Šv. Tomas Akvinietis   Versta iš: The homilies of Saint Thomas Aquinas upon the Epistles and Gospels for the Sundays of the Christian year / translated by John M. Ashley. 1867, London.
Šv. Tomas Akvinietis

Amžinoji Pascha

Prisikėlimo sekmadienis (Velykos) (pamokslas pagal Epistolę)

Jau yra paaukotas mūsų velykinis Avinėlis, Kristus. Tad švęskime šventes“ (1 Kor 5, 7).

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, mums valgant, save atskleidžia trejopai. Pirma, sakramentiniu būdu: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas“ (Mt 26, 26). Antra, dvasiškai: „Kam tau skirti dantys ir skrandis? Tikėk, būsi pasotintas“ (Šv. Augustinas). Trečia, amžinai: „Tu mane pasotinsi nuostabiu sotumu“ (Šv. Augustinas). Atsižvelgiant į tai, Jis mums surengė trejopą Paschos puotą: 1) kūnišką; 2) dvasinę; 3) amžinąją. Šias tris mistines Paschas šventė Izraelio vaikai: pirmąją – išėjimo iš Egipto metu (Iš 12, 21 ir kt.); antrąją – dykumoje (Sk 9, 3–5); trečiąją – pažadėtoje žemėje (Joz 5, 10).

Kad galėtume švęsti pirmąją Paschą, kurios metu valgome už visus paaukotą nesuteptą Avinėlį, Apaštalas šiame laiške nurodo penkis būtinus dalykus. 1) Turime apsivalyti nuo kūniškų potraukių: „Išmeskite senąjį raugą“. „Senasis raugas“ – tai kūniškas geidulys, kuris nuo pat pirmųjų mūsų tėvų pradėjo gadinti žmogaus prigimtį (1 Kor 5, 6). 2) Turime apsivalyti nuo puikybės: „Ne su blogybės raugu“. Blogybė yra kitas terminas, išreiškiantis puikybę, kuri yra visų blogybių pradžia: „Juk puikybės jūra yra nuodėmė“ (Sir 10, 13). 3) Turime apsivalyti nuo pikto godumo: „Ir nelabumo raugu“. Godumas vadinamas nelabumu, nes jis trokšta to, kas neįmanoma; nes visi myli pasaulio turtus, kurių niekada negalės įgyti: „Nieko nėra blogiau, kaip meilė pinigams“ (Sir 10, 10 Vulgata). 4) Turime apvalyti širdį: „Bet su nerauginta tyros širdies ir tiesos duona“. Juk tas, kuris nori švęsti šią iškilmingą Paschą, pats turi būti labiausiai apsivalęs: „Kas tavo namuose nesuteptas, valgys jas“ (Sk 18, 11 Vulgata). 5) Būtina gyvenimo tiesa: „Kalbėdami tiesą meilėje“ (Ef 4, 15 Vulgata).

Todėl tas, kuris nori švęsti šią neapsakomą Paschą, turi būti apsivalęs nuo kūniško geidulio, godumo ir puikybės nuodėmės, turi džiaugtis proto tyrumu, gyvenimo tiesa ir ateiti į tą Paschą, kuri nevyks tik po gavėnios pasninko, bet bus nuolatinė ir amžina iškilmė. Į ją Jėzus, mūsų Dievas, tegul mus atveda. Amen.

Prisikėlęs gelbėtojas

Prisikėlimo sekmadienis (Velykos) (pamokslas pagal Evangeliją)

„Jis turėsiąs prisikelti iš numirusių“ (Jn 20, 9)

Šiais žodžiais atkreipiamas dėmesys į penkis dalykus. Pirma, begalinį mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gerumą. Antra, Jo nuostabų grožį. Trečia, Jo nuostabią meilę. Ketvirta, džiaugsmingą Dievo iškilmingumą. Penkta, karštą moterų meilę.

Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į Jėzaus gerumą, nes Jėzus yra aiškinamas kaip Gelbėtojas, nes Jis norėjo mirti, kad savo mirtimi išgelbėtų ir parodytų savo begalinį gerumą. Iš tiesų šiandien Gelbėtojas pasirodė dėl trijų priežasčių. 1) Todėl, kad Jis šiandien išgelbėjo mus nuo tų demonų, kuriuos šiandien išnaikino: „Jis nuginklavo kunigaikštystes ir valdžias, viešai jas pažemindamas“ (Kol 2, 15). 2) Nes šiandien Jis išgelbėjo mus nuo mirties, kurią šiandien nugalėjo: „Šią dieną per mirtį įveikusį savo Viengimį“ (Kolektos malda) ir „Pergalė sunaikino mirtį” (1 Kor 15, 54). Nes šiandien Kristus pergalingai prisikėlė, nugalėjęs mirtį. 3) Nes Jis išgelbėjo mus iš pragaro, nuo kurio šiandien atrišo grandines: „Nes jis pralaužia varinius vartus ir sunaikina jų geležines velkes“ (Ps 107, 16).

