Jer 29, 11, 12 ir 14. Sako Viešpats: Aš turiu galvoje taikos, bet ne priespaudos mintis. Jūs šauksitės manęs, ir aš jus išklausysiu ir sugrąžinsiu jūsų belaisvius iš visų vietų.
Ps 84, 2. Viešpatie, tu palaiminai savo žemę, tu išvadavai Jokūbą iš nelaisvės.
Introitas
Šio papildomo sekmadienio Mišių kolekta prašo, kad Visagalis Viešpats saugotų savo šeimyną – Bažnyčią, kuri teturi vienintelę atramą šiame pasaulyje, mūsų Viešpatį Dievą: „Meldžiame Tave, Viešpatie, sergėk savo šeimą nuolatine meilinga priežiūra, kad ji, vildamasi vien dangiškosios malonės pagalba, nuolat būtų Tavo globos stiprinama.“
Epistolės skaitinyje Pagonių Apaštalas ragina savo kasdieniu elgesiu paliudyti Kristų: „Taigi jūs, Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu. Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite.“ Neužtenka tik žinoti tikėjimo tiesas, bet reikia jas paversti savo gyvenimu, ypač praktikuojant dorybes. Ir mes sekime Apaštalo patarimu: „Viršum viso šito tebūna meilė, kuri yra tobulumo raištis.“
Šventoji Evangelija pateikia du Viešpaties palyginimus: apie garstyčios grūdelį, kuris išaugą į medelį ir apie raugą, nuo kurio viskas įrūgsta. Šiais abiem palyginimais, Viešpats nusako savo Mokymo – Gerosios Naujienos slėpinį.
Kadaise Kristaus žinia iš mažo grūdelio išaugo į didingą medį – tai, ką mes vadiname krikščioniškąja civilizacija, kurios didingas liekanas dar galime regėti keliaudami po Vakarų Europos miestus bei kaimus: kvapą gniaužiančios katedros, didingi vienuolynai, nepakartojamas kultūros, teisės ir dvasingumo paveldas.
Kristaus žodis, radęs atsaką žmogaus širdyje, ilgainiui ją perkeičia ir atnaujina. Perkeisti žmonės pamažu atnaujina visą visuomenę. Ir nors pasaulis visada, o ypač šiomis dienomis, atkrenta į tamsybes ir pagonybę, tačiau ne klaida, ne nuodėmė, ne smurtas taria paskutinį žodį.
Viešpats žino metą ir laiką. Jis veikia net tada, kai to nematome ir nesuprantame. Galiausiai, kaip yra sakęs Benediktas XVI, „Viešpats laimės pabaigoje“, tuomet bus pamintos blogio pajėgos ir atlyginta už visas mūsų geras pastangas. Svarbu bus tik tai, po kokia vėliava stovėjome, kieno pusėje kovojome.
Iš tiesų sakau jums: ko melsdamiesi prašote,
tikėkite, kad gausite, ir bus jums.
