2024 m. konservatorių „numylėtinė“ Sidney Sweeney buvo pagrindinė siaubo filmo „Immaculate“ (Nekaltoji - angl., žr. nuotrauką aukščiau) herojė, kuriame ji sugeba ir išjuokti Švč. Mergelę Mariją, ir reklamuoti pornografiją: „Filme yra šventvagysčių, šventvagiškų juokų, kruvinų smurto scenų, įskaitant kankinimus ir kūdikių žudymą, baisių vaizdų, dalinio moterų viršutinės kūno dalies nuogumo...“ [1]
Tačiau „Woke-Left“ moralinis pasipiktinimas dėl neseniai pasirodžiusios Sidney Sweeney „American Eagle“ džinsų reklamos privertė daugelį konservatorių, įskaitant ir katalikus, džiaugtis dėl Sweeney ir tradicijos bei grožio pergalės. [2] Tačiau ši reakcija tik parodo, kaip prastai katechizuoti yra šiandieniniai krikščionys ir kaip smarkiai per pastaruosius dešimtmečius pasislinko Overtono langas.
Pirmuoju mados pasirinkimu istorijoje, kaip aprašoma Pradžios knygoje, buvo Adomo ir Ievos „figų lapai“. Bet kodėl gi reikėtų slėpti tai, ką Dievas sukūrė tikra, gera ir gražu? Iš tiesų, Šventajame Rašte rašoma, kad pora pradžioje buvo „nuoga ir nesigėdijo“. Nuogumas tapo gėdingas tik po įvykio su gyvate. Nuogas kūnas dabar nebėra vartai, per kuriuos žmogus būtų matomas kaip lygiavertis asmuo savo orumu, jis yra pradžia tam, kad žmogus būtų traktuojamas kaip naudingas objektas.
Pavyzdžiui, neseniai Prinstono universiteto psichologės Susan Fiske atliktame tyrime vyrams, kuriems buvo rodomos bikiniais apsirengusių moterų nuotraukos, tuo pačiu metu buvo atliekamas smegenų skenavimas, kuriuose matėsi, kad suaktyvėjo jų smegenų sritis, susijusi su įrankių naudojimu. [3] Kai kurių jų smegenys iš tikrųjų nerodė jokios veiklos srityje, kuri paprastai atpažįsta kitus žmones, turinčius mintis ir ketinimus.
Tikriausiai dėl tokių priežasčių pats Jėzus sakė: „O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi. Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą.“ (Mt 5, 28–29).
Todėl Kristaus Bažnyčia moko, kad yra mirtinos nuodėmės, dėl kurių neatgailaujanti siela gali būti pasmerkta pragarui, tačiau turi būti tenkinamos visos trys sąlygos: 1) mintis, žodis ar veiksmas turi būti rimtas, 2) asmens protas turi įvertinti, kad tai yra tikrai blogai, ir 3) asmens valia turi visiškai sutikti tai padaryti.
Suvaldyti savo protą ir valią būtų sudėtinga net ir idealiomis sąlygomis, tačiau po pirmųjų tėvų nuodėmės žmogaus prigimtis buvo sugadinta ir mūsų protas bei valia nebeveikia visu pajėgumu. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas.
Iš tiesų mes esame savo pojūčių vergai. Pojūčiai, pavyzdžiui, apima mūsų vaizduotę ir atmintį, kurios turi galią atkurti vaizdus, kuriuos mes pirmiausiai gauname naudodami penkis išorinius pojūčius. Žmogus gali netgi kurti naujus vaizdus ar fantazijas iš medžiagos, gautos ankstesnėmis pojūčių patirtimis. Tada dar yra pojūčių troškimas, taip vadinamas dėl to, kad yra automatinis mūsų refleksas, kuris trokšta bet kokio gero ar patrauklaus objekto, esančio mūsų vaizduotėje ar realybėje.
Pavyzdžiui, prieš žmogui laisvai nusprendžiant geisti moters, jis pirmiausia patiria juslinių troškimų, kai ją pamato (realybėje arba vaizduotėje), bet šie troškimai, būdami automatiniai, savaime nėra nuodėmė. Žmogus patiria traukos jėgą, bet kol jo intelektas nepriima sąmoningo sprendimo ir jo valia laisvai nenusprendžia jos geisti seksualiai, jis nėra kaltas geidulingumu ir nenusipelno pragaro ugnies.
Bet jei vyrui yra neteisinga seksualiai trokšti bet kurios moters, išskyrus savo žmoną, tai taip pat neteisinga, jei bet kokia kita moteris, išskyrus jo žmoną, nepagrįstai provokuoja jo juslinius troškimus. [4] Štai kodėl tradicinėse visuomenėse moterims visada buvo patariama praktikuoti kuklumo dorybę ir dengti, o ne išryškinti moterišką figūrą.
