Tradicinės Mišios

  • „Novus Ordo paradigma“ – kas ji yra ir kodėl tai svarbu

    2022.11.04Steve Skojec

    Šiandien karčius šios bažnytinės revoliucijos vaisius matome Bažnyčios krizėje.

  • 10 patarimų pradėjusiems lankytis Tradicinėse Mišiose

    2022.04.09Sam Guzman

    Naujokams Tradicinės Mišios gali pasirodyti bauginančios, nes jos labai skiriasi nuo daugumai katalikų įprastos Mišių formos. Jos turi savo dvasią, ir prireikia laiko, kol supranti jų ritmą bei struktūrą.

  • 77 malonės, gaunamos pamaldžiai dalyvaujant šv. Mišiose

    2022.05.02t. Martynas iš Kochemo

    Dalyvaudamas šv. Mišiose tu gali suteikti vargšams, ligoniams ir mirštantiems geriausią pagalbą ir suraminimą.

  • Apie „prisirišimą prie senojo rito“

    2026.08.17Andrius Balsevičius

    Visiems tradicionalistams yra gerai pažįstamas modernistų hierarchų naudojamas išsireiškimas apie „tikinčiuosius, prisirišusius prie senojo rito“. Juo pripažįstama, kad Bažnyčioje egzistuoja realybė, kai dalis tikinčiųjų renkasi dalyvauti vadinamosiose Vetus Ordo(senosios tvarkos) Mišiose, dažniausiai celebruojamose pagal 1962 m. Mišiolą, vietoje Novus Ordo(naujosios tvarkos) Mišių, celebruojamų pagal 1969 m. pop. Pauliaus VI patvirtintą ritą. Taip pat šis „prisirišimo“ terminas lyg ir duoda suprasti, kad iš principo tai nėra kažkas esminio: juk nėra didelio skirtumo tarp to, ką geriate pusryčiams – kavą ar arbatą, valgote dribsnius ar sumuštinius – ir viena, ir kita yra pasirinkimo reikalas ir skirta pasisotinti.

    Šis terminas kartojamas gana dažnai ir yra skirtas tiems, kurie nelabai gilinasi į liturgines peripetijas, bet jau kažką viena ausimi yra girdėję apie tradicinės liturgijos ir tradicionalistų egzistavimą.

    Nes iš tiesų jį kartojantys hierarchai puikiai supranta, kad kalba eina visiškai ne apie nekaltą „prisirišimą“ prie senųjų lotyniškų Mišių, bet apie esminius, nesutaikomus Vetus Ordo ir Novus Ordo doktrininius, t.y. – šiais ritais išreiškiamus tikėjimo, skirtumus. Ir tai kelia didelių problemų, nes Bažnyčia gyvena pagal lex orandi, lex credendi, lex vivendiprincipą –maldos įstatymas nustato tikėjimo įstatymą, nustatantį gyvenimo įstatymą.

    Trumpai tariant – kaip tiki, taip gyveni. 

    Pirmieji sestadieniai

    Ir šių dviejų ritų skelbiamos doktrinos yra prieštaraujančios viena kitai. Viena yra sudabartinta Kalvarijos auka – Viešpaties pažeminimas, nuplakimas, nukryžiavimas, apraudojimas ir atgaila už savo nuodėmes, kita – protestantiškas džiaugsmas, kad esi išganytas (nes Viešpats vieną kartą numirė ant kryžiaus visiems laikams) ir dabar jau galima linksmintis.

    Senasis ritas yra konkretus ir griežtas, romėniškai vyriškas ir paprastas, antrajame netrūksta visų rūšių pramogų – tai ir klonų Mišios, ir Mišios ant baidarės, ir Mišios su LGBT šalikais, ir vaikučiai, pakylėjantys Viešpaties taurę, jose skraidoma dronais, važinėjama dviračiais ir motociklais, šokama apsinuoginus ar apsirengus karo rūbais ir pagoniškomis kaukėmis, po jų dažnai koncertuojama (nes iš tikrųjų juk Mišios gan nuobodus dalykas, ar ne?). 

    Čia prisimenu šv. Liudviko Grinjono de Monforo žodžius:

    7. Štai, mano brangieji Broliai, štai dvi partijos, kurios sutinkamos kasdien: Jėzaus Kristaus ir pasaulio.

