2025 m. spalio mėn. Vatikane įvyko marksistinių judėjimų suvažiavimas, kurį pasveikino pats popiežius Leonas XIV. Kaip ir jo pirmtakas popiežius Pranicškus, popiežius Leonas XIV sveikino tuos, kurie visada nekentė Bažnyčios ir jos mokymo bei visada siekė ją sunaikinti. Deja, tačiau Švantasis Tėvas daro tai, ką ne kartą yra patvirtinęs savo viešuose pasisakymuose – seka pop. Pranciškaus nubrėžtu sinodinės Bažnyčios keliu, kuris iš esmės reiškia Bažnyčios savasties pakeitimą ir jos sunaikinimą. Ši marksistų taktika yra puikiai žinoma dar iš Nikaragvos laikų, kurioje komunistai su jėzuitų pagalba kūrė „bazines bendruomenes“ atmesdami Bažnyčios hierachinę struktūrą ir kurios dalis buvo popiežiaus Jono Pauliaus II pažeminimas jo vizito 1983 m. metu.
Šis pasaulinis Liaudies judėjimų suvažiavimas buvo jau penktasis, bet iš kitų renginių jį išskiria tai, kad pirmą kartą dalyvaujančias organizacijas lydėjo įgalioti vietinių bažnyčių atstovai. Šio suvažiavimo galutinėje deklaracijoje siūloma Romos platformą bei popiežiaus Leono žinią grąžinti į vietines vyskupijas ir bažnyčias. Deklaracija aiškiai susieja liaudies judėjimų veiklą su popiežiaus Pranciškaus ir popiežiaus Leono raginimais kurti „sinodinę Bažnyčią“.
Abejoti ir susimaišyti neįmanoma – viskas nufilmuota ir nufotografuota, pasveikinimas skamba iš popiežiaus lūpų. Vienintelis pateisinimas gali būti tas, kad Šventasis Tėvas nežino, ką sveikina, nors, turint omenyje jo praeitį, vargu ar taip yra iš tikrųjų. Bažnyčios krizė tęsiasi.
+ + +
Nuo 2014 m. įvairiose vietose įvyko 5 Vatikano remiami Liaudies judėjimų susitikimai. Pirmasis vyko Vatikane. Antrasis – Bolivijoje. Trečiasis vėl vyko Vatikane. Ketvirtasis buvo virtualus susitikimas, surengtas internetu. O 2025 m. spalio mėn. Vatikanas vėl surengė pasaulinį Liaudies judėjimų susitikimą, ir pirmą kartą – be popiežiaus Pranciškaus.
Lepanto institutas ką tik baigė išsamią pasaulinio Liaudies judėjimų susitikimo pobūdžio, jame dalyvavusių organizacijų, susitikimo vietos ir galutinės deklaracijos, kurią susitikimo dalyviai įteikė popiežiui Leonui, analizę. Baisiausia šio susitikimo realybė yra ta, kad organizatoriai, dalyviai ir susitikimo vieta – visi yra marksistai, pritariantys tam, ką popiežius Leonas XIII vadino „mirtinu socializmo vaisiumi“. Atsižvelgiant į nuoseklų ir tvirtą visų komunistinių, socialistinių ir marksistinių ideologijų – „pavadintų įvairiais ir beveik barbariškais vardais“, kaip jas apibūdino popiežius Leonas XIII – pasmerkimą, toks susitikimas niekada neturėjo įvykti ir niekada negali būti leistinas. Enciklikoje „Rerum Novarum“ popiežius Leonas XIII aiškiai pareiškė, kad, nepaisant to, kokiais vardais save vadina šios socialistinės organizacijos, jų pagrindinis principas – bendras turto valdymas – turi būti „visiškai atmestas“. Popiežius Pijus XII žengė dar toliau, paskelbdamas, kad tie, „kurie išpažįsta, o ypač tie, kurie gina ir skleidžia materialistinę ir antikrikščionišką komunistų doktriną“, yra ipso facto ekskomunikuoti kaip atkritę nuo tikėjimo.
