XX Dominica Post Pentecosten
XX sekmadienis po Sekminių
Dievo akyse žmogus yra nusidėjėlis. Tai ypač pabrėžiama šios dienos introite ir Evangelijos skaitinyje. Tačiau juose nurodytas ir mūsų didžio tikėjimo bei neaprėpiamo džiaugsmo pagrindas – Dievo gailestingumas. Nuolanki ir tvirta karaliaus valdininko iš Kafarnaumo viltis, giriama paties Viešpaties, pelnė jam dvigubą apdovanojimą: sūnus buvo išgydytas, o jis pats gavo tikėjimo dovaną. Krikščionis, pripildytas Šv. Dvasios dovanų, džiūgauja prieš Dievą, nes ir sunkiausiuose gyvenimo išbandymuose jis randa tikėjimą bei išsigelbėjimą.
Introitus
Dan. 3, 31, 29 et 35. Omnia, quæ fecísti nobis, Dómine, in vero iudício fecísti, quia peccávimus tibi et mandátis tuis non obœdívimus: sed da glóriam nómini tuo, et fac nobíscum secúndum multitúdinem misericórdiæ tuæ.
Ps. 118, 1. Beáti immaculáti in via: qui ámbulant in lege Dómini.
Introitas
Dan 3, 31, 29 ir 35. Visa, ką mums padarei, Viešpatie, padarei tikru teismu, nes mes tau nusidėjome ir nepaklausėme tavo įsakymų. Tačiau pašlovink savo vardą ir pasielk su mumis žiūrėdamas savo gailestingumo gausumo.
Ps 118, 1. Palaiminti nesuteptieji kelyje, kurie vaikščioja Viešpaties įstatyme.
Oratio
Largíre, quæsumus, Dómine, fidélibus tuis indulgéntiam placátus et pacem: ut páriter ab ómnibus mundéntur offénsis, et secúra tibi mente desérviant. Per Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Meldžiame Tave, Viešpatie, suteik savo ištikimiesiems atleidimą ir ramybę, kad drauge būtų nuvalyti nuo visų savo nusidėjimų ir Tau ramia dvasia galėtų tarnauti. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Epístolæ beáti Pauli Apóstoli ad Ephésios. (Ephes. 5, 15–21)
Fratres: Vidéte, quómodo caute ambulétis: non quasi insipiéntes, sed ut sapiéntes, rediméntes tempus, quóniam dies mali sunt. Proptérea nolíte fíeri imprudéntes, sed intellegéntes, quæ sit volúntas Dei. Et nolíte inebriári vino, in quo est luxúria: sed implémini Spíritu Sancto, loquéntes vobismetípsis in psalmis et hymnis et cánticis spirituálibus, cantántes et psalléntes in córdibus vestris Dómino: grátias agéntes semper pro ómnibus, in nómine Dómini nostri Iesu Christi, Deo et Patri. Subiecti ínvicem in timóre Christi.
Skaitinys
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško efeziečiams. (Ef 5, 15–21)
Broliai: Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės: kad nebūtumėte tarytum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai naudojantys laiką, nes dienos yra piktos. Nebūkite tad neprotingi, bet supraskite, kokia yra Viešpaties valia. Ir nepasigerkite vynu, kuriame slypi pasileidimas, bet būkite pilni Dvasios. Kalbėkitės psalmių, himnų bei dvasinių giesmių žodžiais, giedokite ir šlovinkite savo širdyse Viešpatį, visuomet ir už viską dėkodami Dievui Tėvui mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, paklusdami vieni kitiems dėl Kristaus baimės.
Graduale
Ps. 144, 15–16. Oculi ómnium in te sperant, Dómine: et tu das illis escam in témpore opportúno. V. Aperis tu manum tuam: et imples omne ánimal benedictióne.
