Švč. Mergelė Marija

Kas ji? Kas yra ši didi moteris? Kokia ji? Į šiuos klausimus atsako šiandienos šventė. Ji yra Nekaltasis Prasidėjimas.

Kaip kitaip angelas būtų galėjęs paskelbti ją „pilna malonės“, jei ji būtų turėjusi nors menkiausią gėrį, kuris nebūtų buvęs dieviškosios malonės padarinys?

Nors nuo tos akimirkos, kai tapo Jėzaus Motina, Marija sutiko su jo mirtimi, tačiau Viešpats norėjo, kad tą dieną, aukodama jam savo Sūnų šventykloje, aukodama jo brangią gyvybę dieviškajam teisingumui, ji iškilmingai paaukotų ir save.

Marija buvo Kankinių Karalienė, nes jos kankinystė tęsėsi ilgiau ir buvo didesnė už visų šventųjų kankinystę.

Apreiškimo Marijai šventė – tai naujos Dievo kūrybos pradžia. Dievas ateina atkurti to, ką mes sugriovėme per nuodėmę.

Vakar visame internete nuvilnijo naujiena apie tai, kad Tikėjimo doktrinos dikasterija paskelbė dokumentą Mater Populi Fidelis apie Švč. Mergelės Marijos titulus, kuriame nurodė, kad titulai „Bendraatpirkėja“ ir „Visų Malonių Tarpininkė“ yra nenaudotini.

Tvirtą pamaldumą Švenčiausiajai Mergelei mes steigiame tik dėl tobulesnio pamaldumo Jėzui Kristui.

Minint 1925 m. Švč. Mergelės Marijos prašymo Pontevedroje, Ispanijoje, šimtmetį, kardinolai Raymond'as Burke'as ir Robertas Sarah pabrėžia būtinybę atsilyginti jos Nekaltajai Širdžiai.

Angelai dažnai klausinėdavo vienas kitą: „Quæ est ista?.. – Kas ji tokia?..“ (Gg 3, 6; 8,5), mat Aukščiausiasis ją paslėpė nuo jų, o jei šiek tiek ją ir atskleisdavo, tai dar daugiau nuslėpdavo.

Per Tave, šlovingoji Ponia, mes tapsime verti pakilti prie Tavo Sūnaus Jėzaus, kuris teikėsi per Tave pas mus nusileisti. Per Tave, palaimintoji Mergele, mes pateksime į jo garbę, kuris per Tave atėjo į mūsų skurdą.

Didysis Marijos apaštalas šv. Liudvikas Grinjonas de Monforas aprašo klaidingąjį bei tikrąjį pamaldumą Švč. Mergelei Marijai.

Demonai ir eretikai jos bijo, nes ji grasina juos pažeminti. Pastarieji ją nepagarbiai puola, tvirtindami, kad gina Dievui priklausančią garbę. Iš tiesų jie žino, kad Marija sunaikins jų išdidžias nuomones. „Nuolankumas yra pasibjaurėjimas išdidiesiems.“ (Sir 13, 24).

Marijos valiai buvo lengviau kovoti su silpnybių įtaka, negu mūsų valiai. Tačiau ir Marijos valia buvo pilnai laisva — ji galėjo laisvai apsispręsti, ar Dievo klausyti ar ne.

Lietuvos tikintieji sukūrė peticiją savo šalies vyskupams ir kviečia ją pasirašyti visus tam pritariančius tikinčiuosius ir dvasininkus. Peticijoje Lietuvos vyskupų prašoma išreikšti paramą Ukrainos vyskupų laiškui ir taip pat kreiptis į Šventąjį Tėvą dėl Rusijos paaukojimo Nekaltajai Marijos Širdžiai.

Kiekvienas, apsilankęs Lurde, gali paliudyti: tai nepaprasta vieta, jokioje kitoje šventovėje taip nejaučiama gydanti Dievo galia, kaip čia. Verta prisiminti, kas čia įvyko prieš daugiau nei pusantro šimto metų.

Žymaus vokiečių dogmatiko Bernhardo Bartmanno (1860-1938) tekstas apie Švč. Mergelės Marijos pavyzdį skirtingiems krikščionių luomams.

Ateikime pas jo sužadėtinę, ateikime pas jo motiną, ateikime pas jo nuolankiąją tarnaitę. Visi šie žodžiai apibūdina palaimintąją Mergelę Mariją.

Tas metų laikas, kai gamta atbunda ir pasipuošia gražiausiais žiedais, negalėjo likti nepašvęstas tai, kurią Bažnyčios liturgija vadina Jeriko rože, Libano kedru, kvapiu cinamono ir balsamo medeliu.

Sakoma, kad tyla yra angelų kalba, kurie jie bendrauja tarpusavyje be žodžių. Galbūt dar geriau būtų pasakyti, kad tyla yra medituojančių sielų kalba, kurios nuolat bendrauja su Dievu. Dievas elgiasi su mumis, savo kūriniais, su didžiule pagarba.

Taigi mėlyna spalva iš nežinomybės, paniekos ir bjaurumo senovės Vakarų pasaulyje tapo žinoma, populiari ir graži šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje. Kada įvyko šis pokytis? Ir kodėl jis įvyko?