Ši ataskaita apie pasaulinį Liaudies judėjimų susitikimą (WMPM) yra labai rimta dėl didžiulio pavojaus, kurį jis kelia tikintiesiems ir pačiai civilizacijai. Labiausiai žalingas 5-ojo WMPM elementas, išskiriantis jį iš kitų, yra tai, kad kiekviena dalyvaujančių organizacijų turėjo paskirti įgaliotąjį delegatą, kuris lydėtų jas siekiant „nutiesti tiltus“ tarp šių grupių ir Bažnyčios. Iš tiesų, WMPM koordinatorius Don Matteo Ferrari aiškiai susiejo šį susitikimą su nauja Bažnyčios sinodalumo kryptimi.
Išsamiai dokumentuota 144 puslapių ataskaita be jokios abejonės įrodo, kad WMPM dalyviai yra atsidavę marksistai, kurie garbina Karlą Marksą, garsiai skaito jo „Komunistų manifestą“, garbina komunistinius revoliucionierius, tokius kaip Leninas ir Fidelis Castro, ragina imtis revoliucijos, turi ryšių su partizaniniu smurtu ir deklaruoja norą siekti socialistinės visuomenės. Be to, daugelis dalyvių atvirai pasisako už abortus ir propaguoja homoseksualų bei transseksualų ideologijas.
Norėdami trumpai apžvelgti ataskaitą, apžvelgdami kai kurias detales ir atskleisdami problemos esmę parengėme šį 15 minučių trukmės vaizdo įrašą:
Visą ataskaitą PDF formatu galite atsisiųsti spustelėdami čia arba ant pačios ataskaitos viršelio.[...]
Santrauka
Lepanto instituto ataskaitoje nagrinėjamas penktasis pasaulinis Liaudies judėjimų susitikimas (WMPM), surengtas 2025 m. spalio 21–24 d. „Spin Time Labs“ centre Romoje, globojant Vatikano Integralaus žmogaus vystymosi dikasterijai. Ataskaitoje teigiama, kad WMPM, kuris prasidėjo 2014 m. popiežiaus Pranciškaus iniciatyva, nuosekliai tarnavo kaip platforma, vienijanti save marksistais, komunistais ir socialistais laikančias organizacijas po Katalikų Bažnyčios moralinio autoriteto vėliava. 2025 m. susitikimas pažymėjo reikšmingą pokytį: pirmą kartą „liaudies judėjimų“ delegacijas oficialiai lydėjo įgalioti atstovai iš vietinių bažnyčių, vyskupijų Teisingumo ir taikos komisijų bei vyskupų konferencijų. Ši integracija kelia pavojų, kad per sinodines struktūras marksistinės ideologijos, abortų propagavimas ir LGBT aktyvizmas bus tiesiogiai skleidžiami katalikų bendruomenėse.
Popiežius Leonas XIV, išrinktas vos prieš penkis mėnesius, kreipėsi į WMPM ir paminėjo savo pirmąjį apaštališkąjį paraginimą Dilexi Te apie meilę vargšams. 80–81 paraginimo pastraipose jis pripažino, kad į liaudies judėjimus dažnai buvo „žiūrima su įtarumu ir jie netgi buvo persekiojami“, tačiau paragino juos įtraukti į „bendros ateities“ kūrimą kartu su vietos, nacionalinėmis ir tarptautinėmis valdymo struktūromis. Kreipdamasis į dalyvius, jis pakartojo Pranciškaus šūkį „žemė, būstas ir darbas“ kaip „šventos teisės“, paskelbė jo dalyviams „Aš esu čia. Aš su jumis!“ ir pagyrė judėjimus kaip „socialinius poetus“, „žmogiškumo čempionus“ ir „solidarumo poetus“. Jis pavadino jų kovas „teisėtomis ir būtinomis“ ir pareiškė, kad Bažnyčia turėtų juos „lydėti“, kaip kadaise lydėjo profsąjungų lyderius. Ataskaitoje šie pareiškimai vertinami kaip keliantys didelį nerimą, atsižvelgiant į dokumentais pagrįstas dalyvių ideologijas.
