Katalikiškas portalas LifesiteNews praneša, kad šią savaitę Indonezijoje viešintis popiežius Pranciškus, baigdamas susitikimą su įvairių tikėjimų jaunimu Džakartoje, suteikė palaiminimą kuris, pasak jo, „galioja visoms religijoms“. Laimindamas jaunimą jis neminėjo Švč. Trejybės.
Baigiantis pirmai susitikimų Indonezijoje dienai, popiežius Pranciškus dalyvavo bendruomenės „Scholas Occurrentes“ – tarptautinės organizacijos, kurią Pranciškus įsteigė 2001 m. Argentinoje – dalyvių susirinkime.
Įsitraukęs į tarpusavio dialogą su kai kuriais jame dalyvaujančiais jaunuoliais, popiežius paskelbė, kad suteiks baigiamąjį palaiminimą. Kadangi grupę sudaro įvairių religijų atstovai (Scholas nėra katalikiška organizacija), Pranciškaus palaiminimas buvo tarpreliginis.
„Norėčiau suteikti palaiminimą. Palaiminimas reiškia pasakyti ką nors gero, palinkėti ko nors gero, - pradėjo jis. Tęsdamas palaiminimo maldą susirinkusiai miniai, kurioje buvo katalikų ir musulmonų, Pranciškus pridūrė:
Jūs priklausote įvairioms religijoms, bet mes turime tik vieną Dievą, jis yra tik vienas.
Ir vienybėje, tyloje mes melsimės Viešpačiui, o aš suteiksiu palaiminimą visiems – palaiminimą, galiojantį visoms religijoms.
Tegul Dievas laimina kiekvieną iš jūsų.
Tegul Jis palaimina visus jūsų troškimus.
Tegul Jis laimina jūsų šeimas.
Tegul Jis laimina jus, (čia) esančius.
Tegul Jis laimina jūsų ateitį. Amen.
Baigdamas palaiminimą Pranciškus nedarė kryžiaus ženklo, kaip paprastai daro katalikų dvasininkai, teikdami palaiminimą, ir nepaminėjo Švenčiausiosios Trejybės.
Indonezijoje gyvena daug islamo išpažinėjų: 87 proc. gyventojų yra musulmonai ir tik 3 proc. - katalikai. Atsižvelgdami į šį faktą, Pranciškaus vengimą daryti kryžiaus ženklą ar minėti Trejybės vardą gyrė televizijos transliacijų vertėjai, kurie gyrė jo jautrumą daugiausia musulmoniškoje šalyje.
Tačiau katalikų mokymas pažymi, kad „Bažnyčia teikia palaiminimus, šaukdamasi Jėzaus vardo, paprastai darydama šventąjį Kristaus kryžiaus ženklą“.
Kryžiaus ženklas, kuriuo vardu šaukiamasi kiekvieno iš trijų Trejybės asmenų, yra pabrėžtinai krikščioniškas veiksmas, nes kitos vieną dievą išpažįstančios religijos - islamas ir judaizmas - nepripažįsta Dievo kaip Trejybės.
Tradiciniuose katechetikos vadovėliuose apibrėžiama, kad Kryžiaus ženklas „yra išorinis ženklas, kuriuo krikščionis skiriasi nuo kitų žmonių“. Liturginėse rubrikose taip pat pažymima, kad kryžiaus ženklas yra pagrindinė palaiminimo dalis.
Kryžiaus ženklo naudojimas Katalikų Bažnyčioje siekia pačias ankstyviausias dienas, kaip liudija šventasis Bazilijus Didysis, kuris rašė, kad ši praktika buvo perduota iš apaštalų, kurie „išmokė mus kryžiaus ženklu žymėti tuos, kurie deda viltis į Viešpatį“.
Gilią kryžiaus ženklo reikšmę ir svarbą neseniai išaiškino pats Pranciškus birželio 4 d. sekmadienio Viešpaties angelo maldos kalboje, skirtoje Švenčiausiosios Trejybės šventei.