    Mūsų mylimojo Išganytojo partija yra dešinėje (Mt 25, 33), ji kopia siauru keliu ir mažėja nuo pasaulio sugedimo labiau  nei bet kada. Šis gerasis Mokytojas žengia pirmas, basomis  kojomis, su erškėčių vainiku, kruvinu kūnu ir nešdamas sunkų  Kryžių. Jo palyda – tik saujelė žmonių, bet tai patys drąsiausi, nes daugelis negirdi jo švelnaus balso pasaulio triukšme,  nedrįsta jį sekti, matydami jo neturtą, jo kančias, jo pažeminimus ir kitus jo kryžius, kuriuos jam tarnaujant būtinai reikia  nešti kiekvieną gyvenimo dieną.

    8. Kairėje yra pasaulio, arba demono partija, kuri yra gausiausia, nuostabiausia ir labiausiai spindinti, bent išoriškai. Patys  gražiausi žmonės veržiasi į ją, susidaro spūstys, nors keliai yra  platūs (Mt 7, 13), nors jie vis labiau platėja dėl minios, kuri jais  plūsta lyg upė. Keliai nukloti gėlėmis, supami malonumų ir žaidimų, padengti auksu ir sidabru.

    9. Dešinėje, mažojoje kaimenėje, kuri seka Jėzų Kristų (Mt 25, 33), kalbama tik apie ašaras, atgailą, maldas ir pasaulio neapykantą; girdisi, kad šie žodžiai nuolat pertraukiami raudų  (Jn 16, 20): „Kentėkime, verkime, pasninkaukime, melskimės,  slėpkimės, nusižeminkime, tapkime neturtingais, marinkimės!“ Juk tas, kas neturi Jėzaus Kristaus dvasios, kuri yra Kryžiaus  dvasia, nepriklauso jam (Rom 8, 9).

    Manau, kad šv. Liudvikas turėjo Kristaus dvasios, nes jo žodžių yra „sunku klausytis“.

    Taigi, neįmanoma vienu metu eiti dviem keliais, nes vienas veda į kairę, kitas į dešinę. Bėda ta, kad kryžkelėje stovi ne Bažnyčia ir pasaulis, o pati Bažnyčia. Pasirinkimas, kuriuo keliu eiti, kelia įtampą ir kentėjimą, ypač dėl to, kad aukščiausia Bažnyčios hierarchija nori sukti plačiuoju keliu ir reikalauja iš tų, kurie, gal ir nebūdami drąsuoliais, vis dėlto renkasi siaurąjį kelią, eiti kartu – sinodiniu žingsniu.

     

  • Ar Vatikanas ruošiasi visiškai uždrausti tradicines lotyniškas Mišias?

    2024.06.19Katalikų Tradicija

    Keletas patikimų šaltinių tradicinei katalikiškai žiniasklaidai pranešė, kad Vatikanas planuoja paskelbti dokumentą, kuriuo būtų uždraustos tradicinės lotyniškos Mišios.

  • Auka krikščioniškos šeimos gyvenime

    2023.03.14Arkivysk. Marcel Lefebvre

    Visi turi sunkumų: asmeninių išbandymų, sveikatos problemų... Ką gi! Mes nesugebėsime suprasti tų išbandymų, jeigu negalvosime apie Dievo Avinėlį, aukojantį save ant altoriaus.

  • Bandyti „pataisyti“ vietines parapijos Mišias ar rinktis tradicines lotyniškas Mišias?

    2025.02.05Peter Kwasniewski

    Yra tik vienas būdas rasti išgydymą. Mišios, kurios, kaip žinome, bus skambios, maldingos, formalios, ortodoksiškos ir gražios (ar bent jau tylios), nes yra visiškai tradicinės ir visiškai stabilios savo turiniu bei atlikimo būdu.

  • Benediktas XVI. Motu proprio „Summorum Pontificum“

    2020.02.05Popiežius Benediktas XVI

    Nuo neatmenamų laikų ir taip pat ateityje turi būti išsaugotas principas, „pagal kurį kiekviena dalinė Bažnyčia privalo sutikti su visuotine Bažnyčia ne tik tikėjimo doktrina ir sakramentų ženklais, bet ir visuotinai iš apaštalinės ir nuolatinės tradicijos priimtais papročiais, kurių reikia laikytis ne vien tam, kad būtų išvengta klaidų, bet ir tam, kad būtų perduotas nepaliestas tikėjimas, nes Bažnyčios maldos įstatymas atitinka jos tikėjimo įstatymą“.

  • Dešimt priežasčių lankytis Tradicinėse Mišiose

    2025.01.23Michael Foley, Peter Kwasniewski

    Šiame straipsnyje pateiksime keletą priežasčių, kodėl, nepaisant visų nepatogumų (ir netgi tam tikrų persekiojimų), metams bėgant mes ir mūsų šeimos mėgstame lankytis Tradicinėse Lotyniškose Mišiose.