Pati renginio vieta – „Spin Time Labs“ – simbolizuoja renginio pobūdį. „Spin Time“ – tai skvoterių (neteisėtų gyventojų - vert. past.) užimtas pastatas, kurio iškeldinimą anksčiau užblokavo popiežius Pranciškus; tai atvirai marksistinė, „transfeministinė“ erdvė, kurioje vyko Komunistų partijos renginiai, abortų šalininkų eitynės su „Non Una di Meno“, translyčių labdaros renginiai ir vulgarūs nuogų žmonių pasirodymai, tokie kaip „La Merda“. Fotografijos liudija, kad WMPM koordinatorius Don Matteo Ferrari dalyvavo viename iš tokių pasirodymų, o pačio 2025 m. susitikimo nuotraukos vaizduoja kardinolą Czerny ir kardinolą Baldassare Reina „Spin Time“ viduje marksistinių ir ANTIFA simbolių bei nešvankaus paveikslo aplinkoje.
Ataskaitoje išsamiai aprašomos septynios WMPM organizacinio komiteto organizacijos:
- Movimento dos Trabalhadores Sem Terra (MST, Brazilija): MST, viena iš steigėjų ir lyderių, atvirai garbina Karlą Marksą, šeimos renginiuose skaito „Komunistų manifestą“, dainuoja himną, raginantį sukilti prieš priespaudėjus ir švenčia Markso mirties metines. Ji agresyviai propaguoja „teisėtą ir saugų abortą“ kaip feministinį ir antikapitalistinį reikalavimą bei rengė nacionalinius transvestitų ir transseksualų susitikimus, skelbdama, kad kova už žemę yra neatsiejama nuo kovos su „LGBT fobija“.
- Mediterranea Saving Humans (Italija): Vadovaujama ilgamečio marksistinio aktyvisto Lukos Kasarini (buvusio „White Overalls“ / autonomistinio marksistinio judėjimo nario), grupė buvo įkurta su komunistų partijos parama. Kasarini gyrė Marksą, žygiavo su komunistinėmis organizacijomis, dalyvavo LGBT Pride renginiuose ir rėmė abortus. Popiežius Pranciškus ir popiežius Leonas XIV abu išreiškė asmeninę paramą Kasarini.
- Unión de Trabajadores de la Economía Popular (UTEP, Argentina): Glaudžiai susijusi su peronistine/kirchneristine revoliucine politika ir „Movimento Evita“, UTEP garbina Hugo Chávezą, Bolivaro revoliuciją ir komunistų lyderius. Ji prisijungė prie antifašistinių „pride eitynių“ kartu su LGBT ir feministinėmis grupėmis.
- La Via Campesina (tarptautinė, stipriai įtakota MST): Atvirai ragina kurti „socialistinę visuomenę“, skelbia, kad „be feminizmo nėra socializmo“, ir reikalauja legalizuoti abortus bei užtikrinti visas LGBTQI+ teises.
- PICO California (JAV): Šlovina socialistines istorines asmenybes, rengia renginius „reprodukcinių teisių“ tema ir propaguoja Harvey Milk *, translyčių „sąmoningumą“ bei idėją, kad „translyčiai yra dieviški“, tuo pačiu susiedama savo teisingumo veiklą su „juodųjų translyčių išlaisvinimu“.
Kiti dalyviai – tokie kaip AVAELA (atstovaujama Ispanijos socialistų darbininkų partijos pareigūno), Abahlali baseMjondolo (kuri rengia kolektyvinius Komunistinio manifesto skaitymus ir propaguoja „gyvąjį komunizmą“), CUC, CNA, FRENADESO ir CENARAB – demonstruoja panašius marksistinės teorijos, revoliucinės retorikos, susižavėjimo Fideliu Kastro ir kitomis komunistinėmis asmenybėmis bei aiškaus palaikymo abortams ir „lyčių įvairovei“ bruožus.
