Po senovine bažnyčia Turkijoje archeologai rado kapą, kuriame saugomi šventojo Mikalojaus palaikai. Pagal šventojo Mikalojaus biografiją sukurta Kalėdų Senelio legenda, šis šventasis yra Kauno miesto, taip pat antrasis Vilniaus arkivyskupijos globėjas.
„Tai nepaprastai svarbus atradimas, pirmasis to laikotarpio radinys“, – „Fox News“ citavo Antalijos kultūros paveldo apsaugos regioninės valdybos pirmininką Osmaną Eravsarą, pasakiusį apie radinį pietų Turkijos Demrės miesto bažnyčioje.
Pakilus Viduržemio jūros lygiui bažnyčia buvo apsemta, todėl po kelių šimtmečių buvo pastatyta antra bažnyčia.
„Dabar mes pasiekėme pirmosios bažnyčios liekanas ir grindis, kuriomis žengė šventasis Mikalojus, – sakė Eravsaras, kaip rašo „The Daily Mail“. – Buvo atkastos pirmosios bažnyčios grindų, kuriomis vaikščiojo šventasis Mikalojus, plytelės.“
Mokslininkai jau kelis dešimtmečius tyrinėja Demrės šventojo Mikalojaus bažnyčios pamatus. Jie taip pat neseniai šioje vietoje atkasė Jėzaus freską.
„Kai XX a. septintajame dešimtmetyje paklota grindų išlyginamoji plokštė buvo pašalinta iš tos vietos, joje buvo atlikti kasinėjimai, siekiant išsiaiškinti, kas yra po ja, – paaiškino Eravsaras. – Rezultatas – IV a. pradžios bažnyčios grindų danga.“
Archeologai kapą surado 2017 m., bet tuomet negalėjo patvirtinti šventojo tapatybės. Kaip pažymėjo laikraštis „The Daily Sabah“, šis radinys laikomas netikėtu, nes „buvo manoma, kad šventojo Mikalojaus palaikus 1087 m. italų pirkliai kontrabanda nugabeno į Italijos Bario miestą“.
IV a. Romos imperijoje gyvenęs vyskupas šv. Mikalojus buvo persekiojamas už tikėjimą imperatoriaus Diokletiano laikais, tačiau sulaukė imperatoriaus Konstantino atėjimo į valdžią ir krikščionybės įteisinimo.
Mikalojus aktyviai dalyvavo pirmajame visuotiniame Bažnyčios susirinkime Nikėjoje 325 metais. Ten jis griežtai pasisakė prieš Arijaus ereziją ir iš visų jėgų stengėsi apsaugoti savo vyskupiją nuo arijonizmo įtakos. Pasakojama, kad Nikėjos susirinkime jis net smogė eretikui Arijui į veidą.
Mikalojus nedvejodamas uždarinėjo pagoniškas šventyklas, tarp jų ir pačią svarbiausią savo krašte deivės Artemidės šventyklą. Mirė gruodžio 6 dieną, kaip manoma, 343 metais Myroje. Buvo palaidotas savo katedros bažnyčioje, kur jo kape susiformavo unikali relikvija, vadinama mana.
Ši skysta medžiaga, kuri, kaip sakoma, turėjo gydomųjų galių, skatino pamaldumo į Mikalojų augimą. Jo mirties metinės tapo šventine diena – Mikalojaus diena, gruodžio 6 d.
