Politikai ir tarptautinės organizacijos organizavo „musulmonų daugumos piliečių perkėlimą į krikščioniškas Europos šalis“, siekdami pakeisti jų tapatybę. Terminu „pabėgėlis“ yra piktnaudžiaujama. Ir daugelis Bažnyčios narių, užuot skelbę Kristų, naudoja Šv. Raštą, kad pateisintų masinę imigraciją.
Monsinjoras Athanasius Schneideris, Celerinos titulinis vyskupas ir Astanoje esančios Maria Santissima arkivyskupijos pagalbininkas, yra vienas iš autoritetingiausių šiuolaikinės katalikybės atstovų. Žymus eseistas, jis ką tik išleido knygą „Flee from heresies: A Catholic Guide to Ancient and Modern Errors“ (Bėkite nuo erezijų: katalikų vadovas po senovės ir šiuolaikines klaidas), kuri vasaros pabaigoje pasirodė knygynuose.
Gimęs Kirgizijoje, jaunystę praleido sovietinėje pogrindžio Bažnyčioje. Po SSRS žlugimo išvyko į Romą baigti studijas ir Augustiniškajame institute įgijo patrologijos daktaro laipsnį. Nuo 1999 m. dėsto Karagandos (Kazachstanas - vert.) seminarijoje, kur taip pat yra dvasinis vadovas ir studijų direktorius. Jis yra Liturginės komisijos pirmininkas ir Kazachstano katalikų vyskupų konferencijos generalinis sekretorius. Neseniai vėl ėmė plisti ištrauka iš vienos jo senos paskaitos apie imigraciją. Čia skelbiame pokalbį su juo iš La Nuova Bussola.
+ + +
Jūsų Ekscelencija, 2018 m. konferencijoje Jūs pareiškėte: „Vadinamoji „imigracija“ yra tarptautinių jėgų suplanuotas planas, kuriuo siekiama radikaliai pakeisti Europos gyventojų krikščionišką tapatybę. Šios pasaulinės jėgos naudoja milžinišką Bažnyčios ir jos struktūrų moralinį potencialą, kad veiksmingiau pasiektų savo antikrikščioniškus ir antieuropinius tikslus. Šiuo tikslu jos piktnaudžiauja pačia humanizmo sąvoka ir net krikščioniškuoju meilės įsakymu.“ Ir dar: „Tai yra masinės islamizacijos invazija į Europą.“ Nuo to laiko praėjo septyneri metai; kaip vertinate dabartinę situaciją?
Mums tiesiog reikia atverti akis ir pažvelgti į realybę. Per pastarąjį dešimtmetį kai kurios Vakarų Europos šalys, ypač Vokietija ir Jungtinė Karalystė, palankiai vertino neproporcingą žmonių, daugiausia laikomų pabėgėliais, antplūdį iš musulmoniškų šalių. Šį procesą galima apibūdinti kaip savotišką musulmoniškų šalių piliečių persikėlimą į krikščioniškas Europos šalis, kurį organizuoja aukšti Europos politiniai vadovai bendradarbiaudami su keliomis tarptautinėmis ir viršvalstybinėmis organizacijomis.
Iš tiesų, ES centrinės institucijos viešai papeikė tas Europos šalis (pavyzdžiui, Vengriją ir Lenkiją), kurios įvedė apribojimus imigrantų iš musulmonų daugumos šalių priėmimui.
Ar jūs manote, kad dabartinis migracijos reiškinys yra politinio elito, turinčio globalią darbotvarkę, didesnio plano rezultatas?
Tai patvirtina konkretūs politiniai faktai. Integravimosi pretekstu į mokyklas ir viešąjį gyvenimą įvedamos islamo religinės praktikos, pavyzdžiui, halal maistas, viešos vakarienės, Ramadano mėnesio pasninko metu, reklama ir šventinės Ramadano šviesos krikščionių daugumos miestuose. Pavyzdžiui, praėjusiais metais žymūs Vokietijos politikai pagrindinėse žiniasklaidos priemonėse pasveikino Ramadano pradžią, o katalikų dauguma, sutikusi Gavėnios pradžią, jokios panašios viešos žinios nesulaukė. Kelių Europos šalių mokytojai daugelyje bendruomeninių vaikų darželių ir pradinių mokyklų vedė vaikus į ekskursijas po mečetes ir rodė jiems musulmonų maldų gestus. Jei tie patys vaikai būtų buvę nuvesti melstis į katalikų bažnyčias, neabejotinai būtų kilusi beprecedentė protestų audra.
Ar galite paaiškinti imigracijos, kaip „globalaus instrumento” sąvoką?
Daugelyje tradiciškai krikščioniškų šalių islamas netrukus taps dominuojantis skaičiumi. Musulmonų šeimos, kurios vidutiniškai yra vaisingesnės nei europiečių ir pasižymi poligamija (kurią leidžia jų religija), skatina greitą ir nuolatinį gyventojų skaičiaus augimą. Net neminint to, kad keliose krikščionių daugumos šalyse musulmonai jau užima svarbias politines pareigas.
Kai ištisi Afrikos ir Artimųjų Rytų regionai netenka išteklių, energijos ir jaunų talentų, ar imigracijos skatinimas tikrai gali būti sprendimas?
Tai tiesiog didžiulė klaida. Europos vyriausybės turėtų investuoti į humanitarinius ir ekonominius projektus, kurie leistų pabėgėliams ir imigrantams likti savo šalyse, gerinant jų gyvenimo sąlygas ir taip prisidedant prie jų tėvynės klestėjimo ir pažangos. Dabartinė imigracija, kurią skatina ideologiniai ir politiniai tikslai, atplėšia žmones nuo šaknų, atima iš tų tautų jų jėgą ir stumia jas į skurdą ir atsilikimą.
