Die IV infra octavam Paschæ
Trečiadienis Velykų oktavoje
Šios dienos pamaldos vyksta Šv. Lauryno bazilikoje už Romos mūro. Kai žmogus įžengia į bažnyčią, jį pasitinka Dievas, kviesdamas įeiti į Jo karalystę (introitas), o Eucharistija – angelų duona, yra pavyzdys dangiškosios puotos (ofertorijus), kuriai ji mus ruošia, perkeisdama mus į naujus tvėrinius (postkomunija).
Introitus
Matth. 25, 34. Veníte, benedícti Patris mei, percípite regnum, allelúia: quod vobis parátum est ab orígine mundi, allelúia, allelúia, allelúia.
Ps. 95, 1. Cantáte Dómino cánticum novum: cantáte Dómino, omnis terra.
Introitas
Mt 25, 34. Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite karalystę, aleliuja, paruoštą jums nuo pasaulio sutvėrimo, aleliuja, aleliuja, aleliuja.
Ps 95, 1. Giedokite Viešpačiui naują giesmę; giedokite Viešpačiui visos šalys.
Oratio
Deus, qui nos Resurrectiónis Domínicæ ánnua solemnitáte lætíficas: concéde propítius; ut per temporália festa, quæ ágimus, perveníre ad gáudia ætérna mereámur. Per eundem Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Dieve, pradžiuginęs mus metine Viešpaties Prisikėlimo iškilme, suteik malonę, kad, švęsdami praeinančias šventes, būtume verti pasiekti amžinuosius džiaugsmus. Per Tąjį mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Actuum Apostolorum. (Acts. 3, 13–15; 17–19)
In diébus illis: Apériens Petrus os suum, dixit: Viri Israelítæ, et qui timétis Deum, audíte. Deus Abraham et Deus Isaac et Deus Iacob, Deus patrum nostrórum, glorificávit Fílium suum Iesum, quem vos quidem tradidístis et negástis ante fáciem Piláti, iudicánte illo dimítti. Vos autem sanctum et iustum negástis, et petístis virum homicídam donári vobis: auctórem vero vitæ interfecistis, quem Deus suscitávit a mórtuis, cuius nos testes sumus. Et nunc, fratres, scio, quia per ignorántiam fecístis, sicut et príncipes vestri. Deus autem, quæ prænuntiávit per os ómnium Prophetárum, pati Christum suum, sic implévit. Pænitémini ígitur et convertímini, ut deleántur peccáta vestra.
Skaitinys
Skaitinys iš Apaštalų darbų knygos. (Apd 3, 13–15; 17–19)
Anomis dienomis: Petras, atvėręs lūpas, kalbėjo: „Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, mūsų protėvių Dievas pašlovino savo tarną Jėzų, kurį jūs išdavėte ir kurio išsigynėte Pilotui, kai tas buvo benusprendžiąs jį paleisti. Jūs išsižadėjote šventojo ir teisiojo, o pareikalavote atiduoti jums žmogžudį. Jūs nužudėte gyvybės kūrėją, kurį Dievas prikėlė iš numirusių, ir mes esame to liudytojai. O dabar, broliai, aš žinau, kad jūs taip padarėte iš nežinios, kaip ir jūsų vadai. Taip Dievas įvykdė, ką iš anksto buvo paskelbęs visų pranašų lūpomis, būtent – kad jo Mesijas kentėsiąs. Tad atgailaukite ir atsiverskite, kad būtų išdildytos jūsų nuodėmės.“
Graduale
Ps. 117, 24 et 16. Hæc dies, quam fecit Dóminus: exsultémus et lætámur in ea. V. Déxtera Dómini fecit virtútem, déxtera Dómini exaltávit me.
Gradualas
Ps 117, 24 ir 16. Štai diena, kurią sutvėrė Viešpats; šokinėkime iš džiaugsmo ir linksminkimės tądien. V. Viešpaties dešinioji padarė stebuklų; Viešpaties dešinioji išaukštino mane.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Luc. 24, 34. V. Surréxit Dóminus vere: et appáruit Petro.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Lk 24, 34. V. Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Petrui.
Sequentia
Víctmae pascháli láudes: ímmolent Christiáni. Agnus redémit oves: Christus ínnocens Patri reconciliávit peccatóres. Mors et vita duéllo conflixére miràndo: dux vitæ mórtuus, regnat vívus. Dic nobis, María, quid vidísti in via? Sepúlcrum Christi vivéntis: et glóriam vidi resurgéntis. Angélicos testes, sudárium, et vestes. Surréxit Christus spes mea: præcédit vos in Galilæam. Scímus Christum surrexísse a mórtuis vere: tu nobis, victor Rex, miserére. Amen. Allelúia.
