Feria Secunda infra Hebdomadam III in Quadragesima

skirtukas

Pirmadienis po III gavėnios sekmadienio

Šiandien Senojo Testamento skaitinys pasakoja apie Naamaną, kuris, nors ir nepriklausė Izraelio tautai, išgijo nusimaudęs Jordano upės vandenyse. Toje pačioje upėje krikštą priėmė Jėzus. Naamanas – paveikslas žmogaus, besiruošiančio priimti šventąjį Krikštą. Nesvarbu, kokiai tautai jis priklauso ir iš kokios šalies atėjo, juk Krikštu Bažnyčia nuo nuodėmės raupsų išgydo visus.

Introitus

Ps. 55, 5. In Deo laudábo verbum, in Dómino laudábo sermónem: in Deo sperábo, non timebo, quid fáciat mihi homo.

Ps. 55, 2. Miserére mei, Deus, quóniam conculcávit me homo: tota die bellans tribulávit me.

Introitas

Ps 55, 5. Pasitikiu Dievu, Viešpaties pažadą šlovinu, Dievu pasitikiu; nieko nebijau. Ką gali mirtingasis man padaryti?

Ps 55, 2. Pasigailėk manęs, Viešpatie, nes mane mindžioja žmogus ir, nuolatos kovodamas, mane vargina.

Oratio

Córdibus nostris, quæsumus, Dómine, grátiam tuam benígnus infúnde: ut, sicut ab escis carnálibus abstinémus; ita sensus quoque nostros a nóxiis retrahámus excéssibus. Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.

Kolekta

Meldžiame Tave, Viešpatie, dėl savo gailestingumo išliek mūsų širdims savo malonę, kad, kaip susilaikome nuo kūno maisto, taip pat ir savo pojūčius sulaikytume nuo visko, kas gali mus pražudyti. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

Lectio

Léctio libri Regum. (4 Reg. 5, 1–15)

In diébus illis: Náaman, princeps milítiæ regis Sýriæ, erat vir magnus apud dóminum suum, et honorátus: per illum enim dedit Dóminus salútem Sýriæ: erat autem vir fortis et dives, sed leprósus. Porro de Sýria egressi fúerant latrúnculi, et captivam dúxerant de terra Israel puéllam párvulam, quæ erat in obséquio uxoris Náaman, quæ ait ad dóminam suam: Utinam fuísset dóminus meus ad Prophétam, qui est in Samaría: profécto curásset eum a lepra, quam habet. Ingréssus est itaque Náaman ad dóminum suum, et nuntiávit ei, dicens: Sic et sic locúta est puélla de terra Israel. Dixítque ei rex Sýriæ: Vade, et mittam lítteras ad regem Israel. Qui cum proféctus esset, et tulísset secum decem talénta argénti, et sex mília áureos, et decemmutatória vestimentórum, détulit lítteras ad regem Israel in hæc verba: Cum accéperis epístolam hanc, scito, quod míserim ad te Náaman servum meum, ut cures eum a lepra sua. Cumque legísset rex Israel lítteras, scidit vestiménta sua, et ait: Numquid Deus ego sum, ut occídere possim et vivificáre, quia iste misit ad me, ut curem hóminem a lepra sua? animadvértite et vidéte, quod occasiónes quærat advérsum me. Quod cum audísset Eliséus vir Dei, scidísse videlícet regem Israel vestiménta sua, misit ad eum, dicens: Quare scidísti vestiménta tua? véniat ad me, et sciat esse prophétam in Israel. Venit ergo Náaman cum equis et cúrribus, et stetit ad óstium domus Eliséi: misítque ad eum Eliséus núntium, dicens: Vade, et laváre sépties in Iordáne, et recípiet sanitátem caro tua, atque mundáberis. Iratus Náaman recedébat, dicens: Putábam, quod egrederétur ad me, et stans invocáret nomen Dómini, Dei sui, et tángeret manu sua locum lepræ, et curáret me. Numquid non melióres sunt Abana et Pharphar, flúvii Damásci, ómnibus aquis Israël, ut laver in eis, et munder? Cum ergo vertísset se, ci abíret indígnans, accessérunt ad eum servi sui, et locúti sunt ei: Pater, et si rem grandem dixísset tibi Prophéta, certe fácere debúeras: quanto magis quia nunc dixit tibi: Laváre, et mundáberis? Descéndit, et lavit in Iordáne sépties, iuxta sermónem viri Dei, et restitúta est caro eius, sicut caro pueri párvuli, et mundátus est. Reversúsque ad virum Dei cum univérso comitátu suo, venit, et stetit coram eo, et ait: Vere scio, quod non sit álius Deus in univérsa terra, nisi tantum in Israel.

