Brazilijoje evangelikai sudaro jau trečdalį populiacijos ir įvairiose šalies sferose įgauna vis daugiau įtakos.
2018 metų rinkimai padidino evangelikų įstatymų leidėjų skaičių šalies žemuosiuose parlamento rūmuose iki 112 (21% iš visų 513 deputatų), tuo tarpu aukštuosiuose parlamento rūmuose išrinkta 15 evangelikų senatorių (18,5% iš 81 senatoriaus). Prieš 25 metus vos 4% Brazilijos deputatų buvo evangelikai.
Ši 215 milijonų gyventojų turinti šalis vis dar yra didžiausia katalikiška šalis pasaulyje, bet katalikų skaičius čia nuosekliai mažėja, o žmonių, priklausančių įvairioms evangelikų kongregacijoms, skaičius auga nuo 1970-ųjų, kuomet dar 92% brazilų buvo katalikai. Jau 2010 metais katalikų skaičius šalyje siekė vos 64%, o 2020 metais – 51%. Šių metų apklausų rezultatų dar laukiama, bet katalikai nebesudaryti daugumos Brazilijos gyventojų gali jau šiais ar kitais metais.
Demografų teigimu, jeigu išliks dabartinės tendencijos, katalikų ir evangelikų skaičius šalyje išsilygins 2030-aisiais. Nors protestantizmas populiarėja visoje Lotynų Amerikoje, tokios greitos šalies tapimo protestantiška tendencijos nepastebimos jokioje kitoje šalyje.
Evangelikų kongregacijos, taikydamos aktyvias ir net agresyvias pinigų rinkimų iš savo sekėjų priemones, sukaupė milžiniškus finansinius resursus, kurie leido sukurti medijų imperijas, darančias didelę įtaką Brazilijos gyventojams, taip pat finansuoti politines kampanijas.
Pastoriai, skelbdami „klestėjimo evangeliją“ skurdžiose vietovėse, žmonėms žada sėkmę ir asmeninį praturtėjimą ir už tai iš sekėjų renka kasmėnesines aukas, siekiančias 10% jų pajamų. Miestuose randasi evangelikų ligoninės, evangelikų universitetai, evangelikų mokyklos, evangelikų žiniasklaida, evangelikų leidyklos, net pardavinėjami evangelikų maisto produktai ir evangelikų rūbai.
Visoje šalyje kyla naujos evangelikų šventovės, o skurdžiausiose vietovėse protestantizmas jau praktiškai visai pakeitė katalikybę. Šį evangelikų iškilimą simbolizuoja Solomono šventykla San Paule, kurios statybos kainavo 300 milijonų dolerių. Pastatyta 2014 metais didžiausios ir turtingiausios neosekmininkų denominacijos, šventykla gali sutalpinti 10 000 žmonių.
„Klestėjimo evangelija“, arba „klestėjimo teologija“, ypač paplitusi tarp sekmininkų, moko, jog Dievo malonė šiame gyvenime atsispindi materialinėje sėkmėje. Pavyzdžiui, Solomono šventykloje prie altoriaus stovi kostiumais dėvintys vyrai su aukų rinkimo krepšiais ir kreditinių kortelių skaitytuvais, o pastoriai žada, kad aukojantys sekėjai šiame gyvenime susilauks finansinės sėkmės.
Kai kurie katalikų judėjimai Lotynų Amerikoje stengiasi atkovoti prarastas avis – arba imituodami sekmininkus, arba kaip tik pabrėždami tradicinę teologiją ir gyvenimo būdą. Nuo 1970-ųjų tarp katalikų labai išplito įvairios charizmatinės praktikos, „išgydymo pamaldos“, „kalbėjimas kalbomis“. Pasaulio krikščionių duomenų bazės (World Christian Database) duomenimis, 2020 metais 22,8% visų Lotynų Amerikos katalikų buvo charizmatikai.
Randasi ir pastangų išėjusias avis atkovoti karinga konservatyvia katalikybe, didelį dėmesį skiriančia apologetikai. Vienas iš šios linijos lyderių yra kun. Paulo Ricardo, kurio Facebook paskyrą seka net 1,5 milijono sekėjų. Jis griežtai smerkia išlaisvinimo teologiją kaip ereziją. Didžiausią dėmesį jis skiria „teologiniam ir dvasiniam katalikų aplink pasaulį ugdymui“. Svarbiausias jo mokymų turinys yra sutrauktas į tokias paskaitas kaip „Dvasinių negandų terapija“, „Kultūrinė revoliucija ir marksizmas“, „Liuteris ir modernus pasaulis“ ir pan.
Vis tik vyraujančios tendencijos sparčiai trina katalikiškos Brazilijos veidą ir verčia kelti klausimą, nebe ar, o kada Brazilija taps protestantų dominuojama šalimi.
