Sabbato Sancto
Didysis šeštadienis
NAUJOS UGNIES LAIMINIMAS
Kunigas, užsidėjęs violetinę stulą ir kapą, kartu su patarnautojais (kurių vienas neša procesijos kryžių, kitas – švęsto vandens indą, trečias – smilkytuvą be anglies) eina prie laužo. Kunigas laimina ugnį:
V. Dóminus vobíscum.
R. Et cum spíritu tuo.
Orémus. Deus, qui per Fílium tuum, angulárem scílicet lápidem, claritátis tuæ ignem fidélibus contulísti: prodúctum e sílice, nostris profutúrum úsibus, novum hunc ignem sanctí + fica: et concéde nobis, ita per hæc festa paschália cæléstibus desidériis inflammári; ut ad perpétuæ claritátis, puris méntibus, valeámus festa pertíngere. Per eúndem Christum Dóminum nostrum. R. Amen.
V. Viešpats su jumis.
R. Ir su tavo dvasia.
Melskimės. Dieve, Tu per savo Sūnų, tą kertinį akmenį, atnešei tikintiesiems savo spindesio ugnies. Šią naują ugnį, įskeltą iš titnago, pa + šventink mūsų naudojimui ir leisk mums per šias Velykų šventes taip užsidegti dangaus troškimu, kad galėtume tyromis sielomis pasiekti amžinosios šviesybės šventę. Per Tąjį Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
PASCHALO LAIMINIMAS
Patarnautojas atneša paschalą, atsistoja priešais kunigą. Kunigas rėžtuku brėžia ant jo kryžių, rašo raides A ir Ω bei keturis tų metų skaičiaus skaitmenis:
1) Christus heri et hódie (kryžiaus vertikalė),
2) Princípium et Finis (kryžiaus skersinis),
3) Alpha (A)
4) et Omega (Ω):
5) Ipsíus sunt témpora (I skaitmuo)
6) et sǽcula (II skaitmuo);
7) Ipsi glória et impérium (III skaitmuo);
8) per univérsa æternitátis sǽcula. Amen (IV skaitmuo).
1) Kristus vakar ir šiandien,
2) Pradžia ir Pabaiga,
3) Alfa
4) ir Omega:
5) Jo yra laikai
6) ir amžiai;
7) Jam garbė ir valdžia
8) visais amžinybės amžiais. Amen.
Tuomet kunigas triskart apšlaksto ir triskart apsmilko pumpurus iš smilkalų, kuriuos atneša patarnautojas (jei pumpurai dar nelaiminti). Tuomet kunigas įsmeigia penkis pumpurus ant paschalo nubrėžto kryžiaus galuose ir viduryje, kalbėdamas:
1) Per sua sancta vúlnera
2) gloriósa
3) custódiat
4) et consérvet nos
5) Christus Dóminus. Amen.
1) Savo šventomis
2) garbingomis žaizdomis
3) tesaugo
4) ir teišlaiko mus
5) Kristus Viešpats. Amen.
Patarnautojas atneša kunigui žvakę, uždegtą iš naujos ugnies, kuria jis uždega paschalą, kalbėdamas:
Lumen Christi glorióse resurgéntis
Díssipet ténebras cordis et mentis.
Garbingai prisikeliančio Kristaus šviesa
Teišsklaido širdies ir proto tamsumas.
Kunigas laimina paschalą:
V. Dóminus vobíscum.
R. Et cum spíritu tuo.
Orémus. Véniat, quǽsumus, omnípotens Deus, super hunc incénsum céreum larga tuæ bene + dictiónis infúsio: et hunc noctúrnum splendórem, invisíbilis regenerátor, inténde; ut non solum sacrifícium, quod hac nocte litátum est, arcána lúminis tui admixtióne refúlgeat; sed in quocúmque loco ex huius sanctificatiónis mystério áliquid fúerit deportátum, expúlsa diabólicæ fraudis nequítia, virtus tuæ maiestátis assístat. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.
V. Viešpats su jumis.
R. Ir su tavo dvasia.
Melskimės. Tebūna, meldžiame, visagali Dieve, šiai uždegtai žvakei gausiai išlietas Tavo pa + laiminimas. Neregimasis Atgaivintojau, pažvelk į šią šviesą, sklindančią naktyje, kad ji, sumišusi su Tavo paslaptingu švytėjimu, ne tik nušviestų tą auką, kuri įvyks šią naktį, bet ir į kiekvieną vietą nuneštų šio pašventinimo paslapties dalelę, kad išvarius klastingas velnio užmačias, pasirodytų Tavo didybės galia. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
IŠKILMINGA PROCESIJA IR VELYKŲ PREKONIJA
Procesija į bažnyčią. Įėjus per bažnyčios slenkstį, kunigas gieda:
Lumen Christi,
Kristaus šviesa,
Visi, išskyrus kunigą bei kryžiaus ir smilkytuvo nešėjus, priklaupia paschalui ir atsako:
R. Deo grátias.
R. Dėkojame Dievui.
Kunigas, atėjęs į bažnyčios vidurį, taip pat aukštesniu tonu gieda „Lumen Christi“, visi priklaupę atsako „Deo gratias“. Atėjęs prie žvakidės presbiterijoje, kunigas dar aukštesniu tonu gieda „Lumen Christi“, visi priklaupę atsako „Deo gratias“.
Kunigas pastato žvakę ant žvakidės, atgręžia ją į Epistolės pusę. Eina į Epistolės pusę ir kalba:
Iube, Dómine, benedícere. – Dóminus sit in corde meo, et in lábiis meis: ut digne et competénter annúntiem suum paschále præcónium. Amen.
Teikis, Viešpatie, palaiminti. – Viešpats tebūna mano širdyje ir mano lūpose, kad vertai ir tinkamai paskelbčiau jo Velykų prekoniją. Amen.
VELYKŲ PREKONIJA
Visi stovi, laikydami rankose degančias žvakes. Kunigas, atsigręžęs į Evangelijos pusę, gieda prekoniją (Velykų naujienos paskelbimą).
Exsúltet iam Angélica turba cælórum: exsúltent divína mystéria: et pro tanti Regis victória, tuba ínsonet salutáris. Gáudeat et tellus tantis irradiáta fulgóribus: et ætérni Regis splendóre illustráta, totíus orbis se séntiat amisísse calíginem. Lætétur et mater Ecclésia, tanti lúminis adornáta fulgóribus: et magnis populórum vócibus hæc aula resúltet. Quaprópter adstántes vos, fratres caríssimi, ad tam miram huius sancti lúminis claritátem, una mecum, quæso, Dei omnipoténtis misericórdiam invocáte. Ut, qui me non meis méritis intra Levitáram númerum dignátus est aggregáre, lúminis sui claritátem infúndens, cérei huius laudem implére perfíciat. Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Fílium suum: Qui cum eo vivit et regnat in unitáte Spíritus Sancti Deus. Per ómnia sǽcula sæculórum. R. Amen.
V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.
V. Sursum corda. R. Habémus ad Dóminum.
V. Grátias agámus Dómino, Deo nostro. R. Dignum et iustum est.
Vere dignum et iustum est, invisíbilem Deum Patrem omnipoténtem Filiúmque eius unigénitum, Dóminum nostrum Iesum Christum, toto cordis ac mentis afféctu et vocis ministério personáre. Qui pro nobis ætérno Patri Adæ débitum solvit: et véteris piáculi cautiónem pio cruóre detérsit. Hæc sunt enim festa paschália, in quibus verus ille Agnus occíditur, cuius sánguine postes fidélium consecrántur. Hæc nox est, in qua primum patres nostros, fílios Israel edúctos de Aegýpto, mare Rubrum sicco vestígio transíre fecísti. Hæc ígitur nox est, quæ peccatórum ténebras, colúmnæ illuminatióne purgávit. Hæc nox est, quæ hódie per univérsum mundum in Christo credéntes, a vítiis sǽculi et calígine peccatórum segregátos, reddit grátiæ, sóciat sanctitáti. Hæc nox est, in qua, destrúctis vínculis mortis, Christus ab ínferis victor ascéndit. Nihil enim nobis nasci prófuit, nisi rédimi profuísset. O mira circa nos tuæ pietátis dignátio! O inæstimábilis diléctio caritátis: ut servum redímeres, Fílium tradidísti! O certe necessárium Adæ peccátum, quod Christi morte delétum est! O felix culpa, quæ talem ac tantum méruit habére Redemptórem! O vere beáta nox, quæ sola méruit scire tempus et horam, in qua Christus ab ínferis resurréxit! Hæc nox est, de qua scriptum est: Et nox sicut dies illuminábitur: et nox illuminátio mea in delíciis meis. Huius ígitur sanctificátio noctis fugat scélera, culpas lavat: et reddit innocéntiam lapsis, et mæstis lætítiam. Fugat ódia, concórdiam parat, et curvat impéria. In huius ígitur noctis grátia, súscipe, sancte Pater, incénsi huius sacrifícium vespertínum: quod tibi in hac cérei oblatióne sollémni, per ministrórum manus de opéribus apum, sacrosáncta reddit Ecclésia. Sed iam colúmnæ huius præcónia nóvimus, quam in honórem Dei rútilans ignis accéndit. Qui licet sit divísus in partes, mutuáti tamen lúminis detriménta non novit. Alitur enim liquántibus ceris, quas in substántiam prietiósæ huius lámpadis apis mater edúxit. O vere beáta nox, quae exspoliávit Ægýptios, ditávit Hebrǽos! Nox, in qua terrénis cæléstia, humánis divína iungúntur. Orámus ergo te, Dómine: ut céreus iste in honórem tui nóminis consecrátus, ad noctis huius calíginem destruéndam, indefíciens persevéret. Et in odórem suavitátis accéptus, supérnis lumináribus misceátur. Flammas eius lúcifer matutínus invéniat. Ille, inquam, lúcifer, qui nescit occásum. Ille, qui regréssus ab ínferis humáno géneri serénus illúxit. Priecámur ergo te, Dómine: ut nos fámulos tuos, omnémque clerum, et devotíssimum pópulum: una cum beatíssimo Papa nostro N. et Antístite nostro N., quiéte témporum concéssa, in his paschálibus gáudiis, assídua protectióne régere, gubernáre et conserváre dignéris. Réspice étiam ad eos, qui nos in potestáte régunt, et, ineffábili pietátis et misericórdiæ tuæ múnere, dírige cogitatiónes eórum ad iustítiam et pacem, ut de terréna operositáte ad cæléstem pátriam pervéniant cum omni pópulo tuo. Per eúndem Dóminum nostrum Iesum Christum, Fílium tuum: Qui tecum vivit et regnat in unitáte Spíritus Sancti Deus: per ómnia sǽcula sæculórum. R. Amen.
