Erezijos

Konstancos Susirinkimas (1414–1418) yra vienas iš Visuotinių Bažnyčios susirinkimų, bet jo dekretas „Haec Sancta“ laikomas eretišku.

Trikdyti taiką, kai viešpatauja tiesa, yra toks pat nusikaltimas, kaip ir saugoti taiką, kai tiesa yra pažeidžiama.

Norėdami teisingai suprasti istorinę šių dienų katalikybės krizės reikšmę, turime užduoti klausimą: „Ar anksčiau yra įvykę kas nors panašaus?“

Romos Bažnyčios dabartinis Filioque naudojimas Nikėjos Tikėjimo išpažinime atspindi kai kurias iš seniausių Nikėjos Tikėjimo išpažinimo versijų. Roma niekada nepridėjo Filioque, bet priėmė jo ortodoksiškumą, kaip tai darė ir Rytų Bažnyčios, šimtmečius prieš vienakalbiškumo atsiradimą Bizantijoje.

Todėl romėnai buvo apkaltinti dalykais, dėl kurių juos kaltinti neteisinga, o dėl dalykų, dėl kurių bizantiečiai buvo visiškai teisingai apkaltinti, jie iki šiol neapsigynė, nes neišsižadėjo savo įvestų dalykų. 

Yra du pagrindiniai būdai kritikuoti bet kokią tikėjimo sistemą. Galite ją kritikuoti išoriškai, vertindami pagal standartus, kurių ji nepripažįsta, arba iš vidaus, vertindami pagal standartus, kuriuos ji pripažįsta.

Mes žinome, kad Katalikų Bažnyčios neįmanoma sunaikinti. Tačiau nežinome, kokio dydžio teritorijoje ji išliks.

Žmoniškumas yra tai, ką Modernusis puolimas naikina savo netikra žmoniškumo religija.

Mes, tikintieji, tapsime maža persekiojama apleista sala žmonijos apsuptyje arba kovos pabaigoje galėsime pakelti senąjį kovos šūkį: „Christus Imperat!“

Neturime pamiršti, kad Bažnyčia negali išnykti. Todėl būtina remti kunigų, kurie lieka ištikimi tradiciniams Bažnyčios mokymams, apaštalystę, dalyvauti jų iniciatyvose ir skatinti juos kalbėti, veikti ir vadovauti sutrikusiai kaimenei.

Šią savaitę popiežius Pranciškus vieši Indonezijoje, musulmoniškos daugumos šalyje, kurioje sukėlė jau ne vieną papiktinimą pamaldiems katalikams.

„Net tuo atveju, kai katalikų, ištikimų Tradicijai, telieka saujelė, būtent jie yra tikroji Jėzaus Kristaus Bažnyčia.“

Iš tikrųjų jis nesuklys manydamas juos esant labiausiai kenksmingus Bažnyčios priešus. Nes, kaip jau esame sakę, jie ketina sužlugdyti Bažnyčią ne iš išorės, bet iš vidaus. Tad pavojus slypi beveik pačioje Bažnyčios širdyje, ir žala yra tuo didesnė, kad jie iš arčiau ją pažįsta.