Antra, būtina atkreipti dėmesį į To, kuris prisikėlė, grožį, išreiškiamą žodžiu „Nazarietis“, priskiriamu Kristui, ir reiškiančiu gėlę tarp gėlių, kurios grožis išlieka: „Aš esu Šarono gėlė, slėnių lelija“ (Gg 2, 1). Tačiau Kristuje buvo trijų rūšių gėlės: raudonos gėlės, juodos ir baltos. Raudonos gėlės – tai kraujo lašai; juodos – žaizdų dryžiai; baltos – pašlovinto Kūno spindesys. Apie trečiąsias ir pirmąsias parašyta: „Mano mylimasis skaistus ir įraudęs“ (Gg 5, 10 Vulgata). Apie antrąsias: „Jūs esate pagydyti jo žaizdomis“ (1 Pt 2, 24). Jėzus suvis žydėjo, nes buvo apsijuosęs rožėmis – tai yra kraujo lašais; pasipuošęs žibuoklėmis – tai yra žaizdų juostomis; apsitaisęs lelijomis – tai yra pašlovinto Kūno spindesiu: „Žemė nuberta žiedais“ (Gg 2, 12).

Trečia, būtina atkreipti dėmesį į meilę To, kuris prisikėlė iš numirusių: „Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas“ (Mt 28, 5). Kristaus mirtis buvo tokia neįkainojama meilė, kokios joks paprastas žmogus negalėjo suvokti: „Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą“ (Ef 3, 18 Vulgata) ir „Nėra didesnės meilės“ (Jn 15, 13). Dėl trijų priežasčių Jis norėjo mirti ant kryžiaus. 1) Kad visiems akivaizdžiai parodytų, jog Jis tikrai mirė ir iš šios mirties tikrai prisikėlė. Juk visiems buvo akivaizdu, kad Jis iš tikrųjų mirė, kai ant aukštai iškelto Kryžiaus matėsi Jis, miręs: „Mes esame liudytojai visko, ką jis yra padaręs žydų šalyje ir Jeruzalėje. Jį nužudė pakabindami ant medžio“ (Apd 10, 39).  2) Kad medis, davęs mirties vaisių, gali duoti ir šio gyvenimo vaisių, visus atgaivindamas: „Kuris kryžiaus medžiu atnešė žmonijai išganymą“ (Šv. Grigalius Didysis). 3) Kad kaip velnias įveikė žmogų medžiu, taip ir Jis, panašiai, medžiu galėtų triumfuoti.

Ketvirta, būtina atkreipti dėmesį į šios dienos iškilmę: „Jis prisikėlė“ (Mt 28, 6). Viešpaties prisikėlimas padarė šią dieną iškilmingą ir džiugią: „Ši diena yra Viešpaties duota, – linksminkimės ir džiūgaukime“ (Ps 118, 24).  Trys įvykiai padarė šią dieną iškilmingą. 1) Angelo atsiuntimas iš dangaus: „Viešpaties angelas nužengė iš dangaus“ (Mt 28, 2). 2) Žemės šokinėjimas iš džiaugsmo: „Smarkiai sudrebėjo žemė“ (Mt 28, 2). 3) Šventųjų išvadavimas iš pragaro: „Daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė iš numirusių“ (Mt 27, 52). Taigi, dangus, žemė ir Hadas užbaigė Jėzaus Kristaus Prisikėlimo liudijimą.

Penkta, būtina atkreipti dėmesį į atsidavusią moterų meilę: „Marija Magdalietė ir kita Marija ėjo aplankyti kapo. „Aš žinau, kad ieškote Jėzaus“ (Mt 28, 1, 5). Šios šventos moterys moko mus ieškoti Jėzaus pagal Jo paties pažadą, jei tik norime Jį rasti. Jėzaus reikia ieškoti trejopai: pirma – tikėjimu; antra – viltimi; trečia – meile. 1) Protingai Jo ieško tikėjimu tas, kuris ieško Jo tiesos šviesos. 2) Nuoširdžiai Jo ieško viltimi tas, kuris laukia Jo didybės šlovės. 3) Karštai Jo ieško meilėje tas, kuris trokšta Jo gerumo saldumo. Tai trys Marijos, atėjusios prie kapo.

Viešpatie Jėzau, padaryk, kad Tavęs ieškotume ir Tave rastume. Amen.

Paremkite musu veikla

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

Kiti straipsniai, pažymėti

Susiję straipsniai

Įkeliamas komentaras Komentaras bus atnaujintas po 00:00.

Būkite pirmas pakomentavęs.

Rašyti komentarą...
arba komentuokite kaip svečias
0
bendrinimų
Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.