Tegul džiūgauja dangaus angelų minia, tedžiūgauja dieviškos paslaptys, ir dėl tokio Karaliaus pergalės tesugaudžia išganingas trimitas. Tesidžiaugia ir žemė, apšviesta tokių žaibų, ir nutviekstas amžinojo Karaliaus švytėjimo, visas pasaulis tepajunta, kad nusikratė tamsos. Tesidžiaugia ir motina Bažnyčia, papuošta tokios šviesos blyksnių, o ši menė tesuvirpa nuo galingų liaudies balsų. Todėl prašau jus, mylimieji broliai, kurie čia stovit, dėl šios šventos šviesos nuostabaus skaistumo kartu su manimi šaukitės visagalio Dievo gailestingumo, kad Tasai, kuris teikėsi mane ne dėl mano nuopelnų įtraukti į levitų skaičių, liedamas savo ryškią šviesą, padėtų man šlovinti šią žvakę. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, jo Sūnų, kuris būdamas Dievas su juo gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.
V. Aukštyn širdis. R. Keliame į Viešpatį.
V. Dėkokime Viešpačiui, mūsų Dievui. R. Verta ir teisinga.
Tikrai verta ir teisinga su giliausiais širdies ir sielos jausmais bei skambiu balsu giedoti neregimajam Dievui, visagaliam Tėvui, bei jo viengimiui Sūnui. Jis vietoj mūsų amžinajam Tėvui sumokėjo Adomo skolą ir gailestingu krauju ištrynė senosios kaltės raštą. Juk tai yra Velykų šventės, jose nužudomas tikrasis Avinėlis, kurio kraujas pašventina tikinčiųjų duris. Tai ta naktis, kurią Tu kadaise leidai mūsų tėvams, iš Egipto išvestiems Izraelio vaikams, sausu keliu pereiti Raudonąją jūrą. Tai toji naktis, kuri švytinčiu stulpu nuvijo nuodėmių tamsybes. Tai naktis, kuri šiandien visame pasaulyje tikinčiuosius Kristumi, atskirtus nuo pasaulio ydų ir nuodėmių tamsumos, grąžina malonei ir suvienija su šventaisiais. Tai naktis, kurią, sutraukęs mirties pančius, Kristus pakilo iš pragarų kaip nugalėtojas. Juk mums nieko nebūtų davęs gimimas, jei nebūtume atpirkti. O koks nuostabus Tavo kilnusis gerumas! O kokia neįkainojama meilė: kad atpirktum vergą, Tu atidavei Sūnų! Iš tiesų, buvo reikalinga Adomo nuodėmė, kurią Kristus panaikino savo mirtimi! O laiminga kaltė, pelniusi gauti tokį Atpirkėją! O tikrai palaiminga naktis, kuri vienintelė žinojo laiką ir valandą, kada Kristus prisikels iš pragarų! Tai naktis, apie kurią parašyta: „Ir naktis nušvis kaip diena, ta naktis bus mano šviesa ir džiaugsmas“ (Ps 138, 11). Todėl šios nakties pašventimas tenuveja nusikaltimus, nuplauna kaltes, sugrąžina nekaltumą puolusiems, o nuliūdusiems džiaugsmą. Teišsklaido neapykantą, teugdo santarvę ir pažemina valdovus. Šią malonės naktį, šventasis Tėve, priimk vakarinę to žiburio auką – ją Tau per tarnų rankas teikia šventoji Bažnyčia, iškilmingai atnašaudama šią žvakę, pagamintą bičių darbu. Jau išgirdome pašlovinimą šiam stulpui, uždegtam Dievo garbei rausva ugnele. Nors ta ugnis padalinta, jos šviesa visus vienodai apšviečia. Ją maitina tirpstantis vaškas, suneštas bitės motinėlės tam brangiam žibintui padaryti. Tikrai palaiminta naktis, apiplėšusi egiptiečius ir praturtinusi hebrajus! Naktis, kurią dangus jungiasi su žeme, o Dievas su žmonija.
Todėl Tave meldžiame, Viešpatie, kad ši Tavo vardui pašvęsta žvakė nesiliaudama sklaidytų tos nakties tamsybę ir, priimta su meiliu kvapu, įsilietų į dangaus žibintų spindesį. Aušrinė žvaigždė teužtinka jos liepsnas – kalbu apie tą Aušrinę, kuri niekuomet nenusileidžia, tą, kuri, grįžusi iš pragarų, skaisčiai nušvito žmonių giminei. Todėl meldžiam Tave, Viešpatie, kad šiuos Tavo tarnus, visą kunigiją ir pamaldžią liaudį, kartu su mūsų šventuoju popiežiumi N. bei mūsų vyskupu N., suteikęs ramius laikus, kupinus Velykų džiaugsmo, teiktumeisi nuolat saugodamas valdyti, vesti ir išlaikyti. Taip pat pažvelk į tuos, kurie mums turi valdžią, ir, suteikęs neapsakomą savo gerumą bei pasigailėjimą, kreipki jų mintis link teisingumo ir taikos, kad po žemiškų rūpesčių su visa Tavo liaudimi nueitų į dangaus tėvynę. Per tąjį mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris būdamas Dievas su Tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
SKAITINIAI
Kunigas gieda skaitinius, jų metu visi sėdi. Ties „Oremus“ visi atsistoja, ties „Flectamus genua“ priklaupia, ties „Levate“ pakyla ir vėl atsisėda.
Lectio prima
Gen. 1, 1–31 et 2, 1–2. In princípio creávit Deus cælum, et terram. Terra autem erat inánis, et vácua, et ténebræ erant super fáciem abýssi: et Spíritus Dei ferebátur super aquas. Dixítque Deus: „Fiat lux“. Et facta est lux. Et vidit Deus lucem quod esset bona: et divísit lucem a ténebris. Appellavítque lucem Diem, et ténebras Noctem: factúmque est vespere, et mane, dies unus. Dixit quoque Deus: „Fiat firmaméntum in médio aquárum: et dívidat aquas ab aquis“. Et fecit Deus firmaméntum, divisítque aquas, quæ erant sub firmaménto, ab his, quæ erant super firmaméntum. Et factum est ita. Vocavítque Deus firmaméntum Cælum: et factum est véspere, et mane, dies secúndus. Dixit vero Deus: „Congregéntur aquæ, quæ sub cælo sunt, in locum unum: et appáreat árida“. Et factum est ita. Et vocávit Deus áridam, Terram: congregationésque aquárum appellávit Mária. Et vidit Deus quod esset bónum. Et ait: „Gérminet terra herbam viréntem, et faciéntem semen, et lignum pomíferum fáciens fructum iuxta genus suum, cuius semen in semetípso sit super terram“. Et factum est ita. Et prótulit terra herbam viréntem, et faciéntem semen iuxta genus suum, lignúmque fáciens fructum, et habens unumquódque seméntem secúndum spéciem suam. Et vidit Deus quod esset bonum. Et factum est véspere, et mane, dies tértius. Dixit autem Deus: „Fiant luminária in firmaménto cæli, et dívidant diem, ac noctem, et sint in signa, et témpora, et dies, et annos: ut lúceant in firmaménto cæli, et illúminent terram“. Et factum est ita. Fecítque Deus duo luminária magna: lumináre maius, ut præésset diéi: et lumináre minus, ut præésset nocti: et stellas. Et pósuit eas in firmaménto cæli, ut lúcerent super terram, et præéssent diéi ac nocti, et divíderent lucem, ac ténebras. Et vidit Deus quod esset bonum. Et factum est véspere, et mane, dies quartus. Dixit étiam Deus: „Prodúcant aquæ réptile ánimæ vivéntis, et volátile super terram sub firmaménto cæli“. Creavítque Deus cete grándia, et omnem ánimam vivéntem atque motábilem, quam prodúxerant aquæ in spécies suas, et omne volátile secúndum genus suum. Et vidit Deus quod esset bonum. Benedixítque eis, dicens: „Créscite, et multiplicámini, et repléte aquas maris: avésque multiplicéntur super terram“. Et factum est véspere, et mane, dies quintus. Dixit quoque Deus: „Prodúcat terra ánimam vivéntem in génere suo: iuménta et reptília, et béstias terræ secúndum spécies suas“. Factúmque est ita. Et fecit Deus béstias terræ iuxta spécies suas, et iuménta, et omne réptile terræ in génere suo. Et vidit Deus quod esset bonum, et ait: „Faciámus hóminem ad imáginem, et similitúdinem nostram: et præsit píscibus maris, et volatílibus cæli, et béstiis, universǽque terræ, omníque réptili, quod movétur in terra“. Et creávit Deus hóminem ad imáginem suam: ad imáginem Dei creávit illum, másculum et féminam creávit eos. Benedixítque illis Deus, et ait: „Créscite, et multiplicámini, et repléte terram, et subícite eam, et dominámini píscibus maris, et volatílibus cæli, et univérsis animántibus, quæ movéntur super terram“. Dixítque Deus: „Ecce dedi vobis omnem herbam afferéntem semen super terram, et univérsa ligna, quæ habent in semetípsis seméntem géneris sui, ut sint vobis in escam: et cunctis animántibus terræ, omníque vólucri cæli, et univérsis, quæ movéntur in terra, et in quibus est ánima vivens, ut hábeant ad vescéndum“. Et factum est ita. Vidítque Deus cuncta, quæ fécerat: et erant valde bona. Et factum est véspere, et mane, dies sextus. Igitur perfécti sunt cæli, et terra, et omnis ornátus eórum. Complevítque Deus die séptimo opus suum, quod fécerat: et requiévit die séptimo ab univérso ópere quod patrárat.
