Viena Senojo Testamento paslapčių, kuria dažnai domėjosi tyrinėtojai, rašytojai ir žurnalistai, yra Sandoros skrynia ir jos likimas po dingimo.
Daugelis tiki, kad skrynia paslėpta kažkur šventovės kalne. Pagal Etiopijos tradiciją ji saugoma Aksumo miesto bažnyčioje, bet iš tiesų Sandoros skrynios buvimo vietą galime rasti nurodytą antroje Makabėjų knygoje: ji yra paslėpta kažkurioje Nebo kalno oloje, šiandieniniame Jordane, kur ją paslėpė pranašas Jeremijas ir išpranašavo, kad ji vėl pasirodys paskutinėmis dienomis. (2 Mak 2)
Bet dar svarbiau nei žinoti, kur šiandien yra senosios Sandoros skrynia, yra tai, kokią praktinę reikšmę ji turi ne tik tų laikų žydams, tačiau ir mums, krikščionims.
Svarbią nuorodą randame Apreiškimo Jonui knygoje, kurioje sakoma:
“Ir atsidarė danguje Dievo šventykla, ir pasirodė šventykloje jo Sandoros skrynia.” (Apr 11, 19)
Pagal šv. Jono viziją Sandoros skrynia yra danguje ir net jei senosios Sandoros plokštės yra Nebo kalne, tuo pačiu metu danguje yra naujoji Sandoros skrynia, kurios provaizdis buvo senoji – ir ši naujoji skrynia yra Švč. Mergelė Marija.
Šv. Jonas Auksaburnis pavadino Mariją „animate arca Die viventis“ – „gyvąja Gyvojo Dievo skrynia“. Viduramžiais Loreto litanijoje Švč. Mergelei Marijai buvo pridėtas titulas „Foederis arca “ – „Sandoros skrynia“.
Tiesą sakant, daugelis Senosios Sandoros skrynios ypatybių rodo į Švč. Mergelę: ji yra pagaminta iš akacijos medžio, labai atsparaus puvimui ir kirmgraužoms, kas tiksliai apibūdina Švč. Mergelę, nes jos kūnas niekada nebuvo paveiktas gedimo, bet buvo prikeltas ir paimtas į dangų, kur ji karaliauja virš visų angelų ir kai kuriais atvejais netgi dalyvauja savo dieviškojo Sūnaus valdyme.
Karališką Švč. Mergelės orumą ir jos galią simbolizuoja auksas, iš visų pusių puošiantis Sandoros skrynią.
Tačiau svarbiausia nuoroda į ypatingą Marijos vaidmenį mūsų išganyme parodoma per Sandoros skrynios turinį. Šv. Paulius laiške žydams sako:
„Ten stovėjo auksinis smilkymo aukuras ir iš visų šonų auksu apmušta Sandoros skrynia, kurioje buvo auksinis ąsotis su mana, išsprogusi Aarono lazda ir sandoros plokštės.“ (Žyd 9, 4)
Tai yra trys dalykai, kurie turi didelę praktinę reikšmę visiems, jaučiantiems pagarbą Švč. Mergelei:
Pirma, skrynioje yra Sandoros plokštės, kuriose surašyti Dievo įsakymai. Jų laikymasis yra absoliučiai būtinas sielų išganymui norint patekti dangų. Ir čia gali padėti Marija – savo pagalba ji mums padeda laikytis Dievo įsakymų, bet dar labiau padeda mums po to, kai mes juos pažeidžiame – padėdama gauti malonę atlikti gerą išpažintį.
Taip pat skrynioje yra ąsotis su mana – mana, kuri visada buvo laikoma Šv. Eucharistijos provaizdžiu.
Švč. Mergelė Marija po Įsikūnijimo nešiojo Jėzų savyje, o dabar, būdama danguje, Ji turi ypatingą galią padėti mums priimti šv. Komuniją vaisingiau ir gaunant daugiau malonių. Ji gali mums atverti tą begalinį malonės šaltinį, kuris yra Švenčiausiame Altoriaus Sakramente.
Galiausiai Sandoros skrynioje yra sužaliavusi Aarono lazda. Ši lazda buvo Aarono išrinkimo ženklas ir tokiu pačiu būdu pagarba Švč. Mergelei Marijai yra išrinktųjų požymis – šv. Bernardas sako, kad pagarba Marijai yra predestinacijos požymis, t.y. ji rodo, kad galiausiai žmogus pasieks dangiškąją laimę.
Panašiai kalba ir šv. Jonas Damaskietis – „Meilė tau, Mergele Marija, yra išganymo ginklas, kurį Dievas duoda tiems, kuriuos Jis nori išgelbėti.“
Bet kas, ieškantis Sandoros skrynios, turi ieškoti jos danguje, ir tas, kuris ją surado – o ji yra ne kas kita, kaip Švč. Mergelė Marija – gavo išskirtinę pagarbos Jai malonę, rado lengviausią ir saugiausią kelią į dangų.
Amen.
Pamokslas sakytas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventėje 2020.08.15
Kun. Marcus Künkel yra Kristaus karaliaus instituto kunigas ir laiko Tradicines lotyniškas Mišias Stokholme, Švedijoje.