Kalbėdamas miniai Šventojo Petro aikštėje, Pranciškus komentavo: „Darydami kryžiaus ženklą ant savo kūno, mes primename sau, kaip stipriai Dievas mus mylėjo, kad už mus atidavė savo gyvybę, ir kartojame sau, kad Jo meilė apgaubia mus visiškai, nuo viršaus iki apačios, iš kairės į dešinę, kaip apkabinimas, kuris niekada mūsų nepalieka. Ir kartu įsipareigojame liudyti Dievą kaip meilę, kurdami bendrystę jo vardu.
2023 m. Viešpaties angelo maldos kalbos metu Pranciškus ragino katalikus daryti kryžiaus ženklą ir taip skatinti Dievo pažinimą: „Ar kvėpuojame namų oru, ar labiau primename įstaigą arba rezervuotą vietą, į kurią gali įeiti tik išrinktieji? Dievas yra meilė, Dievas yra Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia, Jis atidavė savo gyvybę už mus. Štai kodėl mes darome kryžiaus ženklą.“
Neseniai Pranciškaus priimtas sprendimas nenaudoti Kryžiaus ženklo kreipiantis į „Scholas“ grupę sukėlė tam tikrų diskusijų ir buvo kritikuojamas kaip skatinantis religinį „sinkretizmą“. Kaip jau minėta, jo kelionė į Indoneziją ypač pasižymės dėmesiu tarpreliginiam dialogui šioje smarkiai musulmoniškoje šalyje.
* * *
Kitą dieną susitikimo su Indonezijos dvasininkais metu popiežius Pranciškus perspėjo dėl „prozelitizmo“ [atvertimo į savo tikėjimą - red.] ir paragino dalytis „susitikimo su Kristumi džiaugsmu“ su „didele pagarba ir broliška meile“ visiems.
Pagyręs katechetų darbą ir pavyzdį perduodant katalikų tikėjimą, Argentinos pontifikas griežtai pasisakė prieš prozelitizmą.
Popiežiaus Pranciškaus 11 metų trunkančio valdymo laikotarpiu prozelitizmo smerkimas buvo nuolatinis motyvas, ypač dažnai jis grįždavo prie šios temos, kai kreipdavosi į grupes ar šalis, kuriose katalikybė sudaro mažumą.
2016 metų kelionės į Gruziją metu jis garsiai pasmerkė tai kaip „labai sunkią nuodėmę“, komentuodamas: „Yra labai sunki nuodėmė prieš ekumenizmą: prozelitizmas. Niekada neturėtume atvertinėti stačiatikių! Jie yra mūsų broliai ir seserys, Jėzaus Kristaus mokiniai“.
Pirmaisiais savo pontifikato metais, kalbėdamas su „La Repubblica“ jis sakė: „Prozelitizmas yra didžiausia nesąmonė, jis neturi jokios prasmės... Aš tikiu į Dievą, ne į katalikų Dievą, nėra katalikų Dievo, yra Dievas ir aš tikiu į Jėzų Kristų, jo įsikūnijimą.“
Priešingai Pranciškaus akcentams, popiežius Benediktas XVI 2010 m. pasakė kalbą, kurioje teigė: „Meilės liudijimas, čia praktikuojamas ypatingu būdu, yra Bažnyčios misijos dalis kartu su Evangelijos tiesos skelbimu.“
Popiežius Leonas XIII apibendrino tradicinį katalikų mokymą apie santykius su kitų tikėjimų atstovais, kai 1896 m. enciklikoje „Satis cognitum“ rašė, kad kiekvienas turi tapti Dievo vaiku, priimdamas „Jėzų Kristų kaip savo brolį, o kartu ir Bažnyčią kaip savo motiną“.
Ketvirtasis Laterano Susirinkimas iškilmingai ir nedviprasmiškai apibrėžė, kad „iš tiesų yra viena visuotinė tikinčiųjų Bažnyčia, už kurios ribų apskritai niekas nėra išganytas“.
Popiežius Pijus XII pakartojo šį mokymą sakydamas, kad Kristus „nutarė, jog Bažnyčia yra išganymo priemonė, be kurios niekas negali įeiti į dangaus šlovės karalystę“. (Extra Ecclesiam nulla salus (1949).
Kviečiame visus katalikus melstis už tai, kad mūsų popiežius būtų išvaduotas iš savo klaidų ir už jo sielos išganymą.
Parengta pagal portalo LifesiteNews informaciją
