I. Kasdienių darbų reikšmė
Ką vadiname „kasdieniais darbais“?
„Kasdieniais darbais“ vadiname visas dvasines ir profesines pareigas, kurias krikščionis, laikydamasis savo luomo reikalavimų, dienotvarkės ir dvasinio vadovo patarimų, turi kasdien atlikti.
Reikia skirti:
a) Iš esmės gerus veiksmus (pavyzdžiui, malda, išpažintis, darbas) nuo savaime neutralių veiksmų (valgymas, gėrimas, miegojimas).
b) Darbus, kurių imamės asmenine iniciatyva, nuo darbų, kuriuos mums įsako luomo pareigos, vienuolijos regula ar vyresnieji.
Kodėl krikščionis turi stengtis kiek įmanoma tobuliau atlikti savo kasdienius darbus?
Krikščionis turi stengtis kiek įmanoma tobuliau atlikti savo kasdienius darbus,
1. nes taip jis didžiąja dalimi įvykdo pareigą siekti tobulumo;
2. nes Dievui tai itin patinka;
3. nes taip jis ugdo daug dorybių ir pelno daug nuopelnų.
Pareigingumas, stropumas ir darbštumas yra gero krikščionio požymiai.
Kodėl net menkiausius darbelius reikia atlikti kruopščiai ir rūpestingai?
Visus, net menkiausius, darbus reikia atlikti rūpestingai,
1. nes Dievui nėra nieko menko ar nereikšmingo;
2. nes už nors ir menką, bet gerai atliktą darbą dažnai gaunama didelių malonių.
„Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!“ (Mt 25, 23)
„Nors nežymus dalykas yra nežymus, bet būti ištikimam nežymiame dalyke yra kai kas didaus“, – šv. Jeronimas.
Ištikimybė mažmožiuose yra šventumo paslaptis.
Ką reikėtų ypač įsidėmėti iš mokymo apie kasdienių darbų atlikimą?
Iš mokymo apie kasdienių darbų atlikimą ypač reikėtų įsidėmėti tai, kad
1. labai negerai pirmenybę teikti savo laisvai pasirinktiems užsiėmimams nei tiems darbams, kuriuos įsako paklusnumas ar pareiga;
2. nėra sunku siekti tobulumo;
3. kaip tik jauni žmonės turi kuo uoliausiai stengtis tobulai atlikti savo įprastas pareigas.
„Mokyk jaunuolį, kuriuo keliu jis turėtų eiti, jis nenukryps nuo jo, net kai pasens.“ (Pat 22, 6)
II. Ko reikia, kad tobulai atliktume kasdienius darbus
1. Pagrindinis krikščioniško gyvenimo principas
Ką krikščionis turėtų kasdien atminti?
Krikščionis turėtų kasdien atminti pareigą siekti krikščioniško tobulumo, t. y. iš meilės Dievui kaskart norėti, daryti ir kentėti tik tai, ko nori Dievas, taip, kaip to nori Dievas, ir dėl to, kad to nori Dievas. Atitinkamai jis turėtų nekęsti ir vengti visko, kas prieštarauja Dievo valiai.
Taigi jis turi derinti savo valią bei norus prie Dievo valios.
Ką reikėtų daryti norint pasiekti tokią meilę Dievui?
Norėdamas pasiekti tokią meilę Dievui, krikščionis turėtų
1. dažnai mąstyti, kad Dievas yra aukščiausias ir mieliausias gėris ir kad Jis mus, žmones, be galo myli;
2. uoliausiai kovoti prieš savo blogus palinkimus, nes šie yra didžiausi tobulos meilės priešai.
Kokias sąlygas turi išpildyti geras kasdienių darbų atlikimas?
Dievui patinkančiam kasdienių darbų atlikimui būtinos šios sąlygos:
1. pašvenčiamosios malonės būklė;
2. veiksmo moralumo suvokimas;
3. gera intencija;
4. tinkamas paties darbo atlikimas;
5. tinkamas elgesys atlikus darbą.
2. Pašvenčiamosios malonės būklė
Kas yra pašvenčiamosios malonės būklėje?
Pašvenčiamosios malonės būklėje yra tas, kuris yra laisvas nuo prigimtinės nuodėmės ir nuo visų asmeninių sunkių nuodėmių. Toks žmogus tampa Dievo vaiku ir dangaus paveldėtoju.
Kam būtina pašvenčiamoji malonė?
Pašvenčiamoji malonė yra tokia būtina, kad be jos joks geras darbas nenupelno dangaus.
Vis dėlto mirtinos nuodėmės būklėje atlikti darbai nėra visiškai nenaudingi. Jie padeda greičiau gauti atsivertimo malonę.