  • Didesnis tradicinių Mišių nuopelningumas

    2025.02.21Unam Sanctam Catholicam

    Nereikia abejoti Novus Ordo galiojimu, kad suprastume, jog objektyviai tradicinių Mišių sistema atveria didesnių išorinių nuopelnų galimybę.

  • Didžioji Užduotis: ką turime perduoti kitoms kartoms?

    2025.12.22Kun. Matthew Solomon

    Šios užduoties centre glūdi ypatinga problema, kuri yra katalikybės esmės klausimo pagrindas. Šis klausimas labai apibrėžia, kas mes esame, ir formuoja didžiąją dalį to, ką darome. Klausimas yra toks: ką reikia perduoti?  

  • Filmas „Ką mes praradome ir kelias į atstatymą“

    2019.04.13

    Šv. Pijaus X kunigų brolijos įgarsintas filmas, kuriame vaizdžiai parodoma, kokia didelė desakralizacijos krizė yra šiuolaikinėje katalikų Bažnyčioje, į kurią įsiskverbė pasaulio dvasia. Filme siūloma grįžti prie tradicinių Mišių kaip vienintelio kelio susigrąžinti ir išlaikyti tikrąjį katalikų tikėjimą. Dalis filme pateikiamos medžiagos ir vaizdų yra pasenę, bet jame išsakomi argumentai nepraranda aktualumo.

     

  • Filmas „Katalikai“ su lietuviškais subtitrais (1973 m.)

    2021.10.10

    Filmas „Katalikai“, vėliau gavęs pavadinimą „Konfliktas“, buvo pastatytas 1973 m., praėjus vos keturiems metams po popiežiaus Paulius VI 1969 m. įvykdytos šv. Mišių revoliucijos.

    Filmo veiksmas nukelia į išgalvotą ateitį, kurioje Katalikų Bažnyčioje jau įvykęs Vatikano IV Susirinkimas (aiški aliuzija į Vatikano II Susirinkimą), ir vaizduoja Tradicijos ir Modernizmo susidūrimą.

    Grupė vienuolių Airijoje po Mišių reformos nenustoja laikyti tradicinių Mišių, į kurias plaukia tikintieji ir piligrimai iš viso pasaulio. Tai sukelia vienuolių ordino vyresniojo, prisiekusio modernisto, susirūpinimą, todėl jis išsiunčia jauną kunigą į Marko salą, kad jis suvaldytų situaciją ir nutrauktų vienuolių „maištą“.

    Šio filmo įžvalgos, užfiksuotos beveik prieš 50 metų, šiandien Katalikų Bažnyčioje yra visiškai aiškiai matomos – tai ir ekumenizmas net su Rytų religijomis, tikinčiųjų, ir ypač – vyrų, pasitraukimas iš bažnyčių, kunigų susirūpinimas šio pasaulio reikalais, o ne sielų gelbėjimų, tikras arba gresiantis paties tikėjimo praradimas. Ypatingai aiškiai pabrėžta, kad atsisakius šv. Mišių, kaip Kristaus aukos ant kryžiaus sudabartinimo, bei Eucharistiją pradėjus suvokti tik kaip simbolį, prarandamas antgamtinis Tikėjimo matmuo – tikėjimas tuo, ko žmogus negali patirti savo pojūčiais.

    Filmas pastatytas pagal to paties pavadinimo Brian'o Moor'o 1972 m. parašytą romaną.

    Ištraukos iš filmo

    – Aš visada norėjau vykti į Pietų Ameriką.
    – Būti vienu iš tų revoliucionierių kunigų, verčiančių vyriausybes?
    – Tai Jūs girdėjote?
    – Tik tėvą Gustavą Hartmaną, tikrą kovotoją.
    – Jis toks ir yra! Jis buvo mano mokytojas.
    – Pietų Amerikoje?
    – Ne. Ne, aš studijavau su juo Bostone. Dabar jis luošys, žinote.
    – Ne, aš nežinojau.
    – Taip, Brazilijos kareivos taip ilgai jį kankino, kad galų gale sulaužė stuburą.
    – Norėčiau jį susitikti. Ko jis moko savo pamokose?
    – Na, jis tiki, kad Bažnyčia yra tobula struktūra, per kurią neišsivysčiusiose pasaulio šalyse gali būti įvykdyta socialinė revoliucija, ir parodo mums, kaip tai galima padaryti.
    – Sakykite, ar jis daug kalba apie Dievą?
    – Ką turite omenyje?
    – Nežinau, pamirškite tai.
    – Ne, prašau, tęskite.
    – Na, turiu omenyje, ar jis ieško sielų, ar žmonijos gerovės?
    – Aš sakyčiau, kad pastarosios.
    – Aš taip ir supratau.

