Jer 29, 11, 12 ir 14. Sako Viešpats: Aš turiu galvoje taikos, bet ne priespaudos mintis. Jūs šauksitės manęs, ir aš jus išklausysiu ir sugrąžinsiu jūsų belaisvius iš visų vietų.
Ps 84, 2. Viešpatie, tu palaiminai savo žemę, tu išvadavai Jokūbą iš nelaisvės.
Introitas
Liturginis laikas po Sekminių turi 25 sekmadienius, jeigu dėl kilnojamos Velykų datos dar lieka keletą sekmadienių iki Advento, jie užpildomi papildomais sekmadieniais, kurie turi titulą „po epifanijos“
Šio papildomo sekmadienio Mišių kolekta prašo malonės visuomet teisingai mąstyti ir tuomet atlikti tai, kas yra gera ir teisu Visagalio Dievo akyse. Juk dažniausia mes arba turime gerus sumanymus, kuriems įgyvendinti pritrūksta ryžto, arba atliekame gerus darbus, bet ne iš širdies ir ne su teisinga intencija. Todėl ir dera melsti Visagalį, kad iš savo maloningumo pridėtų ko trūksta mūsų geriems darbams, idant jie būtų Jam malonūs ir mums nuopelningi.
Epistolės skaitinyje Pagonių Apaštalas giria Tesalonikų bažnyčios narius už jų nuoširdžias pastangas ir uolumą: „Todėl jūs ne tik pasidarėte mūsų ir Viešpaties sekėjai, priėmę žodį didžiame suspaudime su Šventosios Dvasios džiaugsmu, bet ir tapote pavyzdžiu visiems Makedonijos bei Achajos tikintiesiems. Mat iš jūsų pasklidęs Viešpaties žodis pagarsėjo ne tik Makedonijoje bei Achajoje, bet jūsų tikėjimas Dievu pasidarė žinomas visur, ir mums jau nebereikia apie tai kalbėti.“ Klauskime savęs, ar ir apie mus ir mūsų bendruomenes būtų galima taip pat pasakyti? Ar pasižymime uolumu, maldingumu, geraširdiškumu ir svetingumu?
Šventoji Evangelija pateikia du Viešpaties palyginimus: apie garstyčios grūdelį, kuris išaugą į medelį ir apie raugą, nuo kurio viskas įrūgsta. Šiais abiem palyginimais, Viešpats nusako savo Mokymo – Gerosios Naujienos slėpinį.
Kadaise Kristaus žinia iš mažo grūdelio išaugo į didingą medį – tai ką mes vadiname krikščioniškąja civilizacija, kurios didingas liekanas dar galime regėti keliaudami po Vakarų Europos miestus bei kaimus: kvapą gniaužiančios katedros, didingi vienuolynai, nepakartojamas kultūros, teisės ir dvasingumo paveldas.
Kristaus žodis radęs atsaką žmogaus širdyje, ilgainiui ją perkeičia ir atnaujina. Perkeisti žmonės pamažu atnaujina visą visuomenę. Ir nors pasaulis visada, o ypač šiomis dienomis, atkrenta į tamsybes ir pagonybę, tačiau ne klaida, ne nuodėmė, ne smurtas taria paskutinį žodį.
Viešpats žino metą ir laiką. Jis veikia net tada, kai to nematome ir nesuprantame. Galiausiai, kaip yra sakęs Benediktas XVI, „Viešpats laimės pabaigoje“, tuomet bus pamintos blogio pajėgos ir atlyginta už visas mūsų geras pastangas. Svarbu bus tik tai po kokia vėliava stovėjome, kieno pusėje kovojome.
Iš tiesų sakau jums: ko melsdamiesi prašote,
tikėkite, kad gausite, ir bus jums.
(Komunijos antifona)
