Ps 90, 15 ir 16. Šauksis manęs, ir aš jį išklausysiu; išvaduosiu jį ir garbe apdovanosiu; dienų ilgumo jį pripildysiu.
Ps 90, 1. Kas gyvena Aukščiausiojo padėjimu, tas pasiliks dangaus Dievo globoje.
(Introitas)
Įžengėme į atgailos, susikaupimo laiką – Gavėnią, kuomet pasninku, malda ir gerais darbais paruošime savo sielas ir kūnus Išganytojo kančios apmąstymui ir dvasiniam atgimimui Prisikėlimo rytą. Lotyniškas Gavėnios pavadinimas – Quadragesima – reiškia skaičių keturiasdešimt ir taip nurodo ne tik į Gavėnios trukmę, bet ir į Kristaus buvimo dykumoje laiką. Pirmaisiais amžiais visi Kristų tikintieji uoliai laikydavosi pasninko visas Gavėnios dienas, deja dabar, dėl mūsų dvasinio silpnumo, Motina Bažnyčia yra ženkliai sumažinus pasninko dienų skaičių, tačiau ir jas mes vos ne vos pakeliame. Dažnai mūsų Gavėnia apsiriboja minimaliomis pastangomis, kurių nekursto Kristaus meilė, o vien tradicijos laikymasis, todėl mūsų širdys lieka nepasikeitusios ir drungnos. Todėl žinodama mūsų tingumą, Bažnyčia kolektoje prašo, kad Viešpats mus apvalytų per šį Gavėnios laikotarpį ir padėtų gerais darbais gauti tai, ko Gavėnios praktikomis siekiame.
Epistolėje Tautų Mokytojas įspėja neimti Dievo malonės veltui, – tai yra nesitikėti, kad Dievas viską nuveiks už mane, o aš galiu gyventi, kaip noriu. Viešpats trokšta mūsų dvasinio augimo, mūsų žengimo pirmyn. Jeigu nededame pastangų, jeigu apsiribojame vien tuo, kas mums patogu, Dievas dažnai atitraukia savo malonę. Gavėnia yra tas palankus metas, toji Apaštalo minima malonės diena, kuomet turime apsiginkluoti Dievo duotais ginklais ir kovoti už savo sielos išganymą: „Jis sako: „Aš išklausiau tavęs priimtinu metu, aš tau pagelbėjau išganymo dieną.“ Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena! Mes niekam jokiu atžvilgiu neduodame akstino nupulti, kad mūsų tarnystė nebūtų peiktina. Priešingai: visa kuo mes pasirodome Dievo tarnai, didžiai kantrūs sielvartuose, negandose, suspaudimuose, plakimuose, kalėjimuose, sąmyšiuose, sunkiuose darbuose, budėjimuose, badavimuose; pasirodome tyrumu, išmintimi, pakantumu, gerumu, Šventąja Dvasia, neveidmaininga meile, tiesos žodžiu, Dievo jėga, teisumo ginklais iš dešinės ir iš kairės.“
Pirmo Gavėnios sekmadienio Evangelija mus įveda į dykumą, kur mūsų Atpirkėjas praleido keturiasdešimt dienų ir naktų pasninkaudamas bei velnio gundomas. Dykumoje Viešpats susidūrė su senąja gyvate, kuri tikėjosi suvilioti Jį kaip ir pirmuosius Tėvus, tačiau turėjo trauktis šalin sugėdinta. Atremdamas josios gundymus, Viešpats pamokė ir mus, kaip kovoti su savo demonais. Mūsų ginklai yra malda, pasninkas, artimo meilė, tačiau didžiausias ginklas – tai pasitikėjimas ir atsidavimas Viešpačiui Jėzui, kurį vieną privalome garbinti bei Jam vienam tetarnauti.
Savo pečiais uždengs tave Viešpats,
ir jo sparnų paunksmėje turėsi viltį;
skydu apsiaus tave jojo tiesa.
(Ofertorijus)