Skaitinys

Skaitinys iš antrosios Karalių knygos. (4 Kar 5, 1–15)

Anomis dienomis: Aramo karaliaus kariuomenės vadas Naamanas buvo svarbus vyras savo valdovui ir labai jo vertinamas, nes Viešpats per jį buvo suteikęs Aramui pergalę. Betgi vyras, nors ir didelis galiūnas, kentėjo nuo raupsų. Kartą, vieno užpuolio metu, aramėjai paėmė iš Izraelio į nelaisvę jauną mergaitę, ir ji tapo Naamano žmonos tarnaite. „Kadgi mano šeimininkas nueitų pas pranašą Samarijoje, – kalbėjo ji savo šeimininkei, – jis išgydytų jo raupsus.“ Naamanas tad nuėjo pas savo valdovą ir papasakojo, ką mergaitė iš Izraelio buvo sakiusi. „Keliauk, – tarė Aramo karalius, – aš pasiųsiu kartu laišką Izraelio karaliui.“ Naamanas, pasiėmęs su savim dešimt sidabrinių talentų, šešis tūkstančius auksinių šekelių ir dešimt drabužių pakaitų, leidosi į kelionę. Izraelio karaliui jis nunešė laišką šitokio turinio: „Nūn, kai šis laiškas pasieks tave, žinok, kad aš pasiunčiau pas tave savo tarną Naamaną, kad jį išgydytumei nuo raupsų.“ Kai Izraelio karalius perskaitė tą laišką, jis persiplėšė savo drabužius ir sušuko: „Argi aš Dievas skirti mirtį ir duoti gyvybę, kad šis bičiulis siunčia man žodį išgydyti žmogų nuo raupsų? Supraskite! Patys galite matyti, kad jis ieško prie manęs priekabių.“ Bet kai Dievo vyras Eliziejus išgirdo, kad Izraelio karalius persiplėšė drabužius, jis pasiuntė jam žodį: „Kodėl tu persiplėšei drabužius? Teateina jis pas mane ir sužinos, kad yra pranašas Izraelyje.“ Taigi Naamanas atvyko su savo žirgais bei vežimais ir sustojo prie Eliziejaus namų durų. Eliziejus nusiuntė pasiuntinį jam pasakyti: „Eik ir nusimaudyk Jordano upėje septynis kartus, tavo kūnas išgis, ir tu būsi švarus.“ Bet Naamanas pyktelėjo ir nuėjo sau. „Aš maniau, – tarė, – kad jis tikrai išeis pas mane, atsistos, šauksis Viešpaties, savo Dievo, vardo, pamojuos ranka virš tos vietos ir išgydys nuo raupsų! Argi Damasko upės – Abana ir Farparas – nėra geresnės už visus Izraelio vandenis? Nejau negalėčiau jose nusimaudyti ir būti švarus?“ Įtūžęs jis apsisuko ir nuėjo. Betgi tarnai, priėję prie jo, kalbėjo jam: „Tėve, – jie sakė, – jei pranašas būtų įsakęs tau ką nors nepaprasta padaryti, ar tu nebūtumei to daręs? Juo labiau kada jis tau pasakė: „Nusimaudyk ir būsi švarus“? Jis tad nukeliavo ir pasinėrė septynis kartus Jordano upėje, pagal Dievo vyro žodį, jo kūnas tapo kaip mažo berniuko, ir jis pasidarė švarus. Tada jis, sugrįžęs pas Dievo vyrą su visa savo palyda, atsistojo priešais Eliziejų ir tarė: „Dabar žinau, kad nėra Dievo visoje žemėje, išskyrus Izraelį.“

Graduale

Ps. 55, 9 et 2. Deus, vitam meam annuntiávi tibi: posuísti lácrimas meas in conspéctu tuo. V. Miserére mei, Dómine, quóniam conculcávit me homo: tota die bellans tribulávit me.

Gradualas

Ps 55, 9 ir 2. Dieve, tu sužymėjai mano klajones, ir mano ašaros tau pažįstamos. V. Pasigailėk manęs, Viešpatie, nes mane mindžioja žmogus ir, nuolatos kovodamas, mane vargina.

Tractus

Ps. 102, 10. Dómine, non secúndum peccáta nostra, quæ fécimus nos: neque secúndum iniquitátes nostras retríbuas nobis.