Sekvencija
Velykų aukai gyrius teaukoja krikščionys. Avinėlis atpirko avis; nekaltasis Kristus sutaikė nusidėjėlius su Tėvu. Mirtis ir gyvenimas susikovė nuostabiame mūšyje; gyvenimo valdovas mirė, gyvas karaliauja. Pasakyk mums, Marija, ką pamatei kelionėje? Pamačiau gyvojo Kristaus kapą ir Prisikeliančiojo garbę; liudijančius angelus, drobulę ir drabužius. Kristus, manoji viltis, prisikėlė; anksčiau už savuosius įžengė į Galilėją. Žinome, kad Kristus tikrai prisikėlė iš numirusiųjų – Tu, Karaliau nugalėtojau, pasigailėk mūsų. Amen. Aleliuja.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Ioánnem. (Ioann. 21, 1–14)
In illo témpore: Manifestávit se íterum Iesus discípulis ad mare Tiberíadis. Manifestávit autem sic. Erant simul Simon Petrus et Thomas, qui dícitur Dídymus, et Nathánaël, qui erat a Cana Galilææ, et fílii Zebedæi et álii ex discípulis eius duo. Dicit eis Simon Petrus: Vado piscári. Dicunt ei: Venímus et nos tecum. Et exiérunt et ascendérunt in navim: et illa nocte nihil prendidérunt. Mane autem facto, stetit Iesus in lítore: non tamen cognovérunt discípuli, quia Iesus est. Dixit ergo eis Iesus: Púeri, numquid pulmentárium habétis? Respondérunt ei: Non. Dicit eis: Míttite in déxteram navígii rete, et inveniétis. Misérunt ergo: et iam non valébant illud tráhere præ multitúdine píscium. Dixit ergo discípulus ille, quem diligébat Iesus, Petro: Dóminus est. Simon Petrus cum audísset, quia Dóminus est, túnica succínxit se – erat enim nudus, – et misit se in mare. Alii autem discípuli navígio venérunt – non enim longe erant a terra, sed quasi cúbitis ducéntis, – trahéntes rete píscium. Ut ergo descendérunt in terram, vidérunt prunas pósitas, et piscem superpósitum, et panem. Dicit eis Iesus: Afférte de píscibus, quos prendidístis nunc. Ascéndit Simon Petrus, et traxit rete in terram, plenum magnis píscibus centum quinquagínta tribus. Et cum tanti essent, non est scissum rete. Dicit eis Iesus: Veníte, prandéte. Et nemo audébat discumbéntium interrogáre eum: Tu quis es? sciéntes, quia Dóminus est. Et venit Iesus, et áccipit panem, et dat eis, et piscem simíliter. Hoc iam tértio manifestátus est Iesus discípulis suis, cum resurrexísset a mórtuis.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Joną tęsinys. (Jn 21, 1–14)
Anuo metu: Jėzus vėl pasirodė mokiniams prie Tiberiados ežero. Pasirodė taip. Buvo drauge Simonas Petras, Tomas, vadinamas Dvyniu, Natanaelis iš Galilėjos Kanos, Zebediejaus sūnūs ir dar du kiti mokiniai. Simonas Petras jiems sako: „Einu žvejoti.“ Jie pasisiūlė: „Ir mes einame su tavimi.“ Jie nuėjo ir sulipo į valtį, tačiau tą naktį nieko nesugavo. Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Mokiniai nepažino, kad ten Jėzaus esama. O Jėzus jiems tarė: „Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?“ Tie atsakė: „Ne.“ Tuomet jis pasakė: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite.“ Taigi jie užmetė ir jau nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės. Tuomet tasai mokinys, kurį Jėzus mylėjo, sako Petrui: „Juk tai Viešpats!“ Išgirdęs, jog tai esąs Viešpats, Simonas Petras persijuosė palaidinę, – mat buvo neapsirengęs, – ir šoko į ežerą. Kiti mokiniai atsiyrė valtimi, nes buvo netoli nuo kranto – maždaug už dviejų šimtų mastų – ir atitempė tinklą su žuvimis. Išlipę į krantą, jie pamatė žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį, ir duonos. Jėzus tarė: „Atneškite ką tik pagautų žuvų.“ Petras įlipo į valtį ir išvilko į krantą tinklą, pilną didelių žuvų, iš viso šimtą penkiasdešimt tris. Nors jų buvo tokia gausybė, tačiau tinklas nesuplyšo. Jėzus jiems tarė: „Eikite šen pusryčių!“ Ir nė vienas iš mokinių neišdrįso paklausti: „Kas tu esi?“, nes jie aiškiai matė, jog tai Viešpats. Taigi Jėzus priėjo, paėmė duonos ir padalijo jiems, taip pat ir žuvies. Tai jau trečią kartą pasirodė mokiniams Jėzus, prisikėlęs iš numirusių.
Offertorium
Ps. 77, 23–25. Portas cæli apéruit Dóminus: et pluit illis manna, ut éderent: panem. cæli dedit eis: panem Angelórum manducávit homo, alleluia.
Ofertoriumas
Ps 77, 23–25. Viešpats atidarė dangaus vartus, ir lijo mana jiems valgyti. Jis davė jiems dangaus duonos. Žmogus valgė angelų duoną, aleliuja.
Secreta
Sacrifícia, Dómine, paschálibus gáudiis immolámus: quibus Ecclésia tua mirabíliter et páscitur et nutrítur. Per Dominum nostrum...
Sekreta
Viešpatie, Velykų džiaugsmo metu atnašaujame Tau aukas, kuriomis Tavo Bažnyčia valgydinama ir maitinama. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Rom. 6, 9. Christus resúrgens ex mórtuis iam non móritur, allelúia: mors illi ultra non dominábitur, allelúia, allelúia.
Komunija
Rom 6, 9. Kristus, prisikėlęs iš numirusiųjų, jau nebemiršta, aleliuja. Mirtis prieš jį yra bejėgė, aleliuja, aleliuja.
Postcommunio
Ab omni nos, quæsumus, Dómine, vetustáte purgátos: sacraménti tui veneránda percéptio in novam tránsferat creatúram: Qui vivis et regnas...
Postkomunija
Meldžiame Tave, Viešpatie, kad priimtasis Sakramentas, apvalęs mus nuo senojo sugedimo, padarytų naujais tvėriniais. Kuris gyvena ir viešpatauja...