Kas padarė mirtiną nuodėmę arba pagrįstai abejoja esąs malonės būklėje, turi stengtis kuo greičiau tobula atgailaarba, jei įmanoma, nuoširdžia išpažintimi susigrąžinti pašvenčiamąją malonę ir tik tada imtis savo kasdienių pareigų.
Reikia išsiugdyti įprotį prieš pradedant bet kokį svarbų darbą sužadinti širdyje tobulą gailestį.
3. Veiksmo moralumo suvokimas
Ką daryti, jei abejojame kokio nors veiksmo dorumu?
Jei abejojame kokio nors veiksmo dorumu, reikia daryti štai ką:
1. Jei darbą galima atidėti, tuomet pirmiau reikia malda ir apsvarstymu siekti aiškumo arba kreiptis į kompetentingą asmenį patarimo.
2. Jei darbo negalima atidėti, reikia rinktis tai, ką, atsižvelgdami į visas aplinkybes, laikome geriausia.
Net jeigu koks nors veiksmas savaime yra geras, dar nereiškia, kad kiekvienu atveju jis būtinai yra doras. Kaskart reikia atsižvelgti ir į aplinkybes, pavyzdžiui, laiką. Tarkime, malda iš esmės yra geras veiksmas, bet ji taps nedora, jeigu pareigos mums liepia daryti kai ką kita.
Kai neišeina pašalinti abejonės dėl veiksmo moralumo, galima jį laikyti leistinu, jei tam iš tiesų yra pagrindo.
Ką daryti, kai tenka rinktis tik vieną iš dviejų dorų darbų?
Kai pakliūname į situaciją, kada įmanoma rinktis tik vieną iš dviejų dorų darbų, turime rinktis tą, kurį mums įsako paklusnumas, vietoje to, kurį patys sugalvojome, taip pat tą, kurį skatina daryti artimo meilė, vietoje to, kuris atneš naudos tik mums. Pirmenybę visada reikia teikti tobulesniam veiksmui.
4. Gera intencija
Ką reiškia gera intencija?
Gera intencija reiškia antgamtinius motyvus, dėl kurių mes ką nors darome, leidžiame ar kenčiame.
Kas veikia skatinamas vien žemiškų motyvų, pavyzdžiui, norėdamas patikti žmonėms, įgyti kitų pagarbą, išvengti nepatogumų, daro tai ne gera intencija.
Antgamtiniai motyvai yra:
a) Dievo bausmės baimė;
b) antgamtinio atlygio viltis;
c) troškimas patikti Dievui.
Egzistuoja ir daugybė kitų gerų motyvų; jų yra tiek, kiek yra dorybių. Ką nors daryti galima iš apsimarinimo, paklusnumo, saikingumo, teisingumo, artimo meilės ir t. t.
Geriausia intencija yra ta, kada veikiama iš grynos meilės Dievui.
Turime stengtis viską daryti iš šios grynos meilės Dievui. Tačiau kartu galime – ir privalome – žadinti širdyje ir kitus gerus motyvus.
Tą patį veiksmą galime atlikti dėl kelių gerų motyvų. Taip padidėja veiksmo vertė ir nuopelningumas.
Savo intenciją vienykime su Jėzaus intencija, kurią Jis turėjo savo žemiškojo gyvenimo metu ir kurią dabar turi dangaus šlovėje bei ant mūsų altorių.
Kokią reikšmę turi gera intencija?
Gera intencija turi labai didelę reikšmę:
1. Ji reikalinga, kad darbas apskritai patiktų Dievui ir pelnytų dangų.
2. Ji net ir menkiausiems darbams suteikia didžiulę vertę.
3. Ji neutralius veiksmus paverčia gerais.
Tas, kas gyvena malonės būklėje, iš esmės palaiko tinkamą santykį su Dievu ir vien dėl to jau turi tam tikrą bendrą gerą intenciją. Jos užtenka, kad geri darbai būtų nuopelningi. Tačiau blogi motyvai gali paversti ją neveiksminga, o sąmoningai sužadinti geri motyvai, priešingai, gali ją nepaprastai padidinti.
Būtent dėl geros intencijos skatikas, kurį suvargusi našlė įmetė į aukų skrynią, Dievo akyse turėjo tokią didžiulę vertę. (Mk 12, 43)
Atvirkščiai, netgi didžiausi žygdarbiai praranda savo antgamtinę vertę, jeigu yra daromi vien iš žemiškų paskatų. Todėl Jėzus apie fariziejus sakė: „Jie jau atsiėmė savo užmokestį.“ (Mt 6, 2)
Kada turime sužadinti gerą intenciją?
Gerą intenciją turime sužadinti kiekvieną rytą ir ją per dieną dažnai atnaujinti.
