Mistinis laivas (I)
Ketvirtasis sekmadienis po Epifanijos (pamokslas pagal Evangeliją)*
„Jėzus įlipo į valtį, ir mokiniai paskui jį.“ (Mt 8, 23)
Šiame Evangelijos pasakojime būtina atsižvelgti į į keturis dalykus. Pirma, Kristaus ir Jo mokinių įžengimas į laivą. Antra, „ežere pakilusi smarki vėtra“. Trečia, Jo mokinių malda – „Viešpatie, gelbėk, žūvame.“ Ketvirta, audros paklusimas Kristaus įsakymui – „Pasidarė visiškai ramu.“
Morališkai mes taip pat esame mokomi keturių dalykų. Pirma, įžengti į gyvenimo šventumą. Antra, kad įžengus į šventumą, pradeda siautėti pagundos. Trečia, kad gundymų metu turime šauktis Viešpaties. Ketvirta, ieškoti ramybės pagal Jo valią.
Pirmiausiai, būtina pažymėti, kad į laivą įlipa tas, kuris seka gyvenimo šventumu – „Įlipęs į valtį, Jėzus [...] sugrįžo į savo miestą“ (Mt 9, 1); lygiai taip pat ir žmogus per gyvenimo šventumą pasiekia savo dangiškąjį miestą. Tolimesniame pamoksle bus paaiškinta, kodėl šventas gyvenimas prilyginamas laivui. Smarki audra simbolizuoja pagundas, kurios kyla prieš šventumą – „Mano vaike, jei nori tarnauti Viešpačiui, būk pasiruošęs bandymui“ (Sir 2, 1). Mokinių šauksmas audroje yra šventųjų malda varguose ir gundymuose – „Būdamas pavojuje, šaukiausi Viešpats, ir jis manęs išklausė“ (Ps 120, 1). Audros nuraminimas yra pagundų išnykimas – „Po audros tu atneši ramybę“ (Tob 3, 22). Apie šiuos keturis dalykus parašyta: „Patekau į gilius vandenis“ (Ps 69, 3) šventumo laivu, tai pirma; „ir bangos mane skandina“, tai antra; „Pavargau bešaukdamas pagalbos“, tai trečia; „Tavo išgelbėjimas, Dieve, teiškelia mane!” virš mano pagundų, tai ketvirta.
Antra, būtina pažymėti, kad audra jūroje kilo dėl vėjų. Šventajame Rašte kalbama apie keturis vėjus, kurie šventiesiems sukelia pagundas ir vargus. Pirma, dėl demonų antplūdžio – tai šaltasis šiaurės vėjas. „Jis pasiunčia šaltus šiaurio gūsius, ir vandenį sukausto ledas“ (Sir 43, 20). Antra, dėl eretikų iškrypimų – tai gūsingasis rytų vėjas. „Išdygo septynios varpos, susitraukusios, menkos, rytų vėjo nualintos“ ir „menkosios varpos prarijo sveikąsias!“ (Pr 41, 27). Trečia, dėl tironų žiaurumų – tai aršusis vėjas. „Pakilęs smarkus vėjas iš dykumos“ (Job 1, 19). Ketvirta, dėl netikrų krikščionių piktybiškumo – tai deginantis vėjas. „Kas žiūri vėjo – nesėja“ (Mok 11, 4). Apie šiuos keturis parašyta: „Keturi dangaus vėjai sujudino Didžiąją jūrą“ (Dan 7, 2).
Trečia, būtina pažymėti, kad apaštalų maldoje buvo trys dalykai, kurie paskatino Viešpatį jiems padėti. Pirma, todėl, kad jie iš karto Jo meldė – „ėmė Jį žadinti“. Antra, jie meldė nuolankiai – „Viešpatie“. Trečia, jie meldė naudingo dalyko – „Gelbėk!“. Apie pirmąjį parašyta: „Būkite [...] ištvermingi maldoje“ (Rom 12, 12). Apie antrąjį - nuolankaus muitininko malda prasiskverbė į patį Dangų (Lk 18, 13, 14). Apie trečiąjį: „Prašykite ir gausite, kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jn 16, 24). Apie visus tris parašyta: „Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta“ (Mt 7, 7). „Prašykite“ nuolankiai, ir gausite. „Ieškokite“ to, kas naudinga, ir „rasite“. „Belskite“ nesiliaudami ir Dangaus Karalystė jums bus atverta. Į šią Karalystę ir turime būti atvesti.
