Feria Tertia infra Hebdomadam II in Quadragesima
Antradienis po II gavėnios sekmadienio
Šios dienos Senojo Testamento skaitinyje pasakojama apie tai, kaip pagonė moteris iš Zarefatos pamaitino Eliją, pasidalijusi su juo tuo trupinėliu, kurį turėjo. Ir našlės atjauta buvo atlyginta. O Evangelijoje matome priešingą situaciją: Jėzus atvirai smerkia priešiškus ir nepagarbius fariziejų santykius su žmonėmis. Tikro krikščionio išskirtinis bruožas yra nuolankus tarnavimas savo artimui.
Introitus
Ps. 26, 8 et 9. Tibi dixit cor meum, quæsívi vultum tuum, vultum tuum, Dómine, requíram: ne avértas fáciem tuam a me.
Ps. 26, 1. Dóminus illuminátio mea, et salus mea: quem timébo?
Introitas
Ps 26, 8 ir 9. Tau sako mano širdis: aš ieškosiu tavo veido. Taip, Viešpatie, aš ieškosiu tavo veido; nenugręžk nuo manęs savo veido.
Ps 26, 1. Viešpats mano šviesa ir mano išgelbėjimas; ko turėčiau bijotis?
Oratio
Pérfice, quæsumus, Dómine, benignus in nobis observántiæ sanctæ subsídium: ut, quæ te auctóre faciénda cognóvimus, te operánte impleámus. Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Meldžiame Tave, Viešpatie, maloningai padėk mums laikytis šio švento pasninko, kad, pažinę Tavo valią, galėtume, Tau padedant, įvykdyti. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio libri Regum. (3 Reg. 17, 8–16)
In diébus illis: Factus est sermo Dómini ad Elíam Thesbíten, dicens: Surge et vade in Saréphta Sidoniórum, et manébis ibi: præcépi enim ibi mulíeri víduæ, ut pascat te. Surréxit et ábiit in Saréphta. Cumque venísset ad portam civitátis, appáruit ei múlier vídua cólligens ligna, et vocávit eam, dixítque ei: Da mihi páululum aquæ in vase, ut bibam. Cumque illa pérgeret, ut afférret, clamávit post tergum eius, dicens: Affer mihi, óbsecro, et buccéllam panis in manu tua. Quæ respóndit: Vivit Dóminus, Deus tuus, quia non habeo panem, nisi quantum pugíllus cápere potest farínæ in hýdria, et páululum ólei in lécytho: en, collige duo ligna, ut ingrédiar, et fáciam illum mihi et fílio meo, ut comedámus et moriámur. Ad quam Elías ait: Noli timére, sed vade, et fac, sicut dixísti: verúmtamen mihi primum fac de ipsa farínula subcinerícium panem párvulum, et affer ad me: tibi autem et fílio tuo fácies póstea. Hæc autem dicit Dóminus, Deus Israel: Hýdria farínæ non defíciet, nec lécythus ólei minuétur, usque ad diem, in qua Dóminus datúrus est plúviam super fáciem terræ. Quæ ábiit, et fecit iuxta verbum Elíæ: et comédit ipse et illa et domus eius: et ex illa die hýdria farínæ non defécit, et lécythus ólei non est imminútus, iuxta verbum Dómini, quod locútus fúerat in manu Elíæ.
Skaitinys
Skaitinys iš trečiosios Karalių knygos. (3 Kar 17, 8–16)
Anomis dienomis: Viešpaties žodis atėjo Elijui, tardamas: „Tuojau pat eik į Sidono Zarefatą ir ten pasilik. Vienai tenykštei našlei įsakiau tave maitinti.“ Jis tad leidosi į kelionę ir atėjo į Zarefatą. Priėjęs miesto vartus, jis pamatė ten našlę, berenkančią malkas. Ją pasišaukęs, tarė: „Prašyčiau atnešti man truputį vandens inde atsigerti.“ Jai einant atnešti, jis šūktelėjo iš paskos, tardamas: „Atnešk man kąsnį duonos rankoje.“ – „Kaip gyvas tavo Viešpats, – ji atsakė, – aš nieko kepto neturiu, vien tik saują miltų puode ir truputį aliejaus ąsotyje. Štai dabar rankioju pagalius, kad grįžusi namo tai pataisyčiau sau ir sūnui. Suvalgysime ir paskui mirsime.“ – „Nebijok, – tarė jai Elijas, – eik ir daryk, kaip sakei. Bet pirma padaryk paplotėlį ir jį atnešk man, o tada pataisyk ką nors sau ir savo sūnui. Nes Viešpats, Izraelio Dievas, taip kalbėjo: „Miltai puode neišseks nei aliejaus ąsotyje nepritrūks iki tos dienos, kurią Viešpats atsiųs žemei lietaus.“ Nuėjusi ji padarė, kaip Elijas buvo pasakęs. Ji pati ir jis bei visa jos šeimyna turėjo maisto ilgą laiką. Miltai puode neišseko nei aliejaus ąsotyje nepritrūko, kaip Viešpats buvo kalbėjęs per Eliją.
