Dominica Secunda Adventus

skirtukas

II advento sekmadienis

Šv. Jonas Krikštytojas, paskutinis pranašas, Viešpaties pirmtakas, cituodamas Izaijo pranašystę, kvietė Palestinos tautą pripažinti Jėzų iš Nazareto esant ilgai lauktą Mesiją, kuris grąžina akliesiems regėjimą, prikelia mirusiuosius ir skelbia Gerąją Naujieną apie išganymą. Mes, Bažnyčios įkvepiami, vis dar girdime Jo balsą, kuris skamba kartu su didžių Izraelio pranašų balsais (introitas, Evangelija). O Dievo išrinktoji tauta pagausėjo, prijungdama kitas žemės tautas, ir naujoji Jeruzalė išsiplėtė iki žemės pakraščių. Šv. Paulius jau paskelbė apie tai savo Laiške, o Bažnyčia tai pakartoja, kviesdama visą žmoniją atsigręžti į Kristų, pakilti ir džiaugsmingai sveikinti Dievo atsiųstą išgelbėjimą (ofertorijus).

Introitus

Is. 30, 30. Populus Sion, ecce, Dominus veniet ad salvandas gentes: et auditam faciet Dominus gloriam vocis suæ, in lætitia cordis vestri.

Ps. 79, 2. Qui regis Israel, intende: qui deducis, velut ovem, Ioseph.

Introitas

Iz 30, 30. Siono tauta, štai ateis Viešpats gelbėti tautų; ir pakels didingą savo balsą Viešpats jūsų širdies džiaugsme.

Ps 79, 2. Tu, kuris valdai Izraelį, klausykis, tu, kuris vedi Juozapą tarsi avį.

Oratio

Éxcita, Dómine, corda nostra ad præparándas Unigéniti tui vias: ut, per eius advéntum, purificátis tibi méntibus servíre mereámur. Qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.

Kolekta

Viešpatie, pažadink mūsų širdis parengti kelius Tavajam Viengimiui, kad, prisimindami Jo atėjimą, būtume verti Tau tarnauti. Kuris su Tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

Lectio

Léctio Epístolæ beati Pauli Apostoli ad Romános. (Rom. 15, 4–13)

Fratres: Quæcúmque scripta sunt, ad nostram doctrínam scripta sunt: ut per patiéntiam et consolatiónem Scripturárum spem habeámus. Deus áutem patiéntiæ, et solácii det vobis idípsum sápere in alterútrum secúndum Iesum Christum: ut unánimes, uno hore honorificétis Deum et Patrem Dómini nostri Iesu Christi. Propter quod suscípite ínvicem, sicut et Christus suscépit vos in honórem Dei. Dico enim Christum Iesum minístrum fuísse circumcisiónis propter veritátem Dei, ad confirmándas promissiónes patrum: gentes áutem super misericórdia honoráre Deum, sicut scriptum est: Proptérea confitébor tibi in géntibus, Dómine, et nómini tuo cantábo. Et íterum dicit: Lætámini gentes, cum plebe eius. Et íterum: Laudáte, omnes gentes, Dóminum: et magnificáte eum, omnes pópuli. Et rursus Isaías ait: Erit radix Iesse, et qui exsúrget régere gentes, in eum gentes sperábunt. Deus áutem spei répleat vos omni gáudio et pace in credéndo: ut abundétis in spe, et virtúte Spíritus Sancti.

Skaitinys

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams. (Rom 15, 4–13)

Broliai: Visa, kas kitados parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume vilties. Ištvermės ir paguodos Dievas teduoda jums tarpusavyje būti vienos minties, Kristaus Jėzaus pavyzdžiu, kad sutartinai vienu balsu šlovintumėte Dievą, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą. Priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus jus priėmė, Dievo garbei. Aš sakau: Kristus tapo apipjaustytųjų tarnas dėl Dievo teisybės, kad patvirtintų protėviams suteiktus pažadus ir kad pagonių tautos šlovintų Dievą už jo gailestingumą, kaip parašyta: „Pagonims išpažinsiu tave, tavo vardui giedosiu.“ Ir vėl sakoma: „Džiaukitės, pagonys, kartu su jo tauta.“ Ir dar: „Girkite, visi pagonys, Viešpatį, teaukština jį visos tautos.“ Ir Izaijas kalba: „Ateis Jesės atžala, tasai, kuris pakils valdyti pagonių, ir juo vilsis pagonys.“ Taigi vilties Dievas jus, gyvenančius tikėjimu, tepripildo visokių džiaugsmų ir ramybės, kad Šventosios Dvasios galybe būtumėte pertekę vilties.“

Graduale

Ps. 49, 2–3 et 5. Ex Sion species decoris eius: Deus manifeste veniet. V. Congregate illi sanctos eius, qui ordinaverunt testamentum eius super sacrificia.

