Kunigystė

Šioje gražioje popiežiaus Pijaus X enciklikoje praktiškai apibendrinamos visos jo pirmtakų enciklikos. Štai kas svarbiausia: Omnia restaurare in Christo.

Tarp šių dalykų, padedančių žmogui siekti savo tikslo, yra vienas ypatingas dalykas. Jis toks ypatingas, jog priklauso labiau dieviškai nei žemiškai sričiai. Tai yra katalikiška kunigystė.

Deja, daugiausia paniekos sutana – o kartu ir katalikų kunigystė – sulaukia iš pačios Romos.

Nūdien Bažnyčią kaip niekada purto moraliniai skandalai, ir daugelis svarsto, kodėl taip yra. Aš seniai esu įsitikinęs, kad tie kunigai ir vienuoliai, kurie papiktina tikinčiuosius savo elgesiu, įpuola į nuodėmę dėl to, kad atsisako išoriškai liudyti tikėjimą, t. y. nustoja vilkėti kunigiškus rūbus ar vienuoliškus abitus.

Naujajame Testamente tėra vienintelis kunigas – mūsų Viešpats Jėzus Kristus. Laiške žydams sakoma: „Anų (Senojo Testamento žmonių) daugelis tapdavo kunigais, nes mirtis jiems sukliudydavo ilgiau pasilikti. O kadangi šitas (Jėzus Kristus) išlieka per amžius, jis turi neatšaukiamą kunigystę“.

Pakalbėkime apie kunigijos krizę, pakalbėkime apie šią krizę kaip faktą.