Lietuvių ganytojai

Šventasis buvo antras Vincentas Fereras savo pamokslais, antras Pranciškus Asyžietis savo meile neturtui, antras Bernardas Klervietis savo pamaldumu Dievo Motinai, antras apaštalas Paulius savo vargais ir persekiojimais dėl Jėzaus vardo, o kovoje prieš jansenizmą jis nuveikė daugiau, nei kiti to meto Bažnyčios žymūs veikėjai.

Šv. arkangelo Mykolo iškilmė mums primena nuostabų dvasinį angelų pasaulį, apie kurį mes retai pagalvojame.

„Visų pirma turėkite apsčiai meilės vieni kitiems, nes meilė uždengia nuodėmių gausybę.“ (1 Pt 4, 8.)

Kadangi Pijaus X dvasia tik ir gyvena troškimu prisidėti visomis išgalėmis prie pasaulio atnaujinimo Kristuje, tai jis ir į visas savo popiežiavimo priedermes, darbus žiūri per to šūkio prizmę.

Atidžiau pažvelgę į tikrąjį šventojo Kazimiero gyvenimą, regime kiek daug galime iš jo pasimokyti kaip reikia sekti Kristumi.

Kai kurias tiesas žmogaus protas gali patirti visai be abejonės. – Yra tiesų, kurias žmogus taip stipriai žino, jog negali jomis abejoti. Aš esu. Tai yra tiesa ir aš ja negaliu abejoti. Nė vienas kitas žmogus negali abejoti, kad jis yra.

Nelaukta mirtis nėra joks nepaprastas įvykis: tai yra kasdieninis reiškinys.

Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet, priešingai, laiminkite, nes ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo. Kas trokšta mylėti gyvenimą ir matyti gerų dienų, tepažaboja liežuvį nuo pikto ir lūpas nuo klastingų kalbų. Tegu jis bėga nuo pikto ir daro gera, teieško ramybės ir tesiveja ją!“

 Su kantrybe bei romumu visada nugalėsime, o pasiduodami nirtuliui, bambėjimui, - mes tik pabloginsime ką gero esame nuveikę.

Be tinkamo tikybinio ir dorovinio lavinimo, - kaip išmintingai yra įspėjęs Leonas XIII, - „nesveika bus kiekviena sielų kultūra“.

1946 metais gruodžio 19 dieną, Vilniaus KGB rūmuose prasidėjo vyskupo Teofiliaus Matulionio tardymai.

KGB būstinėje vyskupas T. Matulionis buvo tardomas 10 mėnesių.

 Extra Ecclesiam nulla salus – už Bažnyčios [ribų] nėra išganymo, - mums primena Bažnyčios Tėvai.

Mūsų laikinojo gyvenimo misija ir yra, kad vieni kitiems padėtume pažinti ir pajusti žmogaus tikrąsias natūralias aspiracijas, kad padėtume pasiekti kuo aukščiausio laipsnio mūsų minties, širdies — visos sielos bendravimo su Dievu.

Nežinia, ko žmogus galėtų daugiau trokšti, kaip ramybės ir dvasinės giedros. Kiekvienas ilgisi palaimintos būsenos, kur išsibaigia audros ir nerimo srovės, kur žmonės virsta angelais, gyvenimas — rojumi, kryžiai — švyturiais.

Dekalogas yra ne kas kita, o trumpais ir aiškiais žodžiais pasakyti tie žmogaus prigimties reikalavimai, be kurių žmonių bendruomenė negali darniai gyventi.