Gradualas

Ps 49, 2–3 ir 5. Iš Siono jo grožio spindesys; Dievas didingai ateis. V. Suburkite jo šventuosius, kurie sudarė su juo sandorą atnašaudami aukas.

Alleluia

Alleluia, alleluia.

Ps. 121, 1. V. Lætatus sum in his, quæ dicta sunt mihi; in domum Domini ibimus. Alleluia.

Aleliuja

Aleliuja, aleliuja.

Ps 121, 1. V. Apsidžiaugiau tuo, kas man pasakyta: į Viešpaties namus eisime! Aleliuja.

Evangelium

Sequéntia sancti Evangélii secundum Matthæum. (Matth. 11, 2–10)

In illo témpore: Cum audísset Ioánnes in vínculis ópera Christi, mittens duos de discípulis suis, ait illi: Tu es, qui ventúrus es, an álium exspectámus? Et respóndens Iesus, ait illis: Eúntes renuntiáte Ioánni, quæ audístis et vidístis. Cæci vident, claudi ámbulant, leprósi mundántur, surdi áudiunt, mórtui resúrgunt, pauperes evangelizántur: et beátus est, qui non fúerit scandalizátus in me. Illis áutem abeúntibus, cœpit Iesus dícere ad turbas de Ioánne: Quid exístis in desértum vidére? arúndinem vento agitátam? Sed quid exístis vidére? hóminem móllibus vestítum? Ecce, qui móllibus vestiúntur, in dómibus regum sunt. Sed quid exístis vidére? Prophétam? Étiam dico vobis: et plus quam Prophétam. Hic est enim de quo scriptum est: Ecce, ego mitto Angelum meum ante fáciem tuam, qui præparábit viam tuam ante te.

Evangelija

Šventosios Evangelijos pagal Matą tęsinys. (Mt 11, 2–10)

Anuo metu: Jonas, išgirdęs kalėjime apie Kristaus darbus, nusiuntė savo mokinius jo paklausti: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“ Jėzus atsakė: „Keliaukite ir apsakykite Jonui, ką čia girdite ir matote: aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama geroji naujiena. Ir palaimintas, kas nepasipiktins manimi.“ Jiems nueinant, Jėzus ėmė kalbėti minioms apie Joną: „Ko išėjote į dykumą pažiūrėti? Ar vėjo linguojamos nendrės? Ir ko išėjote pamatyti? Ar švelniais drabužiais vilkinčio žmogaus? Švelniais drabužiais vilkintys gyvena karaliaus rūmuose. Tai ko gi išėjote? Ar pamatyti pranašo? Taip, sakau jums, ir daugiau negu pranašo! Jis yra tasai, apie kurį parašyta: Štai aš siunčiu pirm tavęs savo pasiuntinį, ir jis nuties tau kelią.“

Offertorium

Ps. 84, 7–8. Deus tu conversus vivificabis nos, et plebs tua lætabitur in te; ostende nobis, Domine, misericordiam tuam: et salutare tuum da nobis.

Ofertoriumas

Ps 84, 7–8. Dieve, tu atsigręžęs mus atgaivinsi, ir tavo tauta džiaugsis tavyje; parodyk mums, Viešpatie, savo gailestingumą ir suteik mums savo išganymą.

Secreta

Placáre, quæsumus, Dómine, humilitátis nostræ précibus et hóstiis: et, ubi nulla súppetunt suffrágia meritórum, tuis nobis succúrre præsídiis. Per Dominum nostrum...

Sekreta

Pažvelk maloningai, Viešpatie, į maldas ir atnašas, kurias mes nusižeminę Tau aukojame, ir ten, kur nėra mūsų nuopelnų, padėk mums ir apgink mus. Per mūsų Viešpatį...

Communio

Bar. 5, 5; 4, 36. Ierusalem, surge et sta in excelso, et vide iucunditatem, qui veniet tibi a Deo tuo.

Komunija

Bar 5, 5; 4, 36. Pakilk, Jeruzale, ir atsistok aukštumoje; ir matyk džiaugsmą, kuris tau sklinda iš tavo Dievo.

Postcommunio

Repléti cibo spirituális alimóniæ, súpplices te, Dómine, deprecámur: ut huius participatióne mystérii, dóceas nos terréna despícere et amáre cæléstia. Per Dominum nostrum...

Postkomunija

Pasisotinę ir pasistiprinę dvasiniu maistu, meldžiame Tave, Viešpatie, išmokyk mus, šių paslapčių dalyvius, niekinti žemiškuosius dalykus ir mylėti dangiškuosius. Per mūsų Viešpatį...


0
bendrinimų

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

0
bendrinimų