    *****************************

    – Mes keliaudavome į žemyną ir kiekvieną sekmadienį laikėme Mišias, kaip visada ir darydavome. Lotyniškai. Mes taip buvome išmokyti. Jų metu kunigas ir žmonės yra veidu atsisukę į altorių, kad matytų... Galima sakyti, kad atsisukę veidu į Dievą, nes ten kunigas perkeičia duoną ir vyną į Kristaus Kūną ir Kraują. Taip, kaip Jėzus liepė savo mokiniams Paskutinės Vakarienės metu. „Tai yra mano Kūnas, tai yra mano Kraujas. Tai darykite mano atminimui.“ Matote, Dievas atsiuntė savo Sūnų į šią žemę ir jis už mus numirė. Jis numirė už mūsų nuodėmes. Ir tai, suprantate, yra Mišių esmė. Turiu omenyje, būtent tai – Jo mirties atminimas. Ir jos visada buvo lotyniškos. Nes lotynų kalba yra Bažnyčios kalba, o Bažnyčia yra visuotinė. Suprantate, jei vyrukas užsuktų į bet kurią bažnyčią pasaulyje, bet kurią – jis rastų tas pačias Mišias.

    – Lotyniškas Mišias – vieninteles visų laikų Mišias. Ir tas faktas, kad jos buvo lotyniškos, buvo paslapties dalis. Turiu omenyje, Jūs nesikalbate paprasčiausiai su savo kaimynu – Jūs kalbatės su visagaliu Dievu, suprantate? Bet kuriuo atveju, mes taip darėme paskutinius du tūkstančius metų. Na, beveik du tūkstančius metų. O, tai paslaptis. Žinoma, tai paslaptis. Bet.. Bet tai, ką jūs mums duodate – tai visai nėra paslaptis. Sakyčiau, tai – pasityčiojimas. Nes jūs nesikalbate su visagaliu Dievu – Jūs kalbatės su savo kaimynu, todėl jos ir angliškos. Ar vokiškos, ar kiniškos – kaip tik užsigeisite kalbėti bažnyčioje. Pasilinksminimas, štai kas tai yra.

     {youtube}eV9NIMeZHvc{/youtube}

  • Į katalikybę atsivertęs Sh. Labeoufas: Tradicinės lotyniškos Mišios man padarė didelę įtaką

    2022.08.30Katalikų Tradicija

    LaBeoufas pabrėžė, kad tradicinės lotyniškos Mišios (t.y. Tridentinės Mišios) suvaidino svarbų vaidmenį jo atsivertime.

  • Kalėdinė Vatikano „dovana“ tikintiesiems – itin griežti tradicinės liturgijos suvaržymai

    2021.12.20Katalikų Tradicija

    Artėjant šv. Kalėdoms Vatikanas paskelbė itin griežtus tradicinės liturgijos suvaržymus, tame tarpe ir visišką draudimą teikti kai kuriuos sakramentus senosiomis apeigomis.

  • Katalikiška šv. Mišių samprata ir kunigo atsisukimas į žmones

    2024.01.18Kun. Marcus Künkel

    Tai, kad celebrantas liturgijos metu yra atsisukęs į žmones, iš tiesų nėra nekalta – tiesą sakant, tai atitinka įvairių protestantų denominacijų tikėjimą.

  • Kodėl aš nebegalėčiau grįžti į Naująsias Mišias

    2023.10.24Peter Kwasniewski

    Man nereikia, kad kunigas nuolat bandytų „užmegzti ryšį“ su tikinčiaisiais; jis ten yra dėl vienintelės priežasties – kad susijungtų ir mus sujungtų su Dievu.

  • Kodėl gitarų muzika neturėtų skambėti katalikiškose Mišiose

    2022.01.14Peter Kwasniewski

    Kodėl tradiciniai katalikai priešinasi gitarų muzikai bažnyčiose? Kodėl mes apskritai manome, kad populiari, šiuolaikinė muzika nesuderinama su liturgijos dvasia?

  • Kodėl lotyniškai?

    2022.01.11Kun. Edmundas Naujokaitis FSSPX

    Kodėl tradicinės šventosios Mišios aukojamos lotyniškai? Kuo blogas buvo hierarchų sprendimas pagaliau įvesti pamaldose visiems suprantamą kalbą?

  • Kunigo sielos išganymas

    2022.09.07Peter Kwasniewski

    Ypač po Vatikano II Susirinkimo pastoracinis aktyvizmas kėlė grėsmę paversti kunigą garbinamu socialiniu darbuotoju, žmogumi, kuris taip orientuojasi į kitus, kad nustoja orientuotis į Dievą.

Puslapis 1 iš 4