Dómine, ad adiuvándum me festína: confundántur omnes, qui cógitant servis tuis mala.
Ofertoriumas
Ps 69, 2, 3 ir 4. Viešpatie, skubėk mane gelbėti. Tebūna sugėdyti visi, kurie linki tavo tarnams pikto.
Secreta
Purífica nos, misericors Deus: ut Ecclésiæ tuæ preces, quæ tibi gratæ sunt, pia múnera deferéntes, fiant expiátis méntibus gratióres. Per Dominum nostrum...
Sekreta
Nuvalyk mus, gailestingasis Dieve, kad Tavo Bažnyčios maldos, malonios Tau kartu su atnašaujamomis dovanomis, taptų dar malonesnės, kai mūsų sielos bus tyros. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Ps. 70, 16–17 et 18. Dómine, memorábor iustítiæ tuæ solíus: Deus, docuísti me a iuventúte mea: et usque in senéctam et sénium, Deus, ne derelínquas me.
Komunija
Ps 70, 16–17 ir 18. Viešpatie, aš minėsiu tik tavo teisingumą. Dieve, tu mokei mane nuo jaunystės. Dieve, neapleisk manęs ir žiloje senatvėje.
Postcommunio
Cæléstia dona capiéntibus, quæsumus, Dómine: non ad iudícium proveníre patiáris, quæ fidélibus tuis ad remédium providísti. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Priėmę dangiškąsias dovanas, meldžiame Tave, Viešpatie, kad tai, ką Tu teikeisi duoti dėl savo tikinčiųjų gerovės, netaptų mums pasmerkimu. Per mūsų Viešpatį...
Oratio super populum
Humiliáte cápita vestra Deo.
Pópuli tui, Deus, institútor et rector, peccáta, quibus impugnátur, expélle: ut semper tibi plácitus, et tuo munímine sit secúrus. Per Dominum nostrum...
Oracija už žmones
Nusilenkite Dievui.
Dieve, savo tautos mokytojau ir vadove, išgelbėk ją iš nuodėmių, į kurias įpuola, kad ji visuomet Tau patiktų ir būtų saugi Tavo globoje. Per mūsų Viešpatį...