Traktas

Ps 102, 10. Viešpatie, ne pagal nuodėmes, kurias mes padarėme, ne pagal mūsų nusižengimus atlygink mums.

Evangelium

Sequéntia sancti Evangélii secúndum Lucam. (Luc. 4, 23–30)

In illo témpore: Dixit Iesus pharisæis: Utique dicétis mihi hanc similitúdinem: Médice, cura teípsum: quanta audívimus facta in Caphárnaum, fac et hic in pátria tua. Ait autem: Amen, dico vobis, quia nemo prophéta accéptus est in pátria sua. In veritáte dico vobis, multæ víduæ erant in diébus Elíæ in Israel, quando clausum est cælum annis tribus et ménsibus sex, cum facta esset fames magna in omni terra: et ad nullam illarum missus est Elías, nisi in Sarépta Sidóniæ ad mulíerem viduam. Et multi leprósi erant in Israel sub Eliséo Prophéta: et nemo eórum mundátus est nisi Náaman Syrus. Et repléti sunt omnes in synagóga ira, hæc audiéntes. Et surrexérunt, et eiecérunt illum extra civitátem: et duxérunt illum usque ad supercílium montis, super quem cívitas illórum erat ædificáta, ut præcipitárent eum. Ipse autem tránsiens per médium illórum, ibat.

Evangelija

Šventosios Evangelijos pagal Luką tęsinys. (Lk 4, 23–30)

Anuo metu: Jėzus kalbėjo fariziejams: „Jūs, be abejo, man priminsite patarlę: „Gydytojau, pats pasigydyk“ – padaryk ir čia, savo tėviškėje, darbų, kokių girdėjome buvus Kafarnaume.“ Jis dar pridūrė: „Iš tiesų sakau jums: joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje. Tikrą tiesą sakau jums: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą. Bet nė pas vieną iš jų nebuvo siųstas Elijas, tik pas našlę Sidonijos mieste, Sareptoje. Taip pat pranašo Eliziejaus laikais daug buvo raupsuotųjų, bet nė vienas iš jų nebuvo pagydytas, tik siras Naamanas.“ Tai išgirdę, visi, kurie buvo sinagogoje, labai užsirūstino; jie pakilę išsivarė jį iš miesto, iki pakriūtės to kalno, ant kurio pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti jį žemyn. Bet Jėzus praėjo tarp jų ir pasišalino.

Offertorium

Ps. 54, 2–3. Exáudi, Deus, oratiónem meam, et ne despéxeris deprecatiónem meam: inténde in me, et exáudi me.

Ofertoriumas

Ps 54, 2–3. Išklausyk mano maldą, Dieve, nesislėpk nuo mano maldavimo. Pažvelk į mane ir išklausyk manęs.

Secreta

Munus, quod tibi, Dómine, nostræ servitútis offérimus, tu salutáre nobis pérfice sacraméntum. Per Dominum nostrum...

Sekreta

Paversk, Viešpatie, dovaną, kurią Tau atnašaujame, mūsų išganymo Sakramentu. Per mūsų Viešpatį...

Communio

Ps. 13, 7. Quis dabit ex Sion salutáre Israel? cum avértent Dóminus captivitátem plebis suæ, exsultábit Iacob, et lætábitur Israel.

Komunija

Ps 13, 7. Kad ateitų iš Siono išganymas Izraeliui! Kai Viešpats parves į namus savo tautą, Jokūbas džiūgaus, Izraelis bus laimingas.

Postcommunio

Præsta, quæsumus, omnípotens et miséricors Deus: ut, quod ore contíngimus, pura mente capiámus. Per Dominum nostrum...

Postkomunija

Meldžiame Tave, visagali ir gailestingasis Dieve, leisk mums tai, ką palietėme lūpomis, priimti tyra siela. Per mūsų Viešpatį...

Oratio super populum

Humiliáte cápita vestra Deo.
Subvéniat nobis, Dómine, misericórdia tua: ut ab imminéntibus peccatórum nostrórum perículis, te mereámur protegénte éripi, te liberánte salvári. Per Dominum nostrum...

Oracija už žmones

Nusilenkite Dievui.
Tenusileidžia ant mūsų, Viešpatie, Tavo gailestingumas, kad mes būtume verti per Tavo globą ir užtarimą būti išgelbėti nuo pavojų, gresiančių už mūsų nuodėmes. Per mūsų Viešpatį...

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

0
bendrinimų
Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.