Vaizdo įrašą originalo kalba žr. čia.
+ + +
Net tokiame broliškame renginyje kaip tarptautinės sporto varžybos Egiptas tiesiog negali susilaikyti nuo savo islamiškų įsitikinimų demonstravimo. Pažiūrėkite šį vaizdo įrašą. Vėliau jį išversiu. (Rodomas įrašas iš Egipto futbolo rinktinės rūbinės).
Tai, ką ką tik matėte, yra prieš varžybas besimeldžianti Egipto futbolo rinktinė. Gal tai kažkas panašaus į: „Brangusis Alachai, prašome pasirūpinti, kad niekas nesusižeistų ir tegul laimi geriausia komanda?“ Ne.
Jų malda prasideda krikščionių ir žydų prakeikimu, o kulminacija tampa ne mažiau kaip tris kartus pakartotas specialus pasmerkimas krikščionims už jų sunkią nuodėmę – tikėjimą, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus. Dar blogiau, Egipto futbolo rinktinė išsakė šiuos prakeikimus ne todėl, kad ji būtų radikali, bet todėl, kad radikalus yra pats islamas.
Žinau, šokiruoja, ar ne? Matote, jų prakeikimai ir pasmerkimai yra tiesioginės citatos iš islamo šventosios knygos – Korano, kuri, kaip tikima, yra paties Alacho žodžiai. Taigi, jų malda prasideda nuo Korano įvadinio skyriaus citavimo. Cituoju: „Vesk mus tiesiu keliu. Keliu tų, kuriems suteikei malonę, bet ne ˹keliu˺ užsitraukusiųjų pyktį ir ne ˹keliu˺ paklydusiųjų.“ (Koranas 1, 6-7)
Pagal normatyvinį islamo aiškinimą tie, kuriems Alachas suteikė malonę, žinoma, yra musulmonai. Tie, kurie užsitraukė Alacho rūstybę ir buvo paversti kiaulėmis, paršais bei beždžionėmis, yra žydai. O tie, kurie nuklydo, yra krikščionys. Turėkite omenyje, kad ši prakeikimo malda prieš krikščionis ir žydus kasdien musulmonų visame pasaulyje kartojama milijonus, jei ne milijardus kartų, nes ji yra Korano pradžios maldos dalis.
O tada jūs juos atsivežate gyventi šalia savęs Vakarų pasaulyje ir stebitės, kad nutinka kažkas blogo. Bet nukrypau nuo temos. Vaizdo įraše, kurį ką tik matėte, ta eilutė, smerkianti krikščionis ir žydus, rečituojama tik vieną kartą. Kitos dvi eilutės rečituojamos tris kartus iš eilės. Pirmoji yra iš Korano 112 skyriaus. Ji skamba taip: „Sakyk:, „Jis – Alachas, Vienas, Alachas – Išlaikytojas. Jis negimdė ir nebuvo pagimdytas, ir nėra Jam lygių nė vieno.“ (Koranas 112, 1-4) Antroji eilutė yra iš Korano penktojo skyriaus. „Atmetė tikėjimą sakantys: „Alachas yra vienas iš trijų.“ Niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Vieną Dievą. Jeigu jie ir toliau tai sakys, netikintieji iš jų bus kamuojami skausmingos bausmės.“ (Koranas 5, 73)
Nereikia būti genijumi, kad suprastumėte: šios dvi eilutės, kurias, kaip matėte, Egipto futbolo rinktinė tris kartus kartojo su dideliu užsidegimu, yra tiesioginis puolimas prieš krikščionišką mokymą, konkrečiai – kad Jėzus Kristus buvo įsikūnijęs Dievas ir kad Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia sudaro trejybę.
Bet kodėl iš visų Korano eilučių, sakykite, Egipto futbolo rinktinė pasirinko būtent šias itin antikrikščioniškas eilutes, kad jas kartotų prieš rungtynes? Kodėl? Žinoma, todėl, kad jie žaidė prieš krikščioniškas komandas ir turėjo sau priminti, jog žaidžia prieš priešus, netikėlius krikščionis, kurie drįsta tvirtinti, kad Alachas turi sūnų, ir kad jiems turi būti skirta skausminga bausmė.
Tai tiek apie Pasaulio čempionatą kaip tarptautinės draugystės ir sportiškumo šventę, ar ne? Bet kokiu atveju, jūs žinote, ką kiekvienas praktikuojantis musulmonas, kuris yra priimamas į Vakarus ir iš to gauna naudos, galvoja apie tuos, kurie sukūrė Vakarų civilizaciją, būtent apie krikščionis – jie yra priešai, kurie nusipelno kančių už savo šventvagystes.
