Šv. Tomas Akvinietis   Versta iš: The homilies of Saint Thomas Aquinas upon the Epistles and Gospels for the Sundays of the Christian year / translated by John M. Ashley. 1867, London.

Kristus – mūsų pavyzdys

II sekmadienis po Velykų (pamokslas pagal Epistolę)

Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad eitumėte jo pėdomis“ (1 Pt 2, 21).

Šiame laiške atkreipiamas dėmesys į penkis dalykus. Pirma, į mūsų Viešpaties nekaltumą: „Jis nepadarė nuodėmės". Antra, į Jo didelę kantrybę: „Kentėdamas negrasino“. Trečia, į Jo neapsakomą meilę: „Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes". Ketvirta, į įvairiapusę iš šių trijų dalykų kylančią naudą: „Jūs esate pagydyti jo žaizdomis". Penkta, į žingsnius, kuriais turėtume sekti Kristumi.

Pirmiausia, būtina pažymėti, kad Jo nekaltumas įrodomas trimis būdais. 1) Kadangi Jis niekada nenusidėjo: „Šventą, nekaltą, tyrą, atskirtą nuo nusidėjėlių ir išaukštintą virš dangaus“ (Žyd 7, 26). 2) Kadangi Jis niekada neapgaudinėjo: „Ir Jo lūpose nerasta klastos" bei „Juk Dievo Sūnus Kristus Jėzus [..] anaiptol nebuvo ir „taip“, ir „ne“, bet jame buvo tik „taip“. Kiek tik yra Dievo pažadų, jie yra jame „taip“ (2 Kor 1, 19-20). 3) Kadangi Jis niekam niekada nepadarė jokios skriaudos: „Šmeižiamas jis neatsikirtinėjo" bei „Kaip tyli ėriukas, vedamas pjauti, [...] taip jis nepratarė žodžio“ (Iz 53, 7).

Antra, būtina pažymėti, kad Jo kantrybė kančioje pasireiškė trimis būdais. 1) Jis savanoriškai pasiaukojo: „Visa pavedė teisingajam Teisėjui“ bei „Jis buvo paaukotas, nes pats norėjo" (Iz 53, 7 Vulgata). 2) Neteisingai teisiamas, Jis tai ištvėrė su didžiausia kantrybe. Reikia didžios kantrybės ištverti neteisingą nuosprendį: „Tėvo valia esu jums padaręs daug gerų darbų. Už kurį gi darbą jūs užmušite mane?“ (Jn 10, 32) bei „Yra malonė, jei kas, pažindamas Dievą, pakelia vargus, kuriuos nekaltai kenčia“ (1 Pt 2, 19). 3) Kadangi Jis neišsakė grasinimų savo nukryžiuotojams: „Kentėdamas negrasino“. „Aš mat buvau lyg patiklus avinėlis, vedamas pjauti“ (Jer 11, 19). Jis meldėsi už juos: „Užsistojo už nusidėjėlius“ (Iz 53, 12).

Trečia, būtina pažymėti, kad neapsakoma Kristaus meilė pasireiškia trimis būdais. 1) Jis pats prisiėmė mūsų nuodėmes: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!" (Jn 1, 29). 2) Savo prievolės įvykdymo būdu: „Savo kūne“ bei „Jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų“ (Iz 53, 5). 3) Nes Jis patyrė tokią žiaurią mirtį už mūsų nuodėmes: „Ant medžio“, t.y. ant kryžiaus: „Klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Fil 2, 8).

Ketvirta, būtina pažymėti, kad  Kristaus mirtis mums atnešė trejopą naudą. 1) Ji išlaisvino mus nuo nuodėmės kaltės: „Numirę nuodėmėms“. „Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visokių nedorybių" (Tit 2, 14). 2) Jis sugrąžino mums malonės dovaną: „Gyventume teisumui“. „Vieno klusnumu daugelis taps teisūs“ (Rom 5, 19). 3) Jis išvadavo mus nuo sugedimo: „Jūs esate pagydyti jo žaizdomis“. „Tačiau jis mūsų negalias prisiėmė, mūsų skausmus sau užsikrovė“ (Iz 53, 4).