Ar Dievo Žodžio naudojimas masinės imigracijos Europoje pateisinimui yra „klaidinga egzegezė“? Pavyzdžiui, Šv. Raštas dažnai cituojamas primenant, kad Jėzus emigravo į Egiptą. Tačiau Jėzus emigravo, nes jam grėsė pavojus iš Erodo pusės, o vėliau jis grįžo namo. Žydų tauta keletą kartų buvo ištremta į Mesopotamiją, bet visada sugrįždavo.
Izraelio tauta buvo prievarta išvežta į Babiloną ir ten laikoma vergijoje. Šiandieniniai imigrantai Europoje nėra atgabenti prievarta ir tikrai negyvena Europoje kaip vergai. Priešingai, jie gauna daug socialinių išmokų ir subsidijų iš Europos vyriausybių. Šventoji Šeima turėjo bėgti į Egiptą, nes norėjo išgelbėti kūdikėlio Jėzaus gyvybę. Senajame Testamente Dievas kalba apie dosnų pabėgėlių ir užsieniečių priėmimą. Tačiau Dievas taip pat teigia, kad užsienietis taip pat privalo laikytis Izraelio tautos religinių įsakymų ir jokiu būdu neplatinti savo stabmeldystės religijos. Šiandien selektyvi egzegezė yra taikoma grynai politiniais ir ideologiniais tikslais.
Nepaisant vakarykščių ir šiandienos kankinių, nuo tėvo Jacques Hamel iki 2020 m. išpuolio aukų – Nicos tikinčiųjų, kodėl Vakarų Bažnyčia atrodo tokia atsargi, smerkdama islamistų grėsmę?
Manau, kad daugelis šiandienos Bažnyčios atstovų yra motyvuoti politiniu korektiškumu. Tarpreliginis dialogas yra dviprasmiškas procesas. Jis reikalauja religijų harmonijos, kurios nėra jų doktrinose ir moralėje, o dažnai net ir praktikoje. Be to, niekada neminimi Korano ir šariato teiginiai, kurie aiškiai diskriminuoja nemusulmonus. Šio tipo dialogui trūksta nuoširdumo: politizuoto islamo problema ir augantis krikščionių persekiojimas, ypač islamo šalyse ar islamo ekstremistų grupių, paprastai nėra ginčijami.
Kodėl katalikybė lieka labiausiai persekiojama religija?
Priežastis yra paprasta: tai vienintelė tikroji religija, Dievo valia čia, žemėje. Tai vienintelė religija, turinti visą Tiesą ir visus Dieviškosios malonės ir išgelbėjimo būdus. Katalikybė visada buvo politinių ir ideologinių jėgų, kurios atmeta Jėzų Kristų kaip Tiesą, Kelią ir tikrąjį Gyvenimą, t. y. kaip vienintelį žmonijos Gelbėtoją ir Mokytoją, puolimo taikiniu. Priežastis yra ta, kad žmonės nori nusistatyti savo tiesą, kad galėtų daryti, ką nori. Katalikų religijos persekiojimas galiausiai susiveda į šūkį: „Mes nenorime, kad Kristus mums viešpatautų.“ Tačiau vienas dalykas yra tikras: be Kristaus nėra kelio ir gyvenimo.
Jei Aziją laikome „tiltu“ tarp kultūrų ir tikėjimų, kokios pareigos šiandien – palyginti su prieš dešimt metų – tenka Bažnyčiai ir jos ganytojams, susiduriant su imigracijos iššūkiais?
Susidūrę su masine nekrikščionių imigracija, Bažnyčios ganytojai dar kartą turi galimybę ir šventą pareigą – be menkavertiškumo komplekso, bet su uolumu – vykdyti Kristaus dieviškąjį įsakymą, kuris yra padaryti visas tautas Jo mokiniais per tikrąjį tikėjimą ir krikštą bei mokyti jas gyventi pagal Dievo apreikštus įsakymus. Būtent pagal Evangeliją. Visa Bažnyčia turėtų dar kartą priimti šventojo apaštalo Pauliaus žodžius ir pasakyti: „Aš nesigėdiju Evangelijos“ (Rom 1, 16) ir „Vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!“ (1 Kor 9, 16). Iš tiesų, neskelbiant Kristaus nekrikščionims, daroma didelė žala artimo meilei, nes taip jie netenka didžiausio laimės šaltinio žemėje: pažinti ir mylėti Kristų kaip savo Mokytoją, Viešpatį ir Gelbėtoją.
Ką tada daryti?
Tikrasis tarpreliginis dialogas vyksta kasdieniame gyvenime. Jame dalyvauja kaimynai ir šeimos, jis yra atviras islamo tikėjimo žmonėms, kurie nuoširdžiai ieško tiesos. Jiems reikia su meile ir be prievartos skelbti Kristaus, vienintelio žmonijos Gelbėtojo ir Mokytojo, žinią. Tai yra esminė Bažnyčios misija: nešti Kristų visiems žmonėms.
H/T: Il Nuovo Arengario 2025/8/23
Vertėjo pastaba: tekstas buvo šiek tiek pakeistas, kad būtų nuoseklesnis jį pateikiant anglų kalba: pvz., kreipinio „Jūsų Ekscelencija“ italų kalboje nėra.
