Šv. Atanazas gyveno ketvirtajame amžiuje ir buvo Aleksandrijos (Egipte) vyskupas 46-erius metus. Išmestas iš savo vyskupijos mažiausiai 5 kartus, iš viso tremtyje praleido 17 metų. Įžymusis atsivertėlis kard. Johnas Henry's Newmanas apibūdino jį kaip „pagrindinį, po Apaštalų, įrankį, kuriuo šventosios krikščionybės tiesos buvo perduotos ir išsaugotos pasauliui“. Dažnai vadinamas Ortodoksijos didvyriu, šv. Atanazas, be abejo, buvo vienas ryžtingiausių tikėjimo gynėjų visoje Bažnyčios istorijoje. Jei kas galėtų būti išskirtas kaip ypač mūsų laikams tinkamas šventasis, aišku, juo būtų šv. Atanazas. Žemiau pateikiamas jo laiškas galėtų beveik žodis į žodį būti parašytas vakar.
Tenuramina jus Dievas!.. Jus liūdina... faktas, kad kiti užgrobė bažnyčią smurtu, o jūs šiuo metu esate už jos ribų. Tiesa yra tai, kad jie turi patalpas – tačiau jūs turite apaštališkąjį Tikėjimą. Jie gali užgrobti mūsų bažnyčias, tačiau jie yra už tikrojo Tikėjimo ribų. Jūs liekate už šventovių durų, tačiau Tikėjimas gyvena jumyse. Pasvarstykime, kas svarbiau: vieta ar Tikėjimas? Be abejo, tikrasis Tikėjimas! Kas pralaimėjo ir kas nugalėjo šioje kovoje: tas, kuris turi būstą, ar tas, kuris išlaiko Tikėjimą?
Tiesa, būstas – gerai, kai jame skelbiamas apaštališkasis Tikėjimas. Jis šventas, jei jame viskas vyksta šventai...
Jūs esate laimingieji – jūs, kurie liekate Bažnyčioje savo Tikėjimu, kurie tvirtai laikotės Tikėjimo pagrindų, perduotų jums iš apaštališkosios Tradicijos. Jei šlykštus pavyduliavimas ne kartą bandė sujudinti ją, tai nieko iš to neišėjo. Tai jie atkrito nuo jos dabartinės krizės laikotarpiu.
Niekas niekuomet neužgoš jūsų tikėjimo, mylimi broliai. Ir mes tikime, kad Dievas vieną dieną grąžins mums mūsų bažnyčias. Todėl kuo aršiau jie bando užimti šventoves, tuo labiau jie atsiskiria nuo Bažnyčios. Jie tvirtina atstovaują Bažnyčią, tačiau iš tikrųjų jie tėra tie, kurie išvaro save iš jos ir nueina klystkeliais.
Net tuo atveju, kai katalikų, ištikimų Tradicijai, telieka saujelė, būtent jie yra tikroji Jėzaus Kristaus Bažnyčia.