Deja, Vakarų pasaulyje, pradedant „audringais 20-aisiais“, mados ir pramogų lyderiai vis labiau „pardavinėjo“ moteris nepadoriais drabužiais. (Ne veltui šv. Jacinta pasakojo, kad Fatimos Dievo Motina vaikams regėtojams sakė: „Bus įvestos tam tikros mados, kurios labai įžeis mūsų Viešpatį.“)
Prabėgus penkiasdešimčiai metų, atsirado du susiję reiškiniai: seksualinė revoliucija ir Vatikano II „dvasia“. Mados ir pramogų lyderiai dabar peržengė visas moteriškų drabužių padorumo ribas, bet dar blogiau, kad beveik visi Vakarų vyskupai ir dvasininkai tylėjo. Tegu niekas jūsų neįtikina, kad yra kitaip: dvi „raketos“, kurios labiausiai prisidėjo prie tikinčių katalikų tikėjimo sunaikinimo 70-aisiais, buvo Novus Ordo Missae ir moterys, dėvinčios dizainerių džinsus (šios dvi jėgos dažnai susiliejo, sukeldamos dar didesnį toksinį poveikį). Kaip kartą patvirtino pats Calvinas Kleinas: „Džinsai yra seksas. Kuo jie yra labiau aptempti, tuo geriau parduodami.“ [5]
Jau 1930 m. popiežius Pijus XI išleido gaires, skirtas moteriškam orumui apsaugoti: „Suknelė negali būti vadinama padoria, jei jos iškirptė yra gilesnė nei dviejų pirštų plotis po kaklu, jei ji neapdengia rankų bent iki alkūnių ir siekia vos kiek žemiau kelių. Be to, suknelės iš permatomo audinio yra netinkamos.“ [6]
Šiandien tokie standartai kelia juoką, bet jie kaltina praktiškai kiekvieną drabužį, kurį šiuo metu perka ir nešiojamūsų dukros (ir motinos!). Tradicines katalikų moteris, kurios aukojasi susidūrusios su tokia audra, reikia pasveikinti, kaip romėnų filosofas Seneka gyrė savo motiną už tai, kad ji nesekė madomis: „Tu niekada nemėgai tokių suknelių, kurios, jas nusivilkus, nebūtų atidengusios daugiau nuogumo.“ [7]
Arba, cituojant kitą filosofę, velionę dr. Alice Von Hildebrand, „Moterį galima atpažinti pagal tai, kaip ji rengiasi, o šiandien galima tik pasakyti, nežinau, ką galima pasakyti, kad jos rengiasi? Jos nusirengia, visiškai negerbdamos savo kūno.“ [8]
Nors ištikimi katalikai gali ginčytis dėl „pločio pirštais“, galinčio sukelti geismą, skaičiaus jau ir taip seksu persotintoje aplinkoje, arba dėl to, ar alkūnė iki peties tikrai yra pikantiška zona, akivaizdu, kad mes, kaip Bažnyčia ir visuomenė, nesugebėjome suvokti, į kokią gelmę esame nugrimzdę. Paanalizuokime, ką popiežius Pijus XII pasakė lapkričio 8 d. savo kalboje „Moralinės problemos mados dizaino srityje“:
„Nesvarbu, kiek plačios ir kintamos gali būti santykinės stiliaus moralės normos, visada yra absoliuti norma, kurios reikia laikytis, išgirdus sąžinės perspėjimą apie artėjantį pavojų: stilius niekada neturi būti tiesioginė nuodėmės priežastis. […] Praktikoje pernelyg didelis nepadorumas madoje susijęs su drabužio trumpinimu. Drabužis neturi būti vertinamas pagal dekadentinės ar jau sugadintos visuomenės vertinimus, bet pagal visuomenės, kuri vertina viešosios aprangos orumą ir rimtumą, siekius. […] Dažnai beveik pasyviai pasiduodant sakoma, kad mada atspindi tautos papročius. Tačiau būtų tiksliau ir daug naudingiau sakyti, kad mada išreiškia tautos sprendimą ir moralinę kryptį, kurią ji ketina pasirinkti: nuskęsti ištvirkime arba išlaikyti lygį, kurį jai suteikė religija ir civilizacija. [9] (paryškinta mano)
Tada yra 1975 m. Vatikano Deklaracija dėl seksualinės etikos, kurioje vyrams patiriamas geismas, be kitų veiksnių, buvo priskirtas kuklumo nepaisymui:
„Šio reiškinio dažnumas neabejotinai susijęs su žmogaus silpnumu, kuris yra gimtosios nuodėmės pasekmė, bet taip pat susijęs su Dievo jausmo praradimu, su moralės iškraipymu, kurį sukėlė nuodėmės komercializavimas, su nevaržoma ištvirkavimu daugelyje viešų pramogų ir leidinių, taip pat su kuklumo, kuris yra skaistybės sergėtojas, nepaisymu.“ [10]
Net dabartinis Katalikų Bažnyčios katekizmas (1992) moko tos pačios doktrinos:
- 2521 Tyrumui reikia drovumo. Pastarasis neatskiriamas nuo susivaldymo. Drovumas apsaugo tai, kas žmogui intymu. Tai atsisakymas apnuoginti, kas turi būti paslėpta...