Pirmasis skaitinys
Pr 1, 1–31 ir 2, 1–2. Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę. O žemė buvo padrika ir dyka, tamsa gaubė bedugnę, ir Dievo Dvasia dvelkė viršum vandenų. Tuomet Dievas tarė: „Tebūna šviesa!“ Ir šviesa pasirodė. Dievas matė, kad šviesa buvo gera, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos. Dievas pavadino šviesą Diena, o tamsą Naktimi. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, pirmoji diena. Dievas tarė: „Tebūna skliautas viduryje vandenų ir teatskiria vandenis nuo vandenų!“ Dievas padarė skliautą ir atskyrė vandenis, buvusius po skliautu, nuo vandenų, buvusių viršum skliauto. Taip ir įvyko. Dievas pavadino skliautą Dangumi. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, antroji diena. Dievas tarė: „Tebūna sutelkti vandenys po Dangumi į vieną vietą ir tepasirodo sausuma!“ Taip ir įvyko. Dievas pavadino sausumą Žeme, o vandenų telkinį Jūromis. Ir Dievas matė, kad tai gera. Dievas tarė: „Teželdina Žemė augmeniją: augalus, duodančius sėklą, ir visų rūšių vaismedžius, nešančius žemėje vaisius su sėklomis!“ Taip ir įvyko. Žemė išželdino augmeniją: augalus, duodančius visų rūšių sėklą, ir visų rūšių medžius, vedančius vaisius su sėklomis. Ir Dievas matė, kad tai gera. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, trečioji diena. Dievas tarė: „Tebūna šviesuliai dangaus skliaute dienai nuo nakties atskirti! Teženklina jie šventes, dienas ir metus, tebūna jie šviesuliai dangaus skliaute žemei apšviesti!“ Taip ir įvyko. Dievas padarė du didžiulius šviesulius – didesnįjį šviesulį dienai valdyti ir mažesnįjį šviesulį nakčiai valdyti – ir žvaigždes. Dievas sudėjo juos į dangaus skliautą šviesti žemei, valdyti dienai bei nakčiai ir atskirti šviesai nuo tamsos. Ir Dievas matė, kad tai gera. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, ketvirtoji diena. Dievas tarė: „Teknibžda vandenyse gyvūnų daugybė, teskraido paukščiai viršum žemės po dangaus skliautu!“ Taip ir įvyko. Dievas sukūrė didžiąsias jūros pabaisas bei visus judančius visų rūšių gyvūnus, kurie knibžda vandenyse, ir visus visų rūšių sparnuočius. Ir Dievas matė, kad tai gera. Dievas palaimino juos, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės! Pripildykite jūrų vandenis, o paukščiai tesidaugina žemėje!“ Atėjo vakaras ir išaušo rytas, penktoji diena. Dievas tarė: „Tepagimdo žemė visų rūšių gyvūnus: galvijus, roplius ir visų rūšių laukinius gyvulius!“ Taip ir įvyko. Dievas padarė visų rūšių laukinius žemės gyvulius, visų rūšių galvijus ir visų rūšių žemės roplius. Ir Dievas matė, kad tai gera. Tuomet Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jie ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius!“ Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos. Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! Viešpataukite ir jūros žuvims, ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judantiems gyvūnams. Dievas tarė: „Štai aš jums daviau visus, visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, kurie veda vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas. O visiems laukų gyvuliams, visiems padangių paukščiams ir visiems žeme rėpliojantiems gyvūnams, turintiems gyvybės alsavimą, daviau maistui visus žaliuosius augalus.“ Taip ir įvyko. Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų matė, kad buvo labai gera. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, šeštoji diena. Taip buvo atbaigti dangus ir žemė bei visa jų galybė. Kadangi septintą dieną Dievas buvo užbaigęs darbus, kuriais buvo užsiėmęs, jis ilsėjosi septintą dieną nuo visų darbų, kuriuos buvo atlikęs.
Orémus. Flectámus génua. Leváte. Deus, qui mirabíliter creásti hóminem, et mirabílius redemísti: da nobis, quǽsumus, contra oblectaménta peccáti, mentis ratióne persístere; ut mereámur ad ætérna gáudia perveníre. Per Dóminum nostrum... R. Amen.
Melskimės. Klaupkimės. Stokite. Dieve, Tu nuostabiai sutvėrei žmogų ir dar nuostabiau jį atpirkai. Meldžiame, duok mums sielos jėgų, kad pasipriešintume nuodėmės vilionėms ir pelnytume pasiekti amžinuosius džiaugsmus. Per mūsų Viešpatį... R. Amen.
Lectio secunda
Exod. 14, 24–31 et 15, 1. In diébus illis: Factum est in vigília matutína, et ecce respíciens Dóminus super castra Ægyptiórum per colúmnam ignis, et nubis, interfécit exércitum eórum: et subvértit rotas cúrruum, ferebantúrque in profúndum. Dixérunt ergo Ægýptii: „Fugiámus Israélem: Dóminus enim pugnat pro eis contra nos“. Et ait Dóminus ad Móysen: „Exténde manum tuam super mare, ut revertántur aquæ ad Ægýptios super currus, et équites eorum“. Cumque extendísset Móyses manum contra mare, revérsum est primo dilúculo ad priórem locum: fugientibúsque Aegýptiis occurrérunt aquæ, et invólvit eos Dóminus in médiis flúctibus. Reversǽque sunt aquæ, et operuérunt currus, et équites cuncti exércitus Pharaónis, qui sequéntes ingréssi fúerant mare: nec unus quidem supérfuit ex eis. Fílii autem Israel perrexérunt per médium sicci maris, et aquæ eis erant quasi pro muro a dextris et a sinístris: liberavítque Dóminus in die illa Israel de manu Ægyptiórum. Et vidérunt Ægýptios mórtuos super littus maris, et manum magnam, quam exercúerat Dóminus contra eos: timuítque pópulus Dóminum, et credidérunt Dómino, et Móysi servo eius. Tunc cécinit Móyses, et fílii Israel carmen hoc Dómino, et dixérunt:
Antrasis skaitinys
Iš 14, 24–31 ir 15, 1. Anomis dienomis: Atėjus ryto sargybos metui, Viešpats metė žvilgsnį į egiptiečių kariuomenę iš ugnies ir debesies stulpo ir sukėlė klaiką egiptiečių gretose. Jis taip įklampino jų vežimų ratus, kad jie vos besisuko. Egiptiečiai tarė: „Bėkime nuo izraeliečių, nes Viešpats kovoja už juos su Egiptu.“ Tada Viešpats Mozei paliepė: „Ištiesk ranką viršum jūros, kad vandenys sugrįžtų ant egiptiečių, jų kovos vežimų ir vežėjų!“ Mozė ištiesė ranką viršum jūros. Auštant jūra ėmė grįžti į savo įprastą vietą, ir egiptiečiai bėgo nuo jos. Bet Viešpats nubloškė juos į jūrą. Vandenys sugrįžo ir paskandino jūroje kovos vežimus ir vežėjus – visą faraono kariuomenę, žygiavusią paskui izraeliečius. Nė vienas jų neišsigelbėjo. O izraeliečiai perėjo per jūrą sausa žeme: vandenys sudarė jiems mūrą iš dešinės ir iš kairės. Taip Viešpats išgelbėjo tą dieną Izraelį nuo egiptiečių. Izraelis matė gulinčius negyvus egiptiečius ant jūros kranto. Kai Izraelis pamatė galingą ranką, kurią Viešpats pakėlė prieš Egiptą, bijojo Viešpaties, pasitikėjo Viešpačiu ir jo tarnu Moze. Tada Mozė ir izraeliečiai giedojo Viešpačiui šią giesmę ir kalbėjo:
Canticum
Exod. 15, 1 et 2. Cantémus Dómino: glorióse enim honorificátus est: equum, et ascensórem proiécit in mare: adiútor, et protéctor factus est mihi in salútem. V. Hic Deus meus, et honorificábo eum: Deus patris mei, et exaltábo eum. V. Dóminus cónterens bella: Dóminus nomen est illi.
