Karas

Pakeisti juridinį teisingo karo principų pritaikymą mandagiais ir dievobaimingais teiginiais, smerkti karinius veiksmus, nepasiūlant realių alternatyvių priemonių teisingumui ir taikai užtikrinti – visa tai būtų rimtas Bažnyčios misijos moderniajame pasaulyje paneigimas.

Nors viso pasaulio akys nukreiptos į žmogišką ir materialią žalą, kurią padarė Rusijos agresija Ukrainoje, retai pastebima kančia, kurią tenka patirti surogatinėms motinoms, patekusioms į surogacijos spąstus.

Katalikai nėra nei pacifistai, nei karo šaukliai. „Mano šalis, ar ji teisi, ar neteisi“ arba „Nužudykite juos visus, Dievas atsirinks“ yra lygiai tokia pat nekatalikiška pozicija kaip ir kvakerio ar hipio, manančio, kad karas yra savaime blogis.

Tarkime, jei žmogus nesuvaldo piktumo, jis yra tik silpnas žmogus, galima ir privaloma jį toleruoti, reikia jam atleisti, reikia jam padėti. Bet jei jis ima kitus mušti, jei jis savo piktumą išlieja aktyviomis nuodėmėmis, tada jis tampa priešininku ir aš turiu jam pasipriešinti tiek, kiek tai yra mano atsakomybė ir kompetencija.

Tikras katalikas šiandien neleidžia savęs suvilioti jokiam politiniam lyderiui ar ideologijai, bet žodžiais ir darbais siekia ištikimybės Evangelijai ir jos įstatymui. Jo šūkis - pirmiausia Dievas! Tik Dievas!

Kai tik bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje įvyks diplomatinė konfrontacija tarp pamišusių karo kurstytojų ir pamišusių pacifistų, pranašumas šypsosis pirmiesiems, o antrieji turės nusivilti.