Buvęs Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas kardinolas Gerhardas Mülleris pasmerkė tai, kas vyko per pirmąją 2023 m. Vyskupų sinodo apie Bažnyčios sinodiškumą sesiją.
Kard. Müllerio nuomonė apie ką tik pasibaigusį sinodą kelia didelį nerimą. Kalbėdamas „LifeSiteNews“ organizuotame Romos gyvybės forume, kardinolas įspėjo, kad manyti, jog „galima modernizuoti Evangelijos tiesą pasitelkiant reliatyvistines filosofijas ar ideologiškai sugedusias antropologijas yra gryna iliuzija. <...> Tik pažvelkite į vietas, kur įsivyravo ši progresyvioji teologija: tuščios seminarijos, vienuolinio gyvenimo išnykimas, tikinčiųjų apleidimas. Pavyzdžiui, Vokietijoje per paskutinius 50 metų prarasta 13 milijonų katalikų: jei 1968 m. jų buvo 33 mln., tai 2023 m. likę tik 20 mln.“
Duodamas interviu dienraščiui „La Nuova Bussola Quotidiana“, kardinolas Mülleris pakartojo savo nuogąstavimus: „Šio Sinodo tikslas buvo pakeisti hierarchinę Bažnyčios struktūrą, sekant anglikonų arba protestantų bažnyčių modeliais. <...> Pakviesdamas pasauliečius dalyvauti Sinode, popiežius Pranciškus iš esmės pakeitė vyskupų sinodo pobūdį. <...> Kai kam pasauliečių vaidmens didinimas atrodo kaip paprasta reforma, tačiau iš tikrųjų taip ignoruojamas Kunigystės sakramentas, kuris yra ne tik tarnystės funkcija, bet tiesioginė, ypatinga Jėzaus Kristaus institucija. Jis įsteigė hierarchinę Bažnyčią.“
„Šiuo atveju apeliuoti į visuotinę tikinčiųjų kunigystę reiškia neigti šią Kristaus norėtą struktūrą. <...> Jei norite kalbėtis su pasauliečiais – labai gerai, bet tam yra kitų priemonių. <...> Sinodas yra visai kitokio pobūdžio renginys, o popiežius negali keisti sakramentinės Bažnyčios struktūros. Negalima suteikti vyskupo valdžios tam, kuris nėra vyskupas.“
Paklaustas, kodėl kritikavo draudimą vyskupams dėvėti sutaną Sinodo darbo metu, kardinolas paaiškino:„Klausimas dėl sutanos gali atrodyti nereikšminga smulkmena. <...> Tačiau sinodas, kaip ir visuotinis Bažnyčios susirinkimas, yra liturgija, Dievo garbinimas, o ne tik eilinis susirinkimas. Taigi net apranga byloja apie tai, kuo virto sinodas – nuolatiniu plepėjimu.“