Giesmė
Iš 15, 1 ir 2. Aš giedosiu Viešpačiui, nes jis šlovingai nugalėjo – nugramzdino į jūrą žirgą ir vežėją. Viešpats yra mano jėga ir giesmė – jis mane išgelbėjo! V. Aš jį garbinsiu – jis yra mano Dievas! Aš jį aukštinsiu – jis yra mano tėvo Dievas! V. Viešpats, triuškinantis karus, Viešpats yra jo vardas.
Oremus. Flectámus génua. Leváte.
Deus, cuius antíqua mirácula étiam nostris sǽculis coruscáre sentímus: dum quod uni pópulo, a persecutióne Ægyptíaca liberándo, déxteræ tuæ poténtia contulísti, id in salútem géntium per aquam regeneratiónis operáris: præsta; ut in Abrahæ fílios, et in Israelíticam dignitátem, totíus mundi tránseat plenitúdo. Per Dóminum... R. Amen.
Melskimės. Klaupkimės. Stokite.
Dieve, Tavo senovės stebuklus mes jaučiame šviečiant ir mūsų amžiais. Ką savo dešinės galia suteikei vienai tautai, išvaduodamas ją iš Egipto persekiotojų, tą gaivinančiu vandeniu padaryk visų tautų išganymui. Suteik, kad visos pasaulio tautos taptų Abraomo vaikais ir gautų Izraelio garbę. Per mūsų Viešpatį... R. Amen.
Lectio tertia
Is. 4, 2–6. In die illa erit germen Dómini in magnificéntia, et glória, et fructus terræ sublímis, et exsultátio his, qui salváti fúerint de Israel. Et erit: Omnis qui relíctus fúerit in Sion, et resíduus in Ierúsalem, sanctus vocábitur, omnis qui scriptus est in vita in Ierúsalem. Si ablúerit Dóminus sordes filiárum Sion, et sánguinem Ierúsalem láverit de médio eius, in spíritu iudícii, et spíritu ardóris. Et creábit Dóminus super omnem locum montis Sion, et ubi invocátus est, nubem per diem, et fumum, et splendórem ignis flammántis in nocte: super omnem enim glóriam protéctio. Et tabernáculum erit in umbráculum diéi ab æstu, et in securitátem, et absconsiónem a túrbine, et a plúvia.
Trečiasis skaitinys
Iz 4, 2–6. Tą dieną Viešpaties atžala bus graži iš šlovinga, o krašto vaisius – Izraelio likučių pažiba ir šlovė. O tas, kuris išlikęs Sione, ir tas, kuris paliktas Jeruzalėje, – visi, kurie įrašyti gyventi Jeruzalėje, bus vadinami šventaisiais. Kada Viešpats plaus nuo Siono dukrų puvėsius, skalaus ugnies ir teismo vėtra Jeruzalės gatvių kraujo dėmes, tada Viešpats užleis virš viso Siono kalno ir virš jo sueigų vietos dienos metu debesį ir dūmus, o nakčia – ugnies liepsnų žėresį. Iš tikro jo šlovė bus pastogė ir apsauga: paunksmė dieną nuo kepinančios kaitros, prieglauda ir priedanga nuo audros ir lietaus.
Canticum
Is. 5, 1 et 2. Vínea facta est dilécto in cornu, in loco úberi. V. Et macériam circúmdedit, et circumfódit: et plantávit víneam Sorec, et ædificávit turrim in médio eius. V. Et tórcular fodit in ea: vínea enim Dómini Sábaoth, domus Israel est.
Giesmė
Iz 5, 1 ir 2. Mano mylimasis turėjo vynuogyną derlingos kalvos atšlaitėse. V. Jis išpureno žemę, išrinko iš jos akmenis ir apsodino rinktinėmis vynuogėmis. Viduryje pastatė bokštą sargui. V. Įsirengė jame net vyno spaudyklą. Juk galybių Viešpaties vynuogynas yra Izraelio namai.
Oremus. Flectámus génua. Leváte.
Deus, qui in ómnibus Ecclésiæ tuæ fíliis sanctórum prophetárum voce manifestásti, in omni loco dominatiónis tuæ, satórem te bonórum séminum, et electórum pálmitum esse cultórem: tríbue pópulis tuis, qui et vineárum apud te nómine censéntur, et ségetum; ut, spinárum, et tribulórum squalóre resecáto, digna efficiántur fruge fecúndi. Per Dóminum nostrum... R. Amen.
Melskimės. Klaupkimės. Stokite.
Dieve, Tu šventųjų pranašų balsu visiems Tavo Bažnyčios vaikams parodei, kad kiekvienoje savo viešpatavimo vietoje esi geros sėklos sėjėjas bei rinktinių daigų augintojas. Suteik savo tautoms, kurias esi pavadinęs savo vynuogynu, kad jos būtų išravėtos nuo bjaurių usnių ir atneštų vertų vaisių. Per mūsų Viešpatį... R. Amen.
Lectio quarta
Deut. 31, 22–30. In diébus illis: Scripsit Móyses cánticum, et dócuit fílios Israel. Præcepítque Dóminus Iósue fílio Nun, et ait: „Confortáre, et esto robústus: tu enim introdúces fílios Israel in terram, quam pollícitus sum, et ego ero tecum“. Postquam ergo scripsit Móyses verba legis huius in volúmine, atque complévit: præcépit Levítis, qui portábant arcam foéderis Dómini, dicens: „Tóllite librum istum, et pónite eum in látere arcæ foéderis Dómini Dei vestri: ut sit ibi contra te in testimónium. Ego enim scio contentiónem tuam, et cervícem tuam duríssimam. Adhuc vivénte me, et ingrediénte vobíscum, semper contentióse egístis contra Dóminum: quanto magis cum mortuus fuero? Congregate ad me omnes maióres natu per tribus vestras, atque doctóres, et loquar audiéntibus eis sermónes istos, et invocábo contra eos cælum, et terram. Novi enim quod post mortem meam iníque agétis, et declinábitis cito de via, quam præcépi vobis: et occúrrent vobis mala in extrémo témpore, quando fecéritis malum in conspéctu Dómini, ut irritétis eum per ópera mánuum vestrárum“. Locútus est ergo Móyses, audiénte univérso cœtu Israel, verba cárminis huius, et ad finem usque complévit.
Ketvirtasis skaitinys
Pak 31, 22–30. Anomis dienomis: Mozė užsirašė šią giesmę ir mokė jos izraeliečius. Tada Viešpats įpareigojo Nuno sūnų Jozuę ir tarė: „Būk stiprus ir ryžtingas, nes tu įvesi izraeliečius į kraštą, kurį aš jiems pažadėjau. Aš būsiu su tavimi.“ Pabaigęs rašyti visus šio Mokymo žodžius knygoje, Mozė įsakė levitams, nešusiems Viešpaties Sandoros Skrynią, tardamas: „Imkite šią Mokymo knygą ir padėkite ją šalia Viešpaties, savo Dievo, Sandoros Skrynios. Tebūna ji ten kaip liudytojas prieš tave. Gerai žinau, koks esi maištingas ir kietasprandis. Net dabar, man dar gyvam tarp jūsų tebesant, maištavote prieš Viešpatį. O kas bus man mirus! Surinkite prie manęs visus savo giminių seniūnus ir pareigūnus, kad jiems klausantis perskaityčiau šiuos žodžius ir pašaukčiau dangų ir žemę prieš juos liudyti. Gerai žinau, kad jūs, man mirus, iš tikrųjų nedorai elgsitės, nukrypsite nuo kelio, kuriuo eiti esu jums įsakęs. Ištiks jus nelaimė ateityje, nes darote kas nedora Viešpaties akyse, pykdote jį savo darbais.“ Tada Mozė išsakė šios giesmės žodžius, girdint visai Izraelio bendrijai, iki pat galo:
Canticum
Deut. 32, 1–4. Atténde, cælum, et loquar: et áudiat terra verba ex ore meo. V. Exspectétur sicut plúvia elóquium meum: et descéndant sicut ros verba mea. V. Sicut imber super gramen, et sicut nix super fenum: quia nomen Dómini invocábo. V. Date magnitúdinem Deo nostro: Deus, vera ópera eius, et omnes viæ eius iudícia. V. Deus fidélis, in quo non est iníquitas: iustus, et sanctus Dóminus.
Giesmė
Pak 32, 1–4. Klausykitės, dangūs, leiskite man kalbėti, tegirdi žemė mano lūpų žodžius! V. Tekrinta mano mokymas kaip lietus, telaša mano kalba kaip rasa. V. Tarsi švelnus lietus ant gležnos vejos, tarsi rasos lašeliai ant žolės. Juk skelbiu Viešpaties vardą: V. Duokite garbę mūsų Dievui! Jis Dievas, jo darbai tobuli, visi jo keliai iš tikrųjų teisingi. V. Ištikimas Dievas, be apgaulės, teisus ir šventas Viešpats!
Oremus. Flectámus génua. Leváte.
Deus, celsitúdo humílium, et fortitúdo rectórum, qui per sanctum Móysen púerum tuum ita erudíre pópulum tuum sacri cárminis tui decantatióne voluísti, ut illa legis iterátio fíeret étiam nostra diréctio: éxcita in omnem iustificatárum géntium plenitúdinem poténtiam tuam, et da lætítiam, mitigándo terrórem; ut, ómnium peccátis tua remissióne delétis, quod denuntiátum est in ultiónem, tránseat in salútem. Per Dóminum nostrum... R. Amen.