Gradualas
Ps 144, 15–16. Visų akys žvelgia į tave su viltimi, Viešpatie, ir tu duodi jiems peno, kai reikia. V. Tu atveri savo ranką ir pasotini visa, kas gyva, palaiminimu.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 107, 2. V. Parátum cor meum, Deus, parátum cor meum: cantábo, et psallam tibi, glória mea. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 107, 2. V. Mano širdis, Dieve, pasiryžusi, mano širdis pasiryžusi; giedosiu ir šlovinsiu tave, mano šlove. Aleliuja.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Ioánnem. (Ioann. 4, 46–53)
In illo témpore: Erat quidam régulus, cuius fílius infirmabátur Caphárnaum. Hic cum audísset, quia Iesus adveníret a Iudæa in Galilæam, ábiit ad eum, et rogábat eum, ut descénderet et sanáret fílium eius: incipiébat enim mori. Dixit ergo Iesus ad eum: Nisi signa et prodígia vidéritis, non créditis. Dicit ad eum régulus: Dómine, descénde, priúsquam moriátur fílius meus. Dicit ei Iesus: Vade, fílius tuus vivit. Crédidit homo sermóni, quem dixit ei Iesus, et ibat. Iam autem eo descendénte, servi occurrérunt ei et nuntiavérunt, dicéntes, quia fílius eius víveret. Interrogábat ergo horam ab eis, in qua mélius habúerit. Et dixérunt ei: Quia heri hora séptima relíquit eum febris. Cognóvit ergo pater, quia illa hora erat, in qua dixit ei Iesus: Fílius tuus vivit: et crédidit ipse et domus eius tota.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Joną tęsinys. (Jn 4, 46–53)
Anuo metu: Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo. Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžęs į Galilėją, jis atkeliavo pas jį ir maldavo eiti ir išgydyti marinamą jo sūnų. Jėzus jam atsakė: „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, jūs netikėsite.“ O valdininkas prašė: „Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė.“ Jėzus jam tarė: „Eik, tavo sūnus gyvas!“ Žmogus patikėjo Jėzaus žodžiais ir iškeliavo. Pareinantį pasitiko jį tarnai ir pranešė, kad vaikas gyvas. Jis pasiteiravo, kurią valandą sūnui pasidarė geriau. Jie atsakė: „Vakar apie septintą valandą atslūgo jam karštis.“ Taip tėvas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus pasakė jam: „Tavo sūnus gyvas.“ Ir įtikėjo jis pats bei visi jo namai.
Offertorium
Ps. 136, 1. Super flúmina Babylónis illic sédimus et flévimus: dum recordarémur tui, Sion.
Ofertoriumas
Ps 136, 1. Ant Babilono upių, ten mes sėdėjome ir verkėme prisimindami tave, Sione.
Secreta
Cæléstem nobis præbeant hæc mystéria, quæsumus, Dómine, medicínam: et vítia nostri cordis expúrgent. Per Dominum nostrum...
Sekreta
Šios paslaptys, Viešpatie, tesuteikia mums, meldžiantiems, dangiškųjų vaistų ir išvalo mūsų sielos ydas. Per mūsų Viešpatį…
Communio
Ps. 118, 49–50. Meménto verbi tui servo tuo, Dómine, in quo mihi spem dedísti: hæc me consoláta est in humilitáte mea.
Komunija
Ps 118, 49–50. Atsimink savo žodį savo tarnui, Viešpatie, kuriuo tu man davei vilties. Ji paguodė mane mano nusižeminime.
Postcommunio
Ut sacris, Dómine, reddámur digni munéribus: fac nos, quǽsumus, tuis semper obœdíre mandátis. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Kad mes, Viešpatie, pasidarytume verti Tavo šventų dovanų, padaryk, meldžiame Tave, kad visuomet klausytume Tavo įsakymų. Per mūsų Viešpatį…
Schola
Introitus
Dan. 3, 31, 29 et 35. Omnia, quæ fecísti nobis, Dómine, in vero iudício fecísti, quia peccávimus tibi et mandátis tuis non obœdívimus: sed da glóriam nómini tuo, et fac nobíscum secúndum multitúdinem misericórdiæ tuæ.
Ps. 118, 1. Beáti immaculáti in via: qui ámbulant in lege Dómini.
Introitas
Dan 3, 31, 29 ir 35. Visa, ką mums padarei, Viešpatie, padarei tikru teismu, nes mes tau nusidėjome ir nepaklausėme tavo įsakymų. Tačiau pašlovink savo vardą ir pasielk su mumis žiūrėdamas savo gailestingumo gausumo.
Ps 118, 1. Palaiminti nesuteptieji kelyje, kurie vaikščioja Viešpaties įstatyme.
Graduale
Ps. 144, 15–16. Oculi ómnium in te sperant, Dómine: et tu das illis escam in témpore opportúno. V. Aperis tu manum tuam: et imples omne ánimal benedictióne.
Gradualas
Ps 144, 15–16. Visų akys žvelgia į tave su viltimi, Viešpatie, ir tu duodi jiems peno, kai reikia. V. Tu atveri savo ranką ir pasotini visa, kas gyva, palaiminimu.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 107, 2. V. Parátum cor meum, Deus, parátum cor meum: cantábo, et psallam tibi, glória mea. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 107, 2. V. Mano širdis, Dieve, pasiryžusi, mano širdis pasiryžusi; giedosiu ir šlovinsiu tave, mano šlove. Aleliuja.
Offertorium
Ps. 136, 1. Super flúmina Babylónis illic sédimus et flévimus: dum recordarémur tui, Sion.
Ofertoriumas
Ps 136, 1. Ant Babilono upių, ten mes sėdėjome ir verkėme prisimindami tave, Sione.
Communio
Ps. 118, 49–50. Meménto verbi tui servo tuo, Dómine, in quo mihi spem dedísti: hæc me consoláta est in humilitáte mea.
Komunija
Ps 118, 49–50. Atsimink savo žodį savo tarnui, Viešpatie, kuriuo tu man davei vilties. Ji paguodė mane mano nusižeminime.