Argi reikia stebėtis, kad taip galvoja ir vien tik iš musulmonų sudaryta Egipto rinktinė? Dar kartą pasikartosiu: ji taip galvoja ne todėl, kad yra radikali, bet todėl, kad radikalus yra pats islamas. Tai vienintelė pasaulinė religija, kurios pagrindiniai šventraščiai – Koranas ir Hadisai – smerkia Evangelijos žinią. Iš čia turėtų būti akivaizdu, kodėl visur, kur musulmonai gyvena Vakarų pasaulyje, tie, kuriuos jie laiko krikščionimis – būtent visi vakariečiai, yra puolami, išnaudojami, prievartaujami, kartais žudomi, o jų bažnyčios nuolat niokojamos ir padegamos. Nes netikintieji turi būti kankinami, kol supras, kad Alachas yra vienas. Jis nei gimdo, nei yra gimęs.
Dabar norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kitą aspektą, susijusį su Egipto futbolo rinktinės malda. Tai mažai žinomas, bet glaudžiai susijęs faktas.
Jau daugelį metų žmogaus teisių organizacijos kaltina Egiptą tuo, kad jis neleidžia savo krikščionių piliečiams – koptams, seniausiems Egipto gyventojams – žaisti nė vienoje iš šalies futbolo komandų.
Atsižvelgiant į vaizdo įrašą, kurį ką tik peržiūrėjome, ar vis dar manote, kad tai tik kaltinimas, o ne akivaizdi realybė? Ar manote, kad musulmonų komanda, kuri vieningai meldžiasi prieš krikščionis, norės, kad šalia jų žaistų nešvarus, suklaidintas krikščioniškas netikėlis? Kaip tai paveiktų komandos moralę? Beje, kitą savaitę šiame kanale laukite dar vieno vaizdo įrašo, kuriame kalbėsiuosi su organizacija Coptic Solidarity. Jau 10 metų jie stebi ir dokumentuoja atvirą Egipto diskriminaciją koptų krikščionių futbolininkų atžvilgiu. Jie pateiks įrodymus, kuriais pasidalinsiu su jumis.
O dabar, ar norėtumėte išgirsti geriausią visos šios istorijos dalį? Nepaisant jų maldų ir prakeikimų prieš krikščionių netikėlius, Egiptą ką tik nugalėjo krikščioniška komanda – Argentina.
Bet luktelėkite, bus dar geriau. Vietoj to, kad šią nesėkmę priimtų, kaip ir būtų galima tikėtis, oriai, Egipto vyriausiasis treneris Hossam Hassan tiesiog pradėjo ilgą tiradą apie tai, kad, įsiklausykite – pasaulis yra neteisingas. Pažiūrėkite. Vėlgi, po to išversiu. (intarpas su Egipto komandos trenerio pasisakymu)
Gerai, štai ką jis sako. Cituoju: „Gyvenimas yra toks, koks yra, ir pasaulis vis dar yra neteisingas. Bet viena yra tada, kai kasdieniame gyvenime nėra teisingumo, kita – kai jo nėra ir futbole. Sporte nėra teisingumo. Aš nesu įsitikinęs šio mačo rezultatu ir nesiruošiu jo pagražinti sakydamas: „Na, tiesiog nepasisekė. Gera, gera komanda. Geras rezultatas Argentinai.“
„Ne, tokių dalykų nesakysiu. Sakau, kad šiandien mums buvo tyčia padaryta neteisybė. Argentinos pergalė yra visiškai nepelnyta. Ir čia pat pažadu, kad grįžęs namo į Egiptą, nebežiūrėsiu likusių Pasaulio čempionato rungtynių, nes jose nėra jokio teisingumo.“
Nepaisant to gana vaikiško pabaigos akordo – „Nebežiūrėsiu likusių Pasaulio čempionato rungtynių“ – iš tiesų įdomu išgirsti žmogų, kuris vadovauja visai industrijai, neleidžiančiai krikščionims žaisti futbolo vien dėl to, kad jie yra krikščionys ir besiskundžiantį, kad pasaulis yra neteisingas net futbole, net sporte.
Galbūt Dievas tiesiog davė Egiptui mažytę dozę jo paties vaistų.