Melskimės. Klaupkimės. Stokite.
Dieve, nuolankiųjų išaukštinime ir teisiųjų stiprybe, Tu per savo tarną Mozę panorėjai taip pamokyti savo šventosios giesmės giedojimu, kad tasai Įstatymo pakartojimas taptų ir mūsų kelrodžiu. Parodyk savo galią visoms nuteisintosioms tautoms ir, sušvelninęs baimę, suteik džiaugsmo, kad Tavo pasigailėjimui ištrynus visų jų nuodėmes, tai, kas buvo paskelbta bausmei, taptų išganymu. Per mūsų Viešpatį... R. Amen.
PIRMOJI LITANIJOS DALIS
Visi klaupiasi.
Kýrie, eléison. R. Kýrie, eléison.
Christe, eléison. R. Christe, eléison.
Kýrie, eléison. R. Kýrie, eléison.
Christe, audi nos. R. Christe, audi nos.
Christe, exáudi nos. R. Christe, exáudi nos.
Pater de cælis, Deus, R. miserére nobis.
Fili, Redémptor mundi, Deus,
Spíritus Sancte, Deus,
Sancta Trínitas, unus Deus,
Sancta María, R. ora pro nobis.
Sancta Dei Génetrix,
Sancta Virgo vírginum,
Sancte Míchael,
Sancte Gábriel,
Sancte Ráphael,
Omnes sancti Angeli et Archángeli, R. oráte pro nobis.
Omnes sancti beatórum Spirítuum órdines,
Sancte Ioánnes Baptísta, R. ora pro nobis.
Sancte Ioseph,
Omnes sancti Patriárchæ et Prophétæ, R. oráte pro nobis.
Sancte Petre, R. ora pro nobis.
Sancte Paule,
Sancte Andréa,
Sancte Ioánnes,
Omnes sancti Apóstoli et Evangelístæ, R. oráte pro nobis.
Omnes sancti Discípuli Domini,
Sancte Stéphane, R. ora pro nobis.
Sancte Laurénti,
Sancte Vincénti,
Omnes sancti Mártyres, R. oráte pro nobis.
Sancte Silvéster, R. ora pro nobis.
Sancte Gregóri,
Sancte Augustíne,
Omnes sancti Pontífices et Confessóres, R. oráte pro nobis.
Omnes sancti Doctóres,
Sancte Antóni, R. ora pro nobis.
Sancte Benedícte,
Sancte Domínice,
Sancte Francísce,
(Sancte Casimíre,)
Omnes sancti Sacerdótes et Levítæ, R. orate pro nobis.
Omnes sancti Mónachi et Eremítæ,
Sancta María Magdaléna, R. ora pro nobis.
Sancta Agnes,
Sancta Cæcília,
Sancta Agatha,
Sancta Anastásia,
Omnes sanctæ Vírgines et Víduæ, R. oráte pro nobis.
Omnes Sancti et Sanctæ Dei, R. intercédite pro nobis.
Kýrie, eléison. R. Kýrie, eléison.
Christe, eléison. R. Christe, eléison.
Kýrie, eléison. R. Kýrie, eléison.
Kristau, išgirsk mus! R. Kristau, išgirsk mus!
Kristau, išklausyk mus! R. Kristau, išklausyk mus!
Tėve, dangaus Dieve, R. pasigailėk mūsų!
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve,
Šventoji Dvasia, Dieve,
Šventoji Trejybe, vienas Dieve,
Šventoji Marija, R. melski už mus!
Šventoji Dievo Gimdytoja,
Šventoji Mergelių Mergele,
Šventasis Mykolai,
Šventasis Gabrieliau,
Šventasis Rapolai,
Visi šventieji angelai ir arkangelai, R. melskite už mus!
Visos šventosios palaimintųjų dvasių eilės,
Šventasis Jonai Krikštytojau, R. melski už mus!
Šventasis Juozapai,
Visi šventieji patriarchai ir pranašai, R. melskite už mus!
Šventasis Petrai, R. melski už mus!
Šventasis Pauliau,
Šventasis Andriejau,
Šventasis Jonai,
Visi šventieji apaštalai ir evangelistai, R. melskite už mus!
Visi šventieji Viešpaties mokiniai,
Šventasis Steponai, R. melski už mus!
Šventasis Laurynai,
Šventasis Vincentai,
Visi šventieji kankiniai, R. melskite už mus!
Šventasis Silvestrai, R. melski už mus!
Šventasis Grigaliau,
Šventasis Augustinai,
Visi šventieji vyskupai ir išpažinėjai, R. melskite už mus!
Visi šventieji mokytojai,
Šventasis Antanai, R. melski už mus!
Šventasis Benediktai,
Šventasis Domininkai,
Šventasis Pranciškau,
(Šventasis Kazimierai),
Visi šventieji kunigai ir levitai, R. melskite už mus!
Visi šventieji vienuoliai ir atsiskyrėliai,
Šventoji Marija Magdalena, R. melski už mus!
Šventoji Agniete,
Šventoji Cecilija,
Šventoji Agota,
Šventoji Anastazija,
Visos šventosios mergelės ir našlės, R. melskite už mus!
Visi Dievo šventieji ir šventosios, R. užtarkite mus!
KRIKŠTO VANDENS ŠVENTINIMAS
V. Dóminus vobíscum.
R. Et cum spíritu tuo.
Orémus. Omnípotens sempitérne Deus, adésto magnæ pietátis tuæ mystériis, adésto sacraméntis: et ad recreándos novos pópulos, quos tibi fons baptísmatis párturit, spíritum adoptiónis emítte; ut, quod nostræ humilitátis geréndum est ministério, virtútis tuæ impleátur efféctu. Per Dóminum nostrum... R. Amen.
V. Viešpats su jumis.
R. Ir su tavo dvasia.
Melskimės. Visagali amžinasis Dieve, padėk mums savo didžio gerumo paslaptimis, padėk sakramentais. Pasiųsk įsūnystės dvasią, kad atgaivintum tas naujas tautas, kurias Tau pagimdė Krikšto šaltinis, kad tai, ką turėsime atlikti nuolankiai vykdydami savo tarnystę, pripildytum Tavo galingu veikimu. Per mūsų Viešpatį... R. Amen.
V. Per ómnia sǽcula sæculórum.
R. Amen.
V. Dóminus vobíscum.
R. Et cum spíritu tuo.
V. Sursum corda.
R. Habémus ad Dóminum.
V. Grátias agámus Dómino, Deo nostro.
R. Dignum et iustum est.
V. Per visus amžių amžius.
R. Amen.
V. Viešpats su jumis.
R. Ir su tavo dvasia.
V. Aukštyn širdis.
R. Keliame į Viešpatį.
V. Dėkokime Viešpačiui, mūsų Dievui.
R. Verta ir teisinga.
Vere dignum et iustum est, æquum et salutáre, nos tibi semper et ubíque grátias ágere: Dómine, sancte Pater, omnípotens ætérne Deus: Qui invisíbili poténtia, sacramentórum tuórum mirabíliter operáris efféctum: et licet nos tantis mystériis exsequéndis simus indígni: tu tamen grátiæ tuæ dona non déserens, étiam ad nostras preces aures tuæ pietátis inclínas. Deus, cuius Spíritus super aquas inter ipsa mundi primórdia ferebátur: ut iam tunc virtútem sanctificatiónis aquárum natúra concíperet. Deus, qui nocéntis mundi crímina per aquas ábluens, regeneratiónis spécie in ipsa dilúvii effusióne signásti: ut, uníus eiusdémque eleménti mystério, et finis esset vítiis, et orígo virtútibus. Réspice, Dómine, in fáciem Ecclésiæ tuæ, et multíplica in ea regeneratiónes tuas, qui grátiǽ tuǽ affluéntis ímpetu lætíficas civitátem tuam: fontémque baptísmatis áperis toto orbe terrárum géntibus innovándis: ut, tuæ maiestátis império, sumat Unigéniti tui grátiam de Spíritu Sancto.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga, kad mes Tau visuomet ir visur dėkotume, Viešpatie, šventasis Tėve, visagali amžinasis Dieve. Tu neregima galia nuostabiai suteiki veiksmingumą savo sakramentams. Nors mes ir neverti vykdyti tokius slėpinius, Tu neatsakyk mums savo malonės dovanų bei palenk savo meilingas ausis į mūsų maldas. Dieve, Tavo Dvasia pačioje pasaulio pradžioje sklandė virš vandenų, kad ir dabar vandens prigimtis gautų pašventinimo galią. Dieve, Tu nuplovei nusikaltusio pasaulio piktadarystes vandeniu ir netgi Tavo išlietą tvaną padarei atgaivinimo paveikslu, kad to paties elemento paslaptis būtų ir ydų pabaiga, ir dorybių šaltinis. Pažvelk, Viešpatie, į savosios Bažnyčios veidą ir pagausink joje Tavo atgaivinimą, nes Tu savo malonės srautais džiugini savąjį miestą. Visoje žemėje atverk Krikšto šaltinį, kad jis atnaujintų tautas ir, Tavo didybei įsakant, gautų Tavo Viengimio malonę iš Šventosios Dvasios.
Kunigas ranka kryžiaus forma dalija vandenį, ranką nusišluosto rankšluosčiu.
