Feria Quarta infra Hebdomadam Passionis
I Kančios savaitės trečiadienis
Būtent aiškus ir nedviprasmiškas mūsų Atpirkėjo pasiskelbimas Dievu tapo Jo atmetimo ir nuteisimo priežastimi. Šios dienos Evangelijoje kalbama apie tai, jog žydai labai aiškiai suprato, ką jiems kalba Jėzus.
Introitus
Ps. 17, 48–49. Liberátor meus de géntibus iracúndis: ab insurgéntibus in me exaltábis me: a viro iníquo erípies me, Dómine.
Ps. 17, 2–3. Díligam te, Dómine, virtus mea: Dóminus firmaméntum meum, et refúgium meum, et liberátor meus.
Introitas
Ps 17, 48–49. Mano gelbėtojau iš piktų žmonių. Tu išaukštinsi mane, Viešpatie, prieš maištininkus ir išvaduosi nuo neteisingo žmogaus.
Ps 17, 2–3. Myliu tave, Viešpatie, mano stiprybe! Viešpats yra mano stiprybė, mano prieglobstis ir mano gelbėtojas.
Oratio
Sanctificáto hoc ieiúnio, Deus, tuórum corda fidélium miserátor illústra: et quibus devotiónis præstas afféctum, præbe supplicántibus pium benígnus audítum. Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Dieve, pašventęs atgailą, gailestingai apšviesk tikinčiųjų širdis, ir, kaip duodi jiems kilnius jausmus, maloningai išgirsk jų maldą. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio libri Levítici. (Lev. 19, 1–2, 11–19 et 25)
In diébus illis: Locútus est Dóminus ad Móysen, dicens: Lóquere ad omnem coetum filiórum Israel, et dices ad eos: Ego Dóminus, Deus vester. Non faciétis furtum. Non mentiémini, nec decípiet unusquísque próximum suum. Non periurábis in nómine meo, nec póllues nomen Dei; ui. Ego Dóminus. Non fácies calúmniam próximo tuo: nec vi ópprimes eum. Non morábitur opus mercennárii tui apud te usque mane. Non maledíces surdo, nec coram cæco pones offendículum: sed timébis Dóminum, Deum tuum, quia ego sum Dóminus. Non fácies quod iníquum est, nec iniúste iudicábis. Non consíderes persónam páuperis, nec honóres vultum poténtis. Iuste iúdica próximo tuo. Non eris criminátor, nec susúrro in pópulo. Non stabis contra sánguinem próximi tui. Ego Dóminus. Non óderis fratrem tuum in corde tuo, sed públice árgue eum, ne hábeas super illo peccátum. Non quæras ultiónem, nec memor eris iniúriae cívium tuórum. Díliges amícum tuum sicut teípsum. Ego Dóminus. Leges meas custodíte. Ego enim sum Dóminus, Deus vester.
Skaitinys
Skaitinys iš Kunigų knygos. (Kun 19, 1–2, 11–19 ir 25)
Anomis dienomis: Viešpats kalbėjo Mozei, tardamas: „Kalbėk visai izraeliečių bendrijai ir sakyk jiems: „Būkite šventi, nes aš, Viešpats, jūsų Dievas, esu šventas. Nevogsite, nesielgsite apgaulingai ir vieni kitiems nemeluosite. Neprisieksite apgaulingai mano vardu, išniekindami savo Dievo vardą: aš esu Viešpats. Neengsi savo artