Ss. Innocentium
Šv. Nekaltieji Vaikeliai
Bažnyčia vieną Kalėdų oktavos dieną skiria nekaltai nužudytų vaikelių kankinių mirčiai paminėti. Mes suvokiame, kad jų kankinystė pelnė jiems dangiškąją šlovę, bet vis tiek negalime sulaikyti ašarų, kai prisimename siaubingą kraujo praliejimą, įvykdytą Erodo. Būdami Kristaus bendraamžiais, jie savo mirtimi kviečia mus ištikimai sekti jais visą gyvenimą.
Introitus
Ps. 8, 3. Ex ore infántium, Deus, et lacténtium perfecísti laudem propter inimicos tuos.
Ps. 8, 2. Dómine, Dóminus noster: quam admirábile est nomen tuum in univérsa terra!
Introitas
Ps 8, 3. Iš kūdikių ir žindančiųjų burnos tu prirengei sau tobulą šlovę, Dieve, dėl savo priešų.
Ps 8, 2. Viešpatie, mūsų Viešpatie! Koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje!
Oratio
Deus, cuius hodierna die præcónium Innocéntes Mártyres non loquéndo, sed moriéndo conféssi sunt: ómnia in nobis vitiórum mala mortífica; ut fidem tuam, quam lingua nostra lóquitur, étiam móribus vita fateátur. Per Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Dieve, kurio garbę šiandien pareiškė Nekaltieji Kankiniai ne kalba, bet mirtimi, numarink visas blogas mūsų ydas, kad Tavo tikėjimas, kurį išpažįstame liežuviu, būtų išpažįstamas ir mūsų gyvenimo papročiais. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio libri Apocalýpsis beáti Ioánnis Apóstoli. (Apoc. 14, 1–5)
In diébus illis: Vidi supra montem Sion Agnum stantem, et cum eo centum quadragínta quatuor mília, habéntes nomen eius, et nomen Patris eius scriptum in fróntibus suis. Et audívi vocem de coelo, tamquam vocem aquárum multárum, et tamquam vocem tonítrui magni: et vocem, quam audívi, sicut citharoerórum citharizántium in cítharis suis. Et cantábant quasi cánticum novum ante sedem, et ante quátuor animália, et senióres: et nemo póterat dícere cánticum, nisi illa centum quadragínta quátuor mília, qui empti sunt de terra. Hi sunt, qui cum muliéribus non sunt coinquináti: vírgines enim sunt. Hi sequúntur Agnum, quocúmque íerit. Hi empti sunt ex homínibus primítiæ Deo, et Agno: et in ore eórum non est invéntum mendácium: sine mácula enim sunt ante thronum Dei.
Skaitinys
Skaitinys iš šventojo apaštalo Jono Apreiškimo knygos. (Apr 14, 1–5)
Anomis dienomis: Aš išvydau: štai Avinėlis, bestovįs ant Siono kalno, o su juo šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai palydovų, turinčių jo ir jo Tėvo vardus, įrašytus savo kaktose. Aš išgirdau iš dangaus garsus, tarsi didelių vandenų šniokštimą ir tarsi galingo griaustinio dundėjimą. Garsai, kuriuos girdėjau, buvo tarytum arfininkų, skambinančių arfomis. Jie giedojo naują giesmę priešais sostą, keturias būtybes ir vyresniuosius, ir niekas negalėjo išmokti tos giesmės, išskyrus tuos šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius, atpirktus iš žemės. Tai tie, kurie nesusitepę su moterimis, nes jie mergelės. Jie lydi Avinėlį, kur tik jis eina. Jie yra atpirkti iš žmonijos, pirmienos Dievui ir Avinėliui. Jų lūpose nerasta melo: jie be dėmės priešais Dievo sostą.
Graduale
Ps. 123, 7–8. Anima nostra, sicut passer, erépta est de láqueo venántium. V. Láqueus contrítus est, et nos liberáti sumus: adiutórium nostrum in nómine Dómini, qui fecit cælum et terram.