Qui hanc aquam, regenerándis homínibus præparátam, arcána sui núminis admixtióne fecúndet: ut, sanctificatióne concépta, ab immaculáto divíni fontis útero, in novam renáta creatúram, progénies cæléstis emérgat: et quos aut sexus in córpore, aut ætas discérnit in témpore, omnes in unam páriat grátia mater infántiam. Procul ergo hinc, iubénte te, Dómine, omnis spíritus immúndus abscédat: procul tota nequítia diabólicæ fraudis absístat. Nihil hic loci hábeat contráriæ virtútis admíxtio: non insidiándo circúmvolet: non laténdo subrépat: non inficiéndo corrúmpat.
Tegul ji, paslaptingai įmaišiusi savo dieviškumo, apvaisina šį vandenį, parengtą žmonių atgimimui, kad gavusi pašventinimą, iš šių nekaltųjų dieviško šaltinio įsčių išnirtų dangiška giminė, naujai atgimusi kūrinija, kad tuos, kurie skiriasi kūno lytimi ar laikinu amžiumi, motina malonė visus vienodai pagimdytų kūdikiais. Todėl Tau, Viešpatie, įsakius, tepasitraukia visokia netyra dvasia, toli tebūnie visa velnio klastos nedorybė. Tegul neįsimaišo čia jokia priešinga galia, tenesklando klastingai aplink, tenesėlina iš pasalų, tenesugadina savo nuodais.
Paliečia vandenį ranka.
Sit hæc sancta et ínnocens creatúra, líbera ab omni impugnatóris incúrsu, et totíus nequítiæ purgáta discéssu. Sit fons vivus, aqua regénerans, unda puríficans: ut omnes hoc lavácro salutífero diluéndi, operánte in eis Spíritu Sancto, perféctæ purgatiónis indulgéntiam consequántur.
Tebūna šis šventas ir nekaltas kūrinys laisvas nuo visokio priešininko puolimo ir švarus nuo visų nedorybių. Tebūna jis gyvybės šaltinis, atgaivinantis vanduo, nuplaunanti srovė, kad visi, aplieti šiuo išganingu vandeniu, veikiant juose Šventajai Dvasiai, gautų tobulo nuskaistinimo malonę.
Triskart žegnoja vandenį:
Unde benedíco te, creatúra aquæ, per Deum + vivum, per Deum + verum, per Deum + sanctum: per Deum, qui te in princípio verbo separávit ab árida: cuius Spíritus super te ferebátur.
Todėl laiminu tave, vandens kūriny, dėl gyvojo + Dievo, dėl tikrojo + Dievo, dėl šventojo + Dievo, dėl Dievo, kuris tave pačioje pradžioje savo žodžiu atskyrė nuo sausumos ir kurio Dvasia sklandė virš tavęs.
Ranka dalija vandenį ir išlieja jo į keturias puses, sakydamas:
Qui te de paradísi fonte manáre fecit, et in quattuor flumínibus totam terram rigáre præcépit. Qui te in desérto amáram, suavitáte indíta, fecit esse potábilem, et sitiénti pópulo de petra prodúxit. Bene + díco te et per Iesum Christum Fílium eius únicum, Dóminum nostrum: qui te in Cana Galilǽæ signo admirábili, sua poténtia convértit in vinum. Qui pédibus super te ambulávit: et a Ioánne in Iordáne in te baptizátus est. Qui te una cum sánguine de látere suo prodúxit: et discípulis suis iussit, ut credéntes baptizaréntur in te, dicens: „Ite, docéte omnes gentes, baptizántes eos in nómine Patris, et Fílii, et Spíritus Sancti“.
Jis leido tau tekėti iš rojaus šaltinio ir liepė tau keturiomis upėmis drėkinti visą žemę. Jis tave dykumoje padarė gėlą ir geriamą bei leido tau ištrykšti iš uolos ištroškusiai tautai. Lai + minu tave dėl Jėzaus Kristaus, jo vienatinio Sūnaus, mūsų Viešpaties, kuris tave Galilėjos Kanoje, darydamas nuostabų ženklą, savo galia pavertė į vyną. Jis savo kojomis vaikščiojo tavimi ir buvo tavyje, Jordano upėje, Jono pakrikštytas. Jis leido tau kartu su krauju ištekėti iš savo šono ir liepė savo mokiniams, kad tavimi būtų krikštijami įtikėjusieji, sakydamas: „Eikite, mokykite visas tautas, krikštydami jas vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“
Toliau kalba negiedodamas:
Hæc nobis præcépta servántibus, tu, Deus omnípotens, clemens adésto: tu benígnus aspíra.
Mums, vykdantiems šį įsakymą, Tu, visagali Dieve, meilingai pagelbėk ir suteik malonės įkvėpimą.
Triskart pučia į vandenį kryžiaus forma, sakydamas:
Tu has símplices aquas tuo ore benedícito: ut præter naturálem emundatiónem, quam lavándis possunt adhibére corpóribus, sint étiam purificándis méntibus efficáces.
Tu savo burna palaimink šiuos paprastus vandenis, kad jie ne tik galėtų nuplauti kūnus, kaip duota jų prigimčiai, bet ir turėtų galią nuskaistinti sielas.
Patarnautojas atneša kunigui paschalą. Kunigas jį kiek įmerkia į vandenį ir toliau gieda:
Descéndat in hanc plenitúdinem fontis virtus Spíritus Sancti.
Tenužengia į šį pilną šaltinį Šventosios Dvasios galybė.
Ištraukia iš vandens, po to įmerkia jau giliau ir vėl gieda aukštesniu tonu: „Descendat...“ Vėl ištraukia iš vandens ir įmerkia iki dugno, dar aukštesniu tonu giedodamas: „Descendat...“ Tada pučia į vandenį tris kartus raidės Ψ forma ir toliau gieda:
Totámque huius aquæ substántiam, regenerándi fecúndet efféctu.
Ir visą šį vandenį teapvaisina atgimdančia galia.
Kunigas ištraukia paschalą iš vandens, patarnautojas jį nušluosto ir pastato ant žvakidės. Kunigas tęsia giedodamas:
Hic ómnium peccatórum máculæ deleántur: hic natúra ad imáginem tuam cóndita, et ad honórem sui reformáta princípii, cunctis vetustátis squalóribus emundétur: ut omnis homo, sacraméntum hoc regeneratiónis ingréssus, in veræ innocéntiæ novam infántiam renascátur.
Tebūnie čia nuplautos visų nusikaltimų dėmės, tebūna čia nuo viso senojo purvo apvalyta prigimtis, sukurta pagal Tavo paveikslą ir atstatyta į pirmykštį savo kilnumą, kad kiekvienas žmogus, įžengęs į šį atgaivinimo sakramentą, atgimtų nauju, tikrai nekaltu kūdikiu.
Ir pabaigia negiedodamas:
Per Dóminum nostrum Iesum Christum Fílium tuum: Qui ventúrus est iudicáre vivos et mórtuos, et sǽculum per ignem. R. Amen
.Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris ateis teisti gyvųjų ir mirusių, ir pasaulio ugnimi. R. Amen.
Patarnautojas įpila pašventinto vandens į indelį apšlakstymui ir į atskirą indą Krikšto vandeniui, jei jis bus daromas.
Kunigas į tą atskirtą vandenį kryžiaus forma pila tų metų Didįjį ketvirtadienį vyskupo pašventinto katechumenų aliejaus, kalbėdamas:
Sanctificétur et fecundétur fons iste óleo salútis renascéntibus ex eo, in vitam ætérnam. R. Amen.
Tepašventina ir teapvaisina išganymo aliejus šį šaltinį tiems, kurie iš jo atgims amžinajam gyvenimui. R. Amen.
Tada kryžiaus forma įpila Didįjį ketvirtadienį pašventintos šv. krizmos, tardamas:
Infúsio chrísmatis Dómini nostri Iesu Christi, et Spíritus Sancti Parácliti, fiat in nómine sanctæ Trinitátis. R. Amen.
Šventosios Trejybės vardu tebūna įpilta mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus ir Šventosios Dvasios Guodėjos krizma. R. Amen.
Tada ima katechumenų aliejų ir šv. krizmą ir abu pila triskart kryžiaus forma, sakydamas:
Commíxtio chrísmatis sanctificatiónis, et ólei unctiónis, et aquæ baptísmatis, páriter fiat in nómine Pa + tris, et Fí + lii, et Spíritus + Sancti. R. Amen.
Pašventinimo krizma, patepimo aliejus ir Krikšto vanduo tebūna kartu sumaišyti vardan Tė + vo, ir Sū + naus, ir Šventosios + Dvasios. R. Amen.
Ranka sumaišo vandenį su aliejumi.
Sicut cervus desíderat ad fontes aquárum: ita desíderat ánima mea ad te, Deus. V. Sitívit ánima mea ad Deum vivum: quando véniam, et apparébo ante fáciem Dei? V. Fuérunt mihi lácrimæ meæ panes die ac nocte, dum dícitur mihi per síngulos dies: Ubi est Deus tuus?
Kaip elnė ilgisi tekančio vandens, taip aš ilgiuosi Tavęs, Dieve. V. Visa gyvastimi trokštu gyvojo Dievo; kada nueisiu ir pamatysiu Dievo veidą? V. Ašaromis mintu dieną naktį, visą dieną žmonės manęs klausinėja: „Kurgi tavo Dievas?“
Kunigas įpila Krikšto vandenį į krikštyklą. Jis kalba:
V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.
Orémus. Omnípotens sempitérne Deus, réspice propítius ad devotiónem pópuli renascéntis, qui sicut cervus aquárum tuárum éxpetit fontem: et concéde propítius; ut fídei ipsíus sitis, baptísmatis mystério, ánimam corpúsque sanctíficet. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.