Gerą intenciją turime sužadinti ypač:
a) prieš veiksmą, labai besiskiriantį nuo ankstesnio veiksmo, pavyzdžiui, prieš pradedant dirbti, jei prieš tai meldėmės;
b) prieš svarbų, sunkų ar neįprastai ilgai trunkantį darbą;
c) prieš menkavertį, nemalonų ar niekinamą darbą;
d) prieš prigimčiai ir juslėms malonius veiksmus: valgymą, gėrimą, miegą.
Naudinga įprasti dažnai kalbėti tokias „strėlines“ maldas, kaip antai: „Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“, „Viskas Dievo garbei“, „Viskas iš meilės Tau, Švenčiausioji Jėzaus Širdie“, „Dėl Tavęs ir su Tavimi, mano Viešpatie“, „Dėl Dievo“.
Kokios yra kliūtys gerai intencijai?
Kliūtys gerai intencijai yra:
1. savimeilė;
2. tuščia garbėtroška;
3. klaidingas žmonių nuomonės paisymas.
Vertinant savo intenciją labai lengva suklysti. Dažnai galvojame, kad veikiame iš gerų paskatų, bet iš tikrųjų mūsų elgesį valdo žemesni motyvai.
Kokie yra geros intencijos požymiai?
Gerą intenciją turi tas, kuris:
1. Vienodai noriai ir ramiai vykdo visus vyresniųjų paliepimus.
2. Per daug nenusimena ištikus nesėkmei ne dėl savo paties kaltės.
3. Kiek įmanoma stengiasi savo gerus darbus slėpti nuo žmonių.
4. Nesijaudina dėl žmonių pagyrimų ar priekaištų.
5. Džiaugiasi, kai kiti dėl Dievo garbės padaro kai ką didaus.
6. Natūraliais dalykais (valgymu, gėrimu, poilsiu) leidžia sau mėgautis tik tiek, kiek yra būtina.
7. Visada elgiasi ramiai, dėmesingai, tvarkingai, kantriai.
Kokie yra blogos ar vien žemiškos intencijos požymiai?
Blogą ar vien žemišką intenciją turi tas, kuris:
1. Siekia tik malonių ar garbingų užduočių, o nemalonių vengia arba priima tik nenoriai ir murmėdamas.
2. Ištikus nesėkmei ne dėl savo paties kaltės, nederamai nusimena ir palūžta.
3. Ieško būdų, kaip išviešinti savo gerus darbus.
4. Trokšta žinoti, ką apie jo darbus galvoja ir kalba kiti.
5. Pavydi kitiems jų sėkmės ar įvertinimo.
6. Sąmoningai leidžia sau daugiau nei būtina mėgautis įvairiais natūraliais malonumais.
7. Darbus dirba skubiai, atmestinai, lengvabūdiškai, karštligiškai.
5. Tinkamas paties darbo atlikimas
Kada savo darbus atliekame tinkamai?
Savo darbus atliekame tinkamai tada, kai juos darome:
1. deramu laiku, iki galo ir taip, kaip reikia;
2. uoliai, noriai ir atidžiai;
3. santūriai, ramiai, atsidavus Dievo valiai.
Kokios priemonės padeda tinkamai atlikti kasdienius darbus?
Norint kasdienius darbus atlikti tinkamai, reikia:
1. karštai trokšti viską atlikti teisingai;
2. darbo imtis pasimeldus ir ryžtingai;
3. į kiekvieną darbą žiūrėti kaip į paskutinį gyvenime;
4. visada gyventi Dievo akivaizdoje;
5. prisiminti Kristaus pavyzdį ir savo veiksmus vienyti su Jo veiksmais.
6. Tinkamas elgesys atlikus darbą
Kaip turime elgtis, jei gerai atlikome darbą?
Jei darbą atlikome gerai, turime:
1. saugotis bet kokio tuščio didžiavimosi, pasipūtimo ir gyrimosi;
2. vien Dievą garbinti ir Jam nuolankiai dėkoti.
Kas būtų iš mūsų gerų darbų, jei Dievas mus paliktų savo pačių jėgoms ir nepadėtų mums savo galia ir pagalba!
Kaip turime elgtis, jei dėl savo kaltės blogai atlikome darbą?
Jei darbas dėl mūsų kaltės nepavyko, turime:
1. nusižeminti prieš Dievą;
2. išpažinti Jam savo kaltę ir prašyti atleidimo;
3. pasiryžti ateityje vengti klaidos.
Kaip turime elgtis, jei ne dėl savo kaltės blogai atlikome darbą?
Jei darbas nepavyko ne dėl mūsų kaltės, turime nuolankiai atsiduoti Dievo valiai ir nesiliauti Jo šlovinus.
Iš knygos „Praktinis vadovas į krikščionišką tobulybę“ (vok. „Praktischer Führer zur christlichen Vollkommenheit“)
