Klausyti šio apmąstymo galite čia.
Mąstykime Viešpaties Jėzaus Kristaus kančią
Įžanga
Skausmo kelią išėjęs Jėzau, Kankinių Karaliene, visi dangaus ir žemės kankiniai ir kentėtojai – padėkite man suprasti mūsų išganytojo kančios ir meilės esmę. Padėkite man, mano mylimiesiems ir visai mūsų tautai atrasti savo kelią.
Pirmoji stotis. Jėzus pasmerkiamas mirti.
Neteiskite, kad nebūtumėt teisiami.
Aš teisiu, smerkiu, pajuokiu, tyčiojuos, pykstu, keikiu, kerštą nešiojuos, išpasakoju kitų ydas, paslaptis. Taisykime viską tik gerumu. Meilė – geriausia mokytoja. Jai nėra kliūčių. Nėra didesnės meilės už tą, kas guldo gyvybę už savo prietelius. Jėzau, pasigailėk smerkėjų, neteisingų teisėjų, apsaugok nuo brovimosi į kitų reikalus.
Antroji stotis. Jėzus ima kryžių.
Mane Dievas užmiršo, maldų neišklauso.
Už ką kenčiu? Nepavogiau, neužmušiau. Už ką vargai? Alkis, šaltis, kaulų gėla, panieka, stumdymas, nepatogumai, užmiršimas. Visi, kurie einate keliu, pažiūrėkite, ar yra didesnis skausmas kaip mano? Jėzau, ką nori pasakyti šituo vargu? Duok man gerai suprasti visišką tavo norą visose sąlygose. Štai aš Viešpaties tarnaitė.
Trečioji stotis. Jėzus pirmą kartą krenta po kryžiumi.
Papratimas – antras prigimimas.
Padėkime vaikams, jaunimui švelniu patarimu, pavyzdžiu, apsauga. Sklaidykime piktams sąlygas. Jėzau, saugok mūsų jaunimą nuo pirmo puolimo, o suklupusiems padėk prisikelti. Duok man meilės ir gerumo spinduliavimo.
Ketvirtoji stotis. Jėzus susitinka su savo motina.
Du žibintai – saulė ir mėnuo.
Mylimiausias sūnus ir kilniausioji motina susitinka išganymo kely. Dvi širdys išgyvena visą kančios, skausmo kartumą. Dvi širdys yra jautriausios mūsų vargui, nelaimėms. Skausmingoji motina, padėki mums suprasti dabartinio vargo esmę. Padėk mums greitai sugrįžti į tavo numylėtą žemę ir kiekvienam atrasti kelią į laimingą amžinybę.
Penktoji stotis. Simonos Kirėnietis padeda nešti kryžių,
Kai lankau sergantį, kai padedu liūdinčiam, kai meldžiuos už mirusius, klystančius, kai padedu našlėms, našlaičiams, seneliams, kai savo gyvenimu spinduliuoju. Ir šiandieną padedu Jėzui nešti kryžių. Šventoji Dvasia, duoki man minčių, jėgos, išminties, gerą daryti, sudvasinti save ir kilniai pagarbinti išganytojo kančią. Šventoji Dvasia, leiski kasdien pajusti Dievo mintį.
Šeštoji stotis. Veronika nušluosto Jėzaus veidą.
Savo širdyje tapykime Jėzaus paveikslą, kovodamos už tiesą, gėrį ir grožį. Jėzau, padėki man teisingai suprasti tiesos, gėrio ir grožio vertybes. Leiski man nenuilstamai jų siekti, kad savo asmenybe tarnaučiau Dievui ir tėvynei.
Septintoji stotis. Jėzus antrą kartą krenta po kryžium.
Saugokimės neskaisčių minčių, jausmų. Sudarykime sąlygas klestėti skaistumo dorybei. Padėkime jaunimui pavyzdingu savo gyvenimu. Jėzau, numylėjęs skaistybę, padėk žalių rūtų, lelijų, tulpių kraštui, Marijos žemės vaikams auginti nemarius skaistumo idealus.
Aštuntoji stotis. Jėzus ramina verkiančias moteris.
Padėti apleistiems kenčiantiems kūno ir sielos sielvartus, padėti sergantiems – reiškia užjausti kenčiantį išganytoją. Jėzau, guodęs Jeruzalės moteris, paguoski šiandien mūsų seseris, dukteris, sužadėtines, žmonas, motinas, skausmo suspaustas dėl savo mylimųjų kančių.
Devintoji stotis. Jėzus trečią kartą krenta po kryžium.
Visiška neviltis. Begalinis dvasinis sausumas, kūno visiškas nusilpimas, senatvės negalios, jėgos, pakerpančios dvasinio skrydžio sparnus. Visiškai nusilpęs Jėzau, padėki man ir maniesiems didžiausiose dvasios ir kūno negaliose.
Dešimtoji stotis. Jėzus išvelkamas iš rūbų.
Kūno begėdystės, dvasios apnuoginimai, visko netekimas – tai mūsų išvilkimas. Išganytojau, apsaugok mus nuo didelio skurdo, kuris veda į nusikaltimus, kuris trukdo dvasinę pažangą.
Vienuoliktoji stotis. Jėzų prikala prie kryžiaus.
įžeidimais, blogomis nuotaikomis, pykčiu, neapykanta, kerštu, apkalbomis žudome kitų sielas. Jėzau, mokyki mane kitų laisvės nevaržyti. Duok ištvermės iškęsti visus sielvartus, skausmus, paniekas, užmiršimą. O jei reikės ir karčią mirtį, tik nebausk aimžinuoju pasmerkimu manęs ir mano tautos.
Dvyliktoji stotis. Jėzus miršta ant kryžiaus.
Aš nieko šiame pasaulyje neturiu, kalba Kristus. Šio pasaulio dvasia – puikybė, savimeilė, garbėtroška, godumas, pavydas. Išganytojau, padėk mirti šio pasaulio dvasiai, o padėk pajusti džiaugsmą gyventi nuolankiai, dosniai, pamaldžiai, skaičiai,
Tryliktoji stotis. Jėzaus nuėmimas nuo kryžiaus.
Neatstumkime ištiestos į mus rankos.
Išganytojau, maldauju pagalbos artimiesiems, mirusiems. Maldauju paguodos kenčiantiems dėl artimųjų mirties. Maldauju išklausyti šaukiančiųjų prašymus.
Keturioliktoji stotis. Jėzų deda į kapą.
Jėzau, pagelbėk tiems, kurie miršta svetimuose kraštuose be bažnyčios, artimųjų, draugų paguodos ir pagalbos.
Pabaiga
Jėzau, savo kančios nuopelnais, Kankinių Karalienės, visų kankinių bei kentėtojų aukomis, mano ir mano tautos troškimais uždenki mano ir mano tautos kaltes ir duok mums visiems atrasti kelią į tave, kad nežūtumėm vargo, bado ir nevilties skurde. Jėzau, išgelbėk pražūtin žengiantį pasaulį. Amen.
Pasimelsti šventojo tėvo reikalais