V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.
Melskimės. Visagali amžinasis Dieve, maloningai pažvelk į atgimstančios tautos pamaldumą, kuri lyg elnė trokšta Tavųjų vandenų šaltinio. Meilingai suteik, kad jos sielą ir kūną Krikšto paslaptimi pašventintų jos tikėjimo troškulys. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
Ir krikštyklą apsmilko. Tuomet visi grįžta į presbiteriją.
KRIKŠTO PAŽADŲ ATNAUJINIMAS
Hac sacratíssima nocte, fratres caríssimi, sancta Mater Ecclésia, récolens Dómini nostri Iesu Christi mortem et sepultúram, eum redamándo vígilat; et, célebrans eiúsdem gloriósam resurrectiónem, lætabúnda gaudet. Quóniam vero, ut docet Apóstolus, consepúlti sumus cum Christo per baptísmum in mortem, quómodo Christus resurréxit a mórtuis, ita et nos in novitáte vitæ opórtet ambuláre; sciéntes, véterem hóminem nostrum simul cum Christo crucifíxum esse, ut ultra non serviámus peccato. Existimémus ergo nos mórtuos quidem esse peccáto, vivéntes autem Deo in Christo Iesu Dómino nostro.
Quaprópter, fratres caríssimi, quadragesimáli exercitatióne absolúta, sancti baptísmatis promissiónes renovémus, quibus olim sátanæ et opéribus eius, sicut et mundo, qui inimícus est Dei, abrenuntiávimus, et Deo in sancta Ecclésia cathólica fidéliter servíre promísimus.
Itaque:
Celebrantas: Abrenuntiátis sátanæ?
Visi: Abrenuntiámus.
Celebrantas: Et ómnibus opéribus eius?
Visi: Abrenuntiámus.
Celebrantas: Et ómnibus pompis eius?
Visi: Abrenuntiámus.
Celebrantas: Créditis in Deum, Patrem omnipoténtem, Creatórem cæli et terræ?
Visi: Crédimus.
Celebrantas: Créditis in Iesum Christum, Fílium eius únicum, Dóminum nostrum, natum, et passum?
Visi: Crédimus.
Celebrantas: Créditis et in Spíritum Sanctum, sanctam Ecclésiam cathólicam, sanctórum communiónem, remissiónem peccatórum, carnis resurrectiónem, et vitam ætérnam?
Visi: Crédimus.
Celebrantas: Nunc autem una simul Deum precémur, sicut Dóminus noster Iesus Christus oráre nos dócuit:
Visi: Pater noster...
Celebrantas: Et Deus omnípotens, Pater Dómini nostri Iesu Christi, qui nos regenerávit ex aqua et Spíritu Sancto, quique nobis dedit remissiónem peccatórum, ipse nos custódiat grátia sua in eódem Christo Iesu Dómino nostro, in vitam ætérnam.
Visi: Amen.
Šią švenčiausiąją naktį, mylimieji broliai, šventoji Motina Bažnyčia prisimena mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus mirtį ir palaidojimą. Ji budėdama dėkoja jam meile už meilę ir su didžiu džiaugsmu švenčia jo garbingąjį prisikėlimą. Apaštalas Paulius moko, kad per Krikštą esame mirę ir kartu palaidoti su Kristumi. Taigi, kaip Kristus kėlėsi iš numirusių, taip ir mes turime gyventi naują gyvenimą. Mes žinome, kad mūsų senasis žmogus yra nukryžiuotas su Kristumi, kad daugiau nebevergautume nuodėmei. Todėl laikykime save mirusiais nuodėmei, bet gyvenančiais Dievui mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje.
Todėl, mylimieji broliai, pabaigę gavėnios atgailą, atnaujinkime šventojo Krikšto pažadus, kuriais kitados esame atsižadėję šėtono bei jo darbų, taip pat Dievui priešiško pasaulio, ir pasižadėję ištikimai tarnauti Dievui šventojoje Katalikų Bažnyčioje.
Taigi:
Ar atsižadate šėtono?
Visi: Atsižadame!
Ir visų jo darbų?
Visi: Atsižadame!
Ir visų jo vilionių?
Visi: Atsižadame!
Ar tikite Dievą, visagalį Tėvą, dangaus ir žemės Sutvėrėją?
Visi: Tikime!
Ar tikite Jėzų Kristų, jo vienatinį Sūnų, mūsų Viešpatį, gimusį ir kentėjusį?
Visi: Tikime!
Ar tikite Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą?
Visi: Tikime!
Dabar visi kartu melskime Dievą, kaip Viešpats Jėzus Kristus mus išmokė:
Visi: Tėve mūsų...
Visagalis Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, atgaivinęs mus iš vandens ir Šventosios Dvasios bei davęs mums nuodėmių atleidimą, teišlaiko mus savo malone mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje amžinajam gyvenimui.
Visi: Amen.
Kunigas, eidamas per bažnyčią, apšlaksto žmones pašventintu vandeniu nieko nekalbėdamas.
ANTROJI LITANIJOS DALIS
Propítius esto, R. parce nobis, Dómine.
Propítius esto, R. exáudi nos, Dómine.
Ab omni malo, R. líbera nos, Dómine.
Ab omni peccáto,
A morte perpétua,
Per mystérium sanctæ incarnatiónis tuæ,
Per advéntum tuum,
Per nativitátem tuam,
Per baptísmum, et sanctum ieiúnium tuum,
Per crucem, et passiónem tuam,
Per mortem, et sepultúram tuam,
Per sanctam resurrectiónem tuam,
Per admirábilem ascensiónem tuam,
Per advéntum Spíritus Sancti Parácliti,
In die iudícii,
Pecatóres, R. te rogámus, audi nos.
Ut nobis parcas,
Ut Ecclésiam tuam sanctam régere, et conserváre dignéris,
Ut domnum apostólicum, et omnes ecclesiásticos órdines in sancta religióne conserváre dignéris,
Ut inimícos sanctæ Ecclésiæ humiliáre dignéris,
Ut régibus et princípibus christiánis pacem, et veram concórdiam donáre dignéris,
Ut nosmetípsos in tuo sancto servítio confortáre, et conserváre dignéris,
Ut ómnibus benefactóribus nostris sempitérna bona retríbuas,
Ut fructus terræ dare, et conserváre dignéris,
Ut ómnibus fidélibus defúnctis réquiem æténam donáre dignéris,
Ut nos exaudíre dignéris,
Agnus Dei, qui tollis peccáta mundi,
R. parce nobis, Dómine.
Agnus Dei, qui tollis peccáta mundi,
R. exáudi nobis, Dómine.
Agnus Dei, qui tollis peccáta mundi,
R. miserére nobis.
Christe, audi nos.
R. Christe, exáudi nos.
Būk maloningas, R. atleisk mums, Viešpatie!
Būk maloningas, R. išklausyk mus, Viešpatie!
Nuo visokio blogio R. gelbėk mus, Viešpatie!
Nuo visokių nuodėmių,
Nuo amžinosios mirties,
Savo šventojo įsikūnijimo paslaptimi,
Savo atėjimu,
Savo gimimu,
Savo krikštu ir šventuoju pasninku,
Savo kryžiumi ir kančia,
Savo mirtimi ir palaidojimu,
Savo šventuoju prisikėlimu,
Savo nuostabiuoju įžengimu į dangų,
Šventosios Dvasios Gaivintojos atėjimu,
Teismo dieną,
Mes nusidėjėliai, R. Tave meldžiame, išklausyk mus!
Mūsų pasigailėti teikis,
Savo šventąją Bažnyčią valdyti ir išlaikyti teikis,
Šventąjį Tėvą ir visus Bažnyčios luomus šventame tikėjime išlaikyti teikis,
Šventosios Bažnyčios priešus pažeminti teikis,
Krikščionių karaliams ir valdovams taiką ir tikrąją santarvę dovanoti teikis,
Mus pačius, šventai Tau tarnaujančius, sustiprinti ir išlaikyti teikis,
Visiems mūsų geradariams amžinosiomis gėrybėmis atlyginti teikis,
Žemei vaisių duoti ir išlaikyti teikis,
Visiems mirusiems tikintiesiems amžinąjį atilsį duoti teikis,
Mus išklausyti teikis,
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
R. atleisk mums, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
R. išklausyk mus, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
R. pasigailėk mūsų!
Kristau, išgirsk mus!
R. Kristau, išklausyk mus!
IŠKILMINGOS VELYKŲ VIGILIJOS MIŠIOS
Dalyvaudamas šiose naktinėse Mišiose (jei jos švenčiamos po vidurnakčio), tikintysis atlieka savo sekmadieninę pareigą.
Šios Mišios yra tiksliai tokios, kokios buvo sudarytos prieš daug šimtmečių; jos švenčiamos po Krikšto apeigų, Kristaus Prisikėlimo valandą, pabrėžiant naujai pakrikštytųjų dvasinį atgimimą. Laikui bėgant jose buvo kai kas pakeista, teisingiau pasakius, papildyta. Dabar jos aukojamos panašiu laiku kaip ir anksčiau (po vidurnakčio, t. y. sekmadienį) ir maksimaliai atitinka savo pradinę formą, be laiptų maldų ir paskutinės Evangelijos.