Gradualas
Ps 123, 7–8. Mūsų siela išsprūdo kaip paukštis iš medžiotojų žabangų. V. Žabangai sutrūko, ir mes esame išvaduoti. Mūsų pagalba vardu Viešpaties, kuris padarė dangų ir žemę.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 112, 1. V. Laudáte, púeri, Dóminum, laudáte nomen Dómini. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 112, 1. V. Šlovinkite, vaikeliai, Viešpatį, šlovinkite Viešpaties vardą. Aleliuja.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secundum Matthæum. (Matth. 2, 13–18)
In illo témpore: Angelus Dómini appáruit in somnis Ioseph, dicens: Surge, et áccipe Púerum et Matrem eius, et fuge in Ægýptum, et esto ibi, usque dum dicam tibi. Futúrum est enim, ut Heródes quærat Púerum ad perdéndum eum. Qui consúrgens accépit Púerum et Matrem eius nocte, et secéssit in Ægýptum: et erat ibi usque ad óbitum Heródis: ut adimplerétur quod dictum est a Dómino per Prophétam dicéntem: Ex Ægýpto vocávi Fílium meum. Tunc Heródes videns, quóniam illúsus esset a Magis, irátus est valde, et mittens occídit omnes púeros, qui erant in Béthlehem et in ómnibus fínibus eius, a bimátu et infra, secúndum tempus, quod exquisíerat a Magis. Tunc adimplétum est, quod dictum est per Ieremíam Prophetam dicéntem: Vox in Rama audíta est, plorátus et ululátus multus: Rachel plorans fílios suos, et nóluit consolári, quia non sunt.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Matą tęsinys. (Mt 2, 13–18)
Anuo metu: Viešpaties angelas vėl pasirodo Juozapui sapne ir sako: „Kelkis, imk kūdikį su motina ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas jį nužudyti.“ Atsikėlęs nakčia, Juozapas pasiėmė kūdikį ir motiną ir pasitraukė į Egiptą. Ten jis prabuvo iki Erodo mirties, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: „Iš Egipto pašaukiau savo Sūnų.“ Erodas, pamatęs, kad jį išminčiai apvylė, baisiai įniršo ir, pasiuntęs kareivius, išžudė Betliejuje ir jo apylinkėje visus berniukus, dvejų metų ir jaunesnius, pagal laiką, kurį buvo patyręs iš išminčių. Tuomet išsipildė pranašo Jeremijo žodžiai: „Pasigirdo šauksmas Ramoje, garsios dejonės ir aimanos – tai Rachelė rauda savo vaikų; ir niekas jau jos nepaguos, nes jų nebėra.“
Offertorium
Ps. 123, 7. Anima nostra, sicut passer, erépta est de láqueo venántium: láqueus contrítus est, et nos liberáti sumus.
Ofertoriumas
Ps 123, 7. Mūsų siela išsprūdo kaip paukštis iš medžiotojų žabangų. Žabangai sutrūko, ir mes esame išvaduoti.
Secreta
Sanctórum tuórum, Dómine, nobis pia non desit orátio: quæ et múnera nostra concíliet, et tuam nobis indulgéntiam semper obtíneat. Per Dominum nostrum...
Sekreta
Tenetrūksta mums, Viešpatie, Tavo šventųjų nuolankių maldų, kurios ir mūsų aukas padarytų Tau malonias ir visuomet išmelstų mums Tavo atleidimą. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Matth. 2, 18. Rama audíta est, plorátus, et ululátus: Rachel plorans fílios suos, et nóluit consolári, quia non sunt.
Komunija
Mt 2, 18. Pasigirdo šauksmas Ramoje, verksmas ir raudos: Rachelė verkia savo sūnų, ir ji nenori nusiraminti, nes jų nebėra.
Postcommunio
Votíva, Dómine, dona percépimus: quæ Sanctórum nobis précibus, et præséntis, quæsumus, vitæ páriter et ætérnæ tríbue conférre subsídium. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Viešpatie, mes priėmėme Tau pažadėtas dovanas, dovanok mums, savo šventųjų užtarimu, jų pagalbą ir amžinajame gyvenime. Per mūsų Viešpatį...