Penkta, būtina pažymėti, kad žingsniai, kuriais turėtume sekti paskui Jį, yra trys. 1) Tyru skaistumu: „Tebūna tad šventi, nes šventas esu ir aš Viešpats“ (Kun 21, 8 Vulgata). „Palaiminti tyraširdžiai“ (Mt 5, 8) ir „Jūs patys tapkite šventi visu savo elgesiu“ (1 Pt 1, 15).  2) Kantrybės tvirtumu: „Savo kantrumu jūs laimėsite savo sielas“ (Lk 21, 19 Vulgata). „Apsvarstykite, kaip jis iškentė nuo nusidėjėlių tokį priešgyniavimą, kad nepailstumėte ir nesuglebtumėte dvasia!“ (Žyd 12, 3). 3) Meile: „Tokia yra žinia, kurią girdėjote nuo pradžios: mes turime mylėti vieni kitus“ (1 Jn 3, 11). „Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“ (Jn 8, 12). Į tai mus gali atvesti pats Kristus, Šviesa ir Gyvenimas. Amen.

Gerasis ganytojas

II sekmadienis po Velykų (pamokslas pagal Evangeliją)

„Geras ganytojas už avis guldo gyvybę.“ (Jn 10, 11)

Šiuose žodžiuose reikia atkreipti dėmesį į tris dalykus. Pirma, į didįjį mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gerumą: „Aš esu gerasis ganytojas. Antra, į Jo didžiąją meilę: „Guldo gyvybę“. Trečia, į Jo išrinktųjų šventumą ir gerumą: „Už avis“.

Pirmiausia, būtina pažymėti, kad Kristus vadinamas geruoju ganytoju dėl trijų priežasčių, nes Jo pareigos yra trejopos. 1) ginti avis; 2) vesti ir ganyti jas gerose ganyklose; 3) sugrąžinti paklydusias. Pirmiausia, mūsų Viešpats Jėzus Kristus gina savo avis 1) nuo liūtų, t. y. velnių; 2) nuo vilkų, t. y. tironų; 3) nuo meškų, t. y. eretikų: „Mano kaimenė tapo grobiu ir mano avys ėdesiu visiems plėšriems žvėrims. [...] Išgelbėsiu savo avis iš jų nasrų“ (Ez 34, 10) ir „Jos nežus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos“ (Jn 10, 28). Antra, Kristus visas savo avis gano biblinėje malonės ir šlovės pievoje: „Ganysiu jas vešlioje ganykloje, – Izraelio kalnų aukštumos bus jų buveinė. Izraelio kalnų aukštumose, jos ilsėsis aukštumose, – geroje buveinėje, – ir ganysis vešlioje ganykloje“ (Ez 34, 14). Trečia, Jis sugrąžins tuos, kurie paklydo: „Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kolei suranda?!“ (Lk 15, 4) ir „Suieškosiu paklydusias, žūstančias grąžinsiu“ (Ez 34, 16).

Antra, būtina pažymėti, kad Kristus mums davė tris dalykus, iš kurių matyti Jo didžiulė meilė. 1) Maistą kūnui: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas“ (Mt 26, 26). 2) Kraują gėrimui: „Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas“ (Mt 26, 27-28). 3) Savo sielą kaip kainą už mūsų atpirkimą: „Mes iš to pažinome meilę, kad jis už mus paguldė savo gyvybę“ (1 Jn 3, 16) ir „Už avis aš guldau savo gyvybę“ (Jn 10, 15).

Trečia, būtina pažymėti, kad yra trys gerumo padariniai. 1) Niekam nekenkti: „Niekam neduokime jokio papiktinimo“ (2 Kor 6, 3 Vulgata). 2) Kantriai iškęsti skriaudas: „Niekam neatmokėkite piktu už pikta“ (Rom 12, 17). 3) Laisvanoriškai atiduoti save ar turtą už kitus: „Ir mes turime guldyti gyvybę už brolius“ (1 Jn 3, 16). Būtent dėl šių trijų priežasčių avys vadinamos šventomis – kaip niekam nekenčiančios, džiaugsmingai iškenčiančios blogį ir atiduodančios save bei savo turtą žmonių labui. Ir tie, kurie yra tokios avys, neabejotinai pateks į Kristaus kaimenę, kuri yra Dangaus karalystė: „Avis jis pastatys dešinėje. [...] Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!“ (Mt 25, 33-34). Į šią karalystę galime būti atvesti. Amen.

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

Kiti straipsniai, pažymėti

Susiję straipsniai

Įkeliamas komentaras Komentaras bus atnaujintas po 00:00.

Būkite pirmas pakomentavęs.

Rašyti komentarą...
arba komentuokite kaip svečias
0
bendrinimų