Jose nėra ir introito. Tuo metu kai choras, užbaigdamas litaniją, iškilmingai gieda Kyrie, kunigas su patarnautojais iš karto pakyla laiptais, bučiuoja altorių ir jį smilko. Kunigui pradėjus giedoti Gloria, suskamba varpai, prabyla vargonai, nuo šventųjų nuimami uždangalai.
Oratio
Deus, qui hanc sacratíssimam noctem glória domínicæ Resurrectiónis illústras: consérva in nova famíliæ tuæ progénie adoptiónis spíritum, quem dedísti; ut, córpore et mente renováti, puram tibi exhíbeant servitútem. Per Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Dieve, šią švenčiausiąją naktį Tu apšvieti Viešpaties Prisikėlimo šlove. Išsaugok naujuose savo šeimos palikuonyse įsūnystės dvasią, kurią suteikei, kad atnaujinti kūnu ir siela, jie tarnautų Tau tyra širdimi. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Epístolæ beáti Pauli Apóstoli ad Colossénses. (Col. 3, 1–4)
Fratres: Si consurrexístis cum Christo, quæ sursum sunt quǽrite, ubi Christus est in déxtera Dei sedens: quæ sursum sunt sápite, non quæ super terram. Mórtui enim estis, et vita vestra est abscóndita cum Christo in Deo. Cum Christus apparúerit, vita vestra: tunc et vos apparébitis cum ipso in glória.
Skaitinys
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško kolosiečiams. (Kol 3, 1–4)
Broliai: Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje. Jūs juk esate mirę, ir jūsų gyvenimas su Kristumi yra paslėptas Dieve. Kai apsireikš Kristus – mūsų gyvastis, tuomet su juo ir jūs pasirodysite šlovingi.
Ps. 117, 1. V. Confitémini Dómino, quóniam bonus: quóniam in sǽculum misericórdia eius.
Ps. 116. V. Laudáte Dóminum, omnes gentes: et collaudáte eum, omnes pópuli. V. Quóniam confirmáta est super nos misericórdia eius: et véritas Dómini manet in ætérnum.
Ps 117, 1. V. Išpažinkime Viešpatį, nes jis geras, nes jo gailestingumas amžinas.
Ps 116. V. Šlovinkite Viešpatį, visos tautos, aukštinkite jį, visos šalys. V. Nes tikrai mums duotas jo gailestingumas, ir Viešpaties teisumas liks per amžius.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Matthǽum. (Matth. 28, 1–7)
Véspere autem sábbati, quæ lucéscit in prima sábbati, venit María Magdaléne, et áltera María vidére sepúlcrum. Et ecce terræmótus factus est magnus. Angelus enim Dómini descéndit de cælo: et accédens revólvit lápidem, et sédebat super eum: erat autem aspéctus eius sicut fulgur: et vestiméntum eius sicut nix. Præ timóre autem eius extérriti sunt custódes, et facti sunt velut mórtui. Respóndens autem Angelus, dixit muliéribus: „Nolíte timére vos: scio enim, quod Iesum, qui crucifíxus est, quǽritis: non est hic: surréxit enim, sicut dixit. Veníte, et vidéte locum, ubi pósitus erat Dóminus. Et cito eúntes, dícite discípulis eius, quia surréxit: et ecce præcédit vos in Galilǽam: ibi eum vidébitis. Ecce prædíxi vobis“.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Matą tęsinys. (Mt 28, 1–7)
Po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai, Marija Magdalietė ir kita Marija ėjo aplankyti kapo. Staiga smarkiai sudrebėjo žemė: Viešpaties angelas nužengė iš dangaus, nurito šalin akmenį ir atsisėdo ant jo. Jo išvaizda buvo it žaibo, o drabužiai balti kaip sniegas. Išsigandę jo, sargybiniai sudrebėjo ir pastiro lyg negyvi. O angelas tarė moterims: „Jūs nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. Jo čia nebėra, jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Įeikite, apžiūrėkite vietą, kur jo gulėta. Ir skubiai duokite žinią jo mokiniams: „Jis prisikėlė iš numirusių ir eina pirma jūsų į Galilėją; tenai jį ir pamatysite.“ Štai aš jums tai paskelbiau.“
Nėra „Credo“. Nėra atnašavimo antifonos.
Secreta
Súscipe, quǽsumus, Dómine, preces pópuli tui, cum oblatiónibus hostiárum: ut paschálibus initiáta mystériis, ad æternitátis nobis medélam, te operánte, profíciant. Per Dóminum nostrum...
Sekreta
Priimk, meldžiame, Viešpatie, savosios liaudies maldas bei aukų atnašas, kad jos, pradėtos Velykų paslaptimis, dėl Tavo veikimo mums taptų amžinuoju vaistu. Per mūsų Viešpatį...
Velykų prefacija. Joje sakoma: „...in hac potissimum nocte“. Kanone kitokia „Communicantes“ ir „Hanc igitur“ pradžia. Neduodamas ramybės pabučiavimas. Negiedamas „Agnus Dei“, praleidžiama malda „Domine Iesu Christe“.
Po Komunijos dalijimo ir abliucijos iškart giedamos Velykų Laudės. Kunigas pradeda antifoną, kurią visi tęsia:
Psalmus 150
Laudáte Dóminum in sanctis eius: * laudáte eum in firmaménto virtútis eius.
Laudáte eum in virtútibus eius: * laudáte eum secúndum multitúdinem magnitúdinis eius.
Laudáte eum in sono tubæ: * laudáte eum in psaltério et cíthara.
Laudáte eum in týmpano et choro: * laudáte eum in chordis et órgano.
Laudáte eum in cýmbalis benesonántibus: laudáte eum in cýmbalis iubilatiónis: * omnis spíritus laudet Dóminum.
Glória Patri...
150 psalmė
Šlovinkite Viešpatį jo šventuosiuose, * šlovinkite jį jo galingame skliaute.
Šlovinkite jį jo galybėse, * šlovinkite jį pagal daugybę jo didžių darbų.
Šlovinkite jį rago gaudesiu, * šlovinkite jį arfa ir kitara.
Šlovinkite jį būgneliu ir šokiu, * šlovinkite jį stygomis ir trimitais.
Šlovinkite jį skambančiais cimbolais, šlovinkite jį džiugesio cimbolais, * kiekviena dvasia tešlovina Viešpatį.
Garbė Dievui Tėvui...
Pakartojama antifona „Alleluia“. Po to kunigas pradeda ir visi gieda antifoną:
Et valde mane una sabbatorum, veniunt ad monumentum, orto jam sole, alleluia.
Labai anksti, pirmą dieną po šabo, nuėjo prie kapo, jau patekėjus saulei, aleliuja.
Giedama giesmė:
+ Benedíctus Dóminus, Deus Israel, * quia visitávit, et fecit redemptiónem plebis suæ: Et eréxit cornu salútis nobis: * in domo David, púeri sui.
Sicut locútus est per os sanctórum, * qui a sǽculo sunt, prophetárum eius:
Salútem ex inimícis nostris, * et de manu ómnium, qui odérunt nos:
Ad faciéndam misericórdiam cum pátribus nostris: * et memorári testaménti sui sancti:
Iusiurándum, quod iurávit ad Abraham, patrem nostrum, * datúrum se nobis:
Ut sine timóre, de manu inimicórum nostrórum liberáti, * serviámus illi.
In sanctitáte, et iustítia coram ipso, * ómnibus diébus nostris.
Et tu, puer, Prophéta Altíssimi vocáberis: * præíbis enim ante fáciem Dómini paráre vias eius:
Ad dandam sciéntiam salútis plebi eius: * in remissiónem peccatórum eórum:
Per víscera misericórdiæ Dei nostri: * in quibus visitávit nos, óriens ex alto:
Illumináre his, qui in ténebris, et in umbra mortis sedent: * ad dirigéndos pedes nostros in viam pacis.
Glória Patri...
+ Šlovė Viešpačiui, Izraelio Dievui, * kad aplankė savo tautą ir ją atpirko.
Ir iškėlė mūsų išganymo ragą * savo tarno Dovydo namuose.
Kaip yra sakęs šventųjų lūpomis, * nuo amžių per savo pranašus:
Jis išgelbės mus nuo priešų, * ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia.
Kad suteiktų mūsų tėvams gailestingumą * ir atsimintų savo šventąją sandorą.
Priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui, * jog leis mums.
Kad be baimės, iš priešų rankos išvaduoti, * Jam tarnautume.
Šventumu ir teisumu Jo akyse * per visas mūsų dienas.
O tu, vaikeli, vadinsiesi Aukščiausiojo pranašu, * nes tu eisi pirma Viešpaties Jam kelio nutiesti.
Kad duotum Jo liaudžiai išganymo mokslą, * per nuodėmių atleidimą.
Dėl mūsų Dievo širdingo gailesčio, * kuris aplankė mus, patekėjęs iš aukštybių.
Kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje, * kad pakreiptų mūsų žingsnius į ramybės kelią.
Garbė Dievui Tėvui...
Baigus pakartojama antifona „Et valde mane“. Tada kunigas kalba:
Postcommunio seu Oratio
Spíritum nobis, Dómine, tuæ caritátis infúnde: ut, quos sacraméntis paschálibus satiásti, tua fácias pietáte concórdes. Per Dóminum nostrum... in unitáte eiúsdem Spíritus Sancti...
Postkomunija arba oracija
Įliek mums, Viešpatie, Tavo meilės dvasią, kad mus, kuriuos pasotinai Velykų paslaptimis, padarytum dėl Tavo meilės vienos širdies. Per mūsų Viešpatį... tos Šventosios Dvasios vienybėje...
