I dalis, II dalis, III dalis, IV dalis, V dalis.
IV. Nekalbėkite su savimi apie save.
Sąžinės apmąstymų akimirkos yra retos ir trumpos: kelios minutės vidurdienį ir vakare. Be to, nemąstykite apie save nei gerai, nei blogai, kad nepažadintumėte savo ego ir neprarastumėte vilties. Kai mąstote apie save, jūsų sielos veidrodyje tyriausią Dievo Grožį pakeičia grubus jūsų atvaizdas.
Trys dalykai daro jūsų sielą uždarą: venkite jų.
1. Nesiskųskite dėl savo gyvenimo sunkumų
Gyvenimas yra kova: argi to nežinote? Jei turime atsižadėti savęs, paimti savo kryžius ir sekti Jėzų į Kalvariją, visai nenuostabu, kad turime kovoti, kentėti, kraujuoti ar verkti. Jūsų sunkumai kyla iš jūsų aplinkos, darbo ir jūsų pačių fizinių bei moralinių silpnybių; galbūt, iš šių trijų šaltinių vienu metu.
Vieną kartą ir visiems laikams nustatykite savo sielai gaires, priimtas Dievo akivaizdoje, kaip elgtis jų atžvilgiu, ir kai susidursite su jais, neleiskite sau jokių diskusijų. Nerimą keliantys monologai niekur neveda. Darykite, ką galite – likusią dalį palikite Dievo gailestingumui. „Dievas viską žino, viską gali ir mane myli“: tai pateisina mūsų visišką pasitikėjimą Juo. Gyvenkite su šiuo paguodžiančiu psalmininko teiginiu: „Viešpats yra mano ganytojas, man nieko netrūksta“ (Ps 23, 1). Kai užmiegate, kiekvieną vakarą pašnibždomis kartokite: „Savo sparnų plunksnomis jis tave uždengs, – po jo sparnais rasi prieglaudą (Ps 91, 4). Pasitikėkite Juo: jums nieko blogo neatsitiks!
2. Neperdėkite savo kančių ar aukų
Argi nesutikote su viskuo iš anksto, kai davėte įžadus? „Priimk, Viešpatie...“ Kiekvieną rytą per Mišias Bažnyčia jums siūlo Jėzų kaip „tyrą, šventą ir tobulą auką“ (Romos Kanonas), o jūs tai patvirtinate. Jei suprantate kryžiaus paslaptį ir savo vienuolinio gyvenimo prasmę, nustokite gailėtis savęs.
Dievas myli tuos, kurie aukoja su šypsena.Todėl leiskite Kristui kentėti jumyse; atiduokite Jam savo kūną ir širdį, kad Jis galėtų savo mistiniame kūne užbaigti tai, ką pradėjo ant Kalvarijos (plg. Kol 1, 24). Kitaip jūs nesate verti pasirinkimo, kurį Jėzus padarė jūsų labui. Jo šventas Veidas, gražus, iškreiptas ir skausmingas Veidas, atsigręžia į jus ir nori atsispindėti jumyse. Būkite susivieniję, ramūs ir aukokite Jam tyrą savo sielos veidrodį: šis atvaizdas, atsispindintis jumyse žemėje, patinka Dievui.
3. Neflirtuokite su savo siela
Visada vykdykite Dievo valią, naudodamiesi jėga ir malonėmis, kurios jums suteiktos šiuo metu. Iš jūsų nieko daugiau neprašoma. Iš visos širdies priimkite savo gebėjimų ribas. Tik danguje sužinosite, kokiu laipsniu Dievas nori jus atvesti į šventumą. Nesistenkite išsiaiškinti Jo paslaptingų planų; nieko Jam sąmoningai neatsakykite. Stenkitės Jam kiekvieną akimirką patikti, kaip geriausiai sugebate, ir leiskite Jam vesti jus ten, kur Jis nori, savo keliais, be skubotų bėgimų.
Nesirūpinkite savo bejėgiškumu ar net, tam tikra prasme, savo dvasiniu skurdu. Norėtumėte matyti save gražius ir nepriekaištingus. Tai chimera, galbūt puikybė. Iki gyvenimo pabaigos liksime nusidėjėliais ir begalinio gailestingumo, kurį pats Dievas nori mums parodyti, objektais. Niekada nesudarykite sąjungos su blogiu, tačiau neprisiriškite prie savo moralinio tobulumo. Šventumas pirmiausia priklauso teologinei sričiai, ir ne mes, o Šventoji Dvasia jį išlieja į mūsų širdis (plg. Rom 5, 5).
Savęs lyginimas su kitais dorybės požiūriu, susirūpinimas dėl savo vidutiniškumo, tobulumo lygių nustatymas – visa tai sukelia nerimą ir dvasinį triukšmą. Šventieji skiriasi vieni nuo kitų. Jūsų išaukštinimas lieka Dievo paslaptimi, ir Jis tikriausiai jums apie tai nieko nepasakys. Darykite, ką galite. Pamilkite paprotį aukotis Dievui nepakartojamą Jėzaus, Marijos, šventųjų, mirusiųjų ir gyvųjų šventumą: visa tai priklauso jums, kai semiatės iš šventųjų bendruomenės lobių. Aukokite Dievą šlovinančio mistinio Kristaus Kūno šventumą. Jūs esate vienas iš šio Kūno narių. Galbūt mažiausiai kilnus, bet ne bevertis. Kalbėkite ne tik su įsitikinimu, bet ir su pasitikėjimu: „Šventoji Marija, Dievo Motina, melski už mane, vargšą nusidėjėlį“ ir gyvenkite ramybėje po globojančiais mūsų mylinčio Dievo sparnais.
Apibendrinimas
Dievo malonės dėka laikykitės šių nurodymų su kantrybe ir ištikimybe. Ramybė nusileis į jūsų sielą; tyla ją apgaubs. Šventosios Trejybės atvaizdas spindės ant ramių išgrynintų vandenų veidrodžio.
Kokia graži yra tyra ir vieniša širdis Dievo akyse! Yra tik viena giesmė. Amžinybės giesmė:
ŠLOVĖ TĖVUI IR SŪNUI, IR ŠVENTAJAI DVASIAI. AMEN!
Pakilkite ir nusikratykite bet kokį šaltumą. Susikaupę, visiškai pasitikėdami Nekaltąja, o ne savimi, darykite tai, ką liepia Nekaltoji, net jei to nenorite. Neatidėliokite, bet veikite nedelsdami, jei tik turite galimybę tai padaryti.
Maksimilijonas Marija Kolbė
1919 m. spalis