Kas išskiria šį konkretų renginį iš ankstesnių Pasaulinių liaudies judėjimų susitikimų yra tai, kad pirmą kartą dalyvaujančias organizacijas lydėjo įgalioti vietinių bažnyčių atstovai. Pagrindinė idėja, atsispindinti pasaulinio Liaudies judėjimų susitikimo koordinatoriaus Don Matteo Ferrari pastabose spaudos konferencijoje yra ta, kad bažnyčios atstovų lydėjimas kartu su dalyvaujančiomis organizacijomis „yra tiltus statančios sinodinės Bažnyčios ženklas“. Tai dar labiau patvirtina renginio programa, skirta „liaudies judėjimų jubiliejinei piligrimystei… kurios kulminacija bus sinodo komandų ir dalyvaujančių institucijų jubiliejinės Mišios“. Negalima nuvertinti didelio pavojaus, kylančio dėl vietinių bažnyčių įgaliotų atstovų susiejimo su šiomis atvirai marksistinėmis organizacijomis – šios marksistinės organizacijos pasinaudos proga į savo gretas įtraukti ištikimus katalikus ir skleisti savo žinią visoje Bažnyčioje. Štai kodėl šioje ataskaitoje yra skyrius, kuriame cituojami nekintami Bažnyčios pasmerkimai tiek komunizmui, tiek socializmui, pakartojant vis dar galiojančius draudimus katalikams laikytis, skleisti ar remti šias ideologijas.
Ši ataskaita taip pat nagrinėja ir analizuoja WMPM Galutinę deklaraciją, kurioje raginama imtis įvairių „struktūrinių, ekonominių ir politinių veiksmų“, įskaitant visuotines bazines pajamas, darbo valandų sumažinimą, „liaudies demokratiją“, „lyčių lygybę“ (aiškiai nurodant „lyčių įvairovę“) ir neribotas migrantų teises. Joje reikalaujama visuotinės viešosios sveikatos priežiūros (kai daugelis signatarų pasisako už abortus) ir siūloma Romos platformą bei popiežiaus Leono žinią grąžinti į vietines vyskupijas ir bažnyčias. Deklaracija aiškiai susieja liaudies judėjimų veiklą su popiežiaus Pranciškaus ir popiežiaus Leono raginimais kurti „sinodinę Bažnyčią“, kuri eina kartu su periferijomis, ir numato pasaulinį judėjimų, pilietinės visuomenės ir Katalikų Bažnyčios aljansą, siekiantį kurti „brolystę, lygybę ir teisingumą“.
Visi ataskaitoje pateikti įrodymai yra paimti iš pirminių šaltinių: oficialaus renginio vaizdo įrašo, Vatikano dokumentų, organizacijų tinklalapių ir socialinių tinklų įrašų bei naujienų šaltinių. Niekas šiame pranešime nėra spekuliatyvu, o pateikiami faktai tokie, kokie jie yra, pateikiant neginčijamus įrodymus apie kiekvienos minėtos organizacijos ir asmens politines, ekonomines, socialines ir moralines nuostatas.
Apibendrinant, ataskaita iliustruoja, kokį nesutaikomą konfliktą su katalikų socialiniu mokymu, ypač su Rerum Novarum ir vėlesnių enciklikų pasmerkimais socializmui ir komunizmui, rodo WMPM istorija ir 2025 m. renginys. Joje pripažįstama menka tikimybė, kad pats popiežius Leonas nežinojo apie visą šių grupių ir renginio vietos ideologinį pobūdį, tačiau tvirtinama, kad Vatikano koordinatoriai, tokie kaip kardinolas Czerny ir Don Mattia Ferrari, negali teigti, kad apie tai nežinojo. Ataskaitoje popiežius Leonas XIV raginamas oficialiai išformuoti WMPM, pasmerkti dalyvaujančias organizacijas ir nubausti dvasininkus, atsakingus už renginio organizavimą ir jo integravimą į vietines bažnyčias. Ji įspėja, kad tolesnis bendradarbiavimas kelia pavojų, jog bus suteiktas bažnytinis pritarimas ideologijoms, kurios iš esmės prieštarauja Bažnyčios moralinei, socialinei ir teologinei doktrinai.
Galiausiai, 2025 m. WMPM nėra pavienis nukrypimas, bet logiška dešimtmetį trukusio projekto kulminacija, kuriuo dabar siekiama įtvirtinti marksizmo įkvėptą aktyvizmą visais Bažnyčios sinodinio gyvenimo lygmenimis.
* Harvey Milk buvo JAV politikas ir vienas pirmųjų atvirai homoseksualių išrinktų pareigūnų Jungtinėse Valstijose.