Graduale
Ps. 54, 23, 17, 18 et 19. Iacta cogitátum tuum in Dómino, et ipse te enútriet. V. Dum clamárem ad Dóminum, exaudívit vocem meam ab his, qui appropínquant mihi.
Gradualas
Ps 54, 23, 17, 18 ir 19. Pavesk savo rūpesčius Viešpačiui, ir tave jis palaikys. V. Kai šaukiausi Viešpaties, jis išgirdo mano balsą ir apgynė mane nuo besiartinančių prie manęs.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Matthæum. (Matth. 23, 1–12)
In illo témpore: Locútus est Iesus ad turbas et ad discípulos suos, dicens: Super cáthedram Moysi sedérunt scribæ et pharisæi. Omnia ergo, quæcúmque díxerint vobis, serváte et fácite: secúndum ópera vero eórum nolíte fácere: dicunt enim, et non fáciunt. Alligant enim ónera grávia et importabília, et impónunt in húmeros hóminum: dígito autem suo nolunt ea movére. Omnia vero ópera sua fáciunt, ut videántur ab homínibus: dilátant enim phylactéria sua, et magníficant fímbrias. Amant autem primos recúbitus in cenis, et primas cáthedras in synagógis, et salutatiónes in foro, et vocári ab homínibus Rabbi. Vos autem nolíte vocári Rabbi: unus est enim Magíster vester, omnes autem vos fratres estis. Et patrem nolíte vocáre vobis super terram, unus est enim Pater vester, qui in cælis est. Nec vocémini magístri: quia Magíster vester unus est, Christus. Qui maior est vestrum, erit miníster vester. Qui autem se exaltáverit, humiliábitur: et qui se humiliáverit, exaltábitur.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Matą tęsinys. (Mt 23, 1–12)
Anuo metu: Jėzus kreipėsi į minią ir į savo mokinius: „Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aiškintojai ir fariziejai. Todėl visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti. Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose, mėgsta sveikinimus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos „rabi“. O jūs nesivadinkite „rabi“, nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai. Ir nė vieno iš savųjų nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje. Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes jūsų vienintelis Mokytojas yra Kristus. Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas. Nes kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas.“
Offertorium
Ps. 50, 3. Miserére mei, Dómine, secúndum magnam misericórdiam tuam: dele, Dómine, iniquitátem meam.
Ofertoriumas
Ps 50, 3. Pasigailėk manęs, Viešpatie, iš savo begalinio gailestingumo. Sunaikink, Viešpatie, mano maištingus darbus.
Secreta
Sanctificatiónem tuam nobis, Dómine, his mystériis operáre placátus: quæ nos et a terrénis purget vítiis, et ad cæléstia dona perdúcat. Per Dominum nostrum...
Sekreta
Teikis, Viešpatie, šiomis paslaptimis mus apšviesti, kad jos nuvalytų mus nuo žemiškų ydų ir nuvestų prie dangiškų gėrybių. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Ps. 9, 2–3. Narrábo ómnia mirabília tua: lætábor, et exsultábo in te: psallam nómini tuo, Altíssime.
Komunija
Ps 9, 2–3. Apsakysiu visus tavo nuostabius darbus. Krykštausiu ir džiūgausiu tavyje, giedodamas tavo vardui, Aukščiausiasis.
Postcommunio
Ut sacris, Dómine, reddámur digni munéribus: fac nos tuis, quæsumus, semper oboedíre mandátis. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Viešpatie, padėk mums visuomet laikytis Tavo įsakymų, kad taptume verti šventųjų Tavo dovanų. Per mūsų Viešpatį...
Oratio super populum
Humiliáte cápita vestra Deo.
Propitiáre, Dómine, supplicatiónibus nostris, et animárum nostrárum medére languóribus: ut, remissióne percépta, in tua semper benedictióne lætámur. Per Dominum nostrum...
Oracija už žmones
Nusilenkite Dievui.
Maloningai išgirsk, Viešpatie, mūsų maldavimus ir gydyk mūsų sielos ligas, kad, gavę Tavo atleidimą, galėtume amžinai džiaugtis Tavo palaima. Per mūsų Viešpatį...