* Pastaba. Tomas Akvinietis šiam sekmadieniui nėra parengęs pamokslo pagal Epistolę. Vietoje to, parengti du pamokslai pagal Šventąją Evangeliją. Kaip matysime toliau, šie du pamokslai vienas kitą papildo.
Mistinis laivas (II)
Ketvirtasis sekmadienis po Epifanijos (pamokslas pagal Evangeliją)
„Jėzus įlipo į valtį, ir mokiniai paskui jį.“ (Mt 8, 23)
Moraline prasme laivas reiškia gyvenimo šventumą dėl (1) medžiagos; (2) formos; (3) naudojimo. Laivas gaminamas iš medžio, geležies, pakulų ir dervos.
Pirmiausiai, kalbant apie medžiagą, iš kurios padarytas laivas, būtina pažymėti, kad mediena simbolizuoja teisumą, kuris yra Kristaus teisumas – „Juk palaimintas yra tas medis, per kurį ateina teisumas“ (Išm 14, 7). Geležimi, dėl jos tvirtumo, išreiškiama tvirtybė – „O aš – štai padariau tave šiandien [...], geležiniu šulu ir vario siena“ (Jer 1, 18). Pakulos arba tvarsčiai, kuriais aprišamos žaizdos, reiškia santūrumą, kuriuo užgydoma kūniško geismo žaizda. Apie tuos, kurių žaizdos nebuvo perrištos, yra pasakyta: „Mėlynės, randai ir pūliuojančios žaizdos, – nevalytos, netvarstytos“ (Iz 1, 6). Kaip ir apie Samsoną, kai jį apgavo Dalila ir surišo naujomis virvėmis: „Jis nutraukė virves nuo savo rankų tarsi siūlus“ (Ts 16, 12). Derva simbolizuoja meilę, kuri yra sielų ryšys: „Užglaistyk ją iš vidaus ir iš lauko derva“ (Pr 6, 15). Šventą žmogų formuoja meilė: „Viską darykite su meile“ (1 Kor 16, 14).
Antra, būtina pažymėti, kad laivo forma pasižymi penkiomis savybėmis. Pirmiausiai, mažumu priekyje. Antra – išplatėjimu per vidurį. Trečia – išaukštėjimu gale. Ketvirta – dugno siaurumu. Penkta – viršutinės dalies platumu. Mažumas priekyje reiškia sielvartą dėl praeities nuodėmių: „Gedėk kaip vienatinio sūnaus, liek gailias ašaras“ (Jer 6, 26). Išplatėjimas viduryje – viltis dėl amžinųjų džiaugsmų: „Džiaukitės viltyje“ (Rom 12, 12). Išaukštėjimas laivagalyje yra amžinųjų bausmių baimė. Šventas žmogus sielvartauja dėl padarytų nuodėmių ir bijo bausmių, kurių yra nusipelnęs, bet kurių neužsitraukia dėl sielvarto ir baimės: „Duokite tikrų atsivertimo vaisių“ (Mt 3, 8). Dugno siaurumas yra nuolankumas, kylantis iš aukščiausio gėrio: „Atverk plačiai savo burną, aš ją pripildysiu“ (Ps 81, 11).
Trečia, būtina pažymėti, kad laivo panaudojimas keturiais būdais reiškia gyvenimo šventumą. Pirmasis panaudojimo būdas yra žmonių gabenimui per jūrą. Mes turime šventumu pereiti per šio pasaulio jūrą į dangiškąją šalį, į Dievą: „Užtat žmonės patiki savo gyvastį net menkiausiam medžio gabalui ir perkirtę bangų mūšą ant plausto saugiai atkeliauja“ (Išm 14, 5). Antrasis panaudojimo būdas yra gabenti prekes arba vaisius, kurie yra gerų darbų kvapas, sklindantis nuo mūsų į visas puses: „Mano dienos eiklesnės už bėgiką [...] Jos praskuba kaip nendrinės valtelės“ (Job 9, 25, 26) ir „gavęs kvapią dovaną, Dievui priimtiną ir patinkamą auką“ (Fil 4, 18). Trečias panaudojimo būdas yra laivuose kariauti. Šventumu turime kovoti su demonais: „Esu sutelkęs dideles samdytų kareivių pajėgas bei apginklavęs daugybę karo laivų“ (1 Mak 15, 3) ir „Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose“ (Ef 6, 12). Ketvirtasis naudojimo būdas - gaudyti žuvis, atversti žmones į Dievą: „Aš padarysiu jus žmonių žvejais“ (Mt 4, 19).
