Tai gerai žinomas pasakojimas. Sesuo Marija Bernadeta Subiru yra Neverso gailestingųjų seserų vienuolyne, 1870 m., Šiaurės Prancūzijoje siaučia karas, Prūsijos vadovaujama Vokietijos kariuomenė žygiuoja Paryžiaus link. Pirmoji spausdinta pasakojimo versija*, paskelbta dar jai gyvai esant, yra tokia. Tuo metu pas Bernadetą atėjo lankytojas ir uždavė jai šiuos klausimus:
- Ar Lurdo grotoje, ar vėliau, gavote kokių nors apreiškimų, susijusių su Prancūzijos ateitimi ir likimu? Ar Švenčiausioji Mergelė nepateikė jokio įspėjimo Prancūzijai, jokių grasinimų?
- Ne
- Prūsai yra prie mūsų vartų; ar tai jums nekelia baimės?
- Ne.
- Vadinasi, nėra ko bijoti?
- Aš bijau tik blogų katalikų.
- Jūs nieko kito nebijote?
- Ne, nieko kito.
Didžios išminties šventosios žodžiai.
Tikrieji Bažnyčios priešai, tie, kurie gali padaryti katalikams didelę žalą ir sukelti pasmerkimo pavojų, yra veikiau tie, kurie yra viduje, „blogi katalikai“, kurių šventoji Bernadeta taip bijojo. Ir jie tuo pavojingesni, kuo galingesni jie yra ir kuo labiau pajaučia savo galią, kuo labiau išsiskleidžia jų įniršis, apgaulė ir įžūlus vulgarumas.
Edmond Lafond, La Salette, Lourdes, Pontmain: voyage d'un croyant, Paris, 1872, p. 238.