- 2522 ...Drovumas yra kuklumas. Jis padeda pasirinkti aprangą. Iškilus liguisto smalsumo pavojui, esame verčiami patylėti arba būti apdairūs. Drovumas tampa diskretiškumu – pagarbiu santūrumu.
- 2523 Yra ne tik kūno, bet ir jausmų drovumas. Jis, pavyzdžiui, priešinasi liguistą smalsumą žadinančiam žmogaus kūno demonstravimui kai kuriuose reklaminiuose leidiniuose arba komunikavimo priemonių užmačioms nesivaržant kelti į viešumą intymias žmonių paslaptis. Drovumas skatina pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kuris leistų priešintis mados šauksmui ir vyraujančių ideologijų įtakai.
Kardinolas Carlo Caffarra, buvęs Bolonijos arkivyskupas (ir „Dubia“ autorius), sutiko su tuo, kai 2013 m. rašė: „Seksualumas yra ypač susijęs su asmeninio intymumo sąvoka... Esminis ryšys tarp seksualumo ir intymumo yra drovumas...Drovumas yra asmens neatidengimas akims, kurios jį pažemintų, kaip daiktą, kurį galima naudoti. Tragiška, bet pats asmuo gali sutikti būti pažemintas. Manau, kad tai yra giluminė Jėzaus žodžių apie neištikimybę širdyje prasmė (Mt 6, 27–28). Sutuoktinių meilės akys gali matyti asmenį jo nepažemindamos. Sutuoktinių meilė yra skaisti, o neskaisti meilė yra prieštaravimas pati sau.“ [11](paryškinta mano)
Amerikos kultūra dabar yra pilna pažeminimo. Paimkime mūsų kasmetinę Helovino šventę. Ji tapo ne tik baisesnė, bet ir nepadoresnė. Paimkime kad ir šį populiarios pažinčių programėlės prisipažinimą:
„Ši velniška tradicija gimė iš Helovino suteikiamos laisvės švęsti mūsų seksualumą ir kūnus. Nesvarbu, kaip provokuojančiai, mes galime apsirengti taip seksualiai, kaip tik norime, nesibaimindami būti teisiami. Todėl yra logiška, kad moterys, atsižvelgiant į jų istorines kovas su priespauda, yra kur kas labiau linkusios Helovino proga persirengti (arba nusirengti) į kažką viliojančio. Maždaug 72 % moterų šiais metais greičiausiai vilkės seksualius drabužius, palyginti su vos 43 % vyrų.“ [12]
Kalbant apie kiną, madą ir kultūrinius karus, mes tiesiog negalime naudoti blogų priemonių – nepadorumo – siekdami gero tikslo. Skatindami jaunas moteris pabrėžti savo kūną konservatyvumo vardan, mes nedarome joms jokios paslaugos.
* Straipsnio pavadinimas – The Ends Don’t Justify the Jeans yra žodžių žaismas: means – priemonės, ir jeans – džinsai, angliškai skamba panašiai.
[1] https://catholicreview.org/movie-review-immaculate
[2] https://www.axios.com/2025/08/07/american-eagle-sydney-sweeney-backlash
[3] https://www.nationalgeographic.com/science/article/bikinis-women-men-objects-science
[4] Moterys, kurios sako, kad tai yra išskirtinai vyrų problema, turėtų prisiminti Laiško Galatams 6, 2 eilutes: „Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą“, o ne ciniškai atsakyti kaip Kainas: „Argi aš esu savo brolio sargas!?“ (Pr 4, 9)
[5] https://thefashionbookworm.com/2023/11/19/moment-november-19-1980-cbs-bans-brooke-shields-calvin-klein-advert
[6] Acta Apostolicae Sedis 1930 (t. 22, p. 26–28). http://www.vatican.va/archive/aas/documents/AAS%2022%20[1930]%20-%20ocr.pdf
[7] Lucius Annasus Seneca. Moral Essays. Vertė John W. Basore. (The Loeb Classical Library: 1928-1935), 3 tomai: II tomas.
[8] Alice Von Hildebrand, Dark Night of the Body, (Roman Catholic Books: 2013).
[9] https://www.ecatholic2000.com/cts/untitled-295.shtml
[10]§7; https://www.fiamc.org/bioethics/declaration-on-sexual-ethics-1975
[11] Kardinolas Carlo Caffarra, Tamsioji kūno naktis.
[12] https://pure.app/content/en/journal/pure-halloween-survey
