Neseniai Annecy mieste įvyko Prancūziją sukrėtęs siaubingas įvykis – migrantas iš Sirijos parke ėmė peiliu žaloti mažamečius vaikus ir vos nenužudė keturių žmonių. Anri stojo ginti vaikų ir sustabdė jį su vieninteliu turėtu „ginklu“ - kuprine. Dabar apie Anri drąsą kalba visa Prancūzija. Pasirodo, šis 24-ų metų vyras yra „tradicionalistas“, ką tik grįžęs iš piligriminės kelionės į Šartrą. Žemiau pateikiame ištrauką iš 2023 m. birželio 12 d. interviu, kuris pirmąkart prancūzų kalba pasirodė žurnale France Catholique.
Anri, „didvyris su kuprine“, po apsilankymo Annecy miesto parke, kur ant ežero kranto susitvarkė su užpuoliku, grįžta į katedras. Jis save mato tik kaip paprastą piligrimą, norintį perduoti žinią jaunimui: laikas pakelti galvas, pasukti jas didybės link ir liautis su taikstytis su aplink matomu blogiu, ir galiausiai reikia neatidėliotinai pasakyti pasauliui, kad ketiname kovoti už Kristų.
„France Catholique“: Kaip jaučiatės?
Anri: Nekantrauju grįžti į gyvenimą nuotykių dvasia, turiu daugiau ar mažiau aiškią programą. Aplankęs Hautecombe abatiją ant Buržė ežero kranto, kur palaidoti Savojos kunigaikščiai, aplankysiu Belley katedrą Eno regione, paskui vyksiu į Burgundiją, kur pamatysiu Oteno ir Dižono katedras, toliau keliausiu į Belfortą ir Strasbūrą. Katedros atveria mums tai, kas yra už mūsų ribų, tai, kas didinga ir gražu. Tai amžinieji akmenys! Keliaudamas į pietų Prancūziją buvau giliai sujaudintas, kai atradau Graso ir Antibo paleokrikščioniškas katedras, kuriose prieš 1500 metų žmonės išpažino tą patį tikėjimą kaip ir mes. Stengiuosi perteikti užsidegimą, kurį galima pajusti prisimenant šias vietas.
Ar turite mėgstamiausią maldos katedroje vietą?
Taip, visada sėdžiu netoli prieangio, po vargonais, ant katedros gale esančių suolų. Tai leidžia man visapusiškai įvertinti šių pastatų grožį. Esu gotikos meno fanatikas, todėl man buvo malonu atrasti religinį paveldą Prancūzijos pietuose, bet žinau, kad man patiks visos katedros mūsų gražiosios šalies šiaurėje.
Žvelgdamas atgal, kaip prisimenate save išpuolio vietoje Annecy mieste?
Vis labiau įsitikinu, kad tai nebuvo atsitiktinumas. Dievas norėjo, kad būčiau ten, tinkamoje vietoje, tinkamu laiku, tarsi būčiau buvęs ten nukreiptas nuotoliniu būdu. Kelios užuominos verčia mane tikėti, kad buvau Apvaizdos rankose. Neturėjau [pagal planą] sustoti Annecy mieste. Ten išbuvau pusantros dienos. Vėliau ėjau pasivaikščioti palei ežerą, paskui atsisėdau ant suoliuko. Kodėl taip pasielgiau? Nežinau... Lygiai taip pat negaliu paaiškinti, kodėl ėjau dešiniuoju, o ne kairiuoju keliu. Man šis siaubingas išpuolis turi labai simbolinę žinią: prieglobsčio prašytojas iš Sirijos puola į beprotybę ir muša vaikus, o katalikų piligrimas imasi veikti. Meldžiuosi, kad visi politikai iš to pasimokytų.
Kur radote jėgų veikti? Savo tikėjime ir krikščioniškame auklėjime?
Tikėjimas yra kažkas paslaptingo, ką gavau per krikštą. Užaugau katalikiškame katile, tačiau labai svarbios mano šeimos šaknys. Iš tėvo pusės man pasisekė, kad esu kilęs iš šeimos, tvirtai įsipareigojusios tarnauti Prancūzijai. Kalbant apie mamos pusę, esu kilęs iš kilmingos kaimo šeimos, senelis iki šiol yra komunos meras. Mano senelis visada man sakydavo: „Gražiausia viešpatystė yra viešpatystė pačiam sau.“ Skautų organizacija mane maitino riterišku idealu, o mano šeima - Prancūzijos istorija.
Kaip jūs meldžiatės?
Šlovinu Dievą eidamas į katedras, mėgstu giedoti. Taip pat esu labai prisirišęs prie rožinio. Skirti laiko ir 150 kartų ištarti Mergelei Marijai „myliu tave“ reiškia, kad myli ją dar labiau. Tai ne tik „Iki pasimatymo, mama!“, kaip sako vaikas, iškeliaudamas į mokyklą. Tai veikiau yra laiko praleidimo su ja klausimas, tikro dėmesio skyrimo jai klausimas.
Kokie yra jūsų mėgstamiausi šventieji ir skaitiniai?
Mano mėgstamiausi šventieji, žinoma, yra keturi prancūzų riteriai! Šventasis Liudvikas, šventasis Henrikas, šventoji Žana d'Ark ir šventasis arkangelas Mykolas. Kalbant apie knygas, man patinka Žanas Raspailas ir Antuanas de Sent Egziuperi, pirmenybę teikiu knygai „Žemė žmonių planeta“ (pranc. „Terre des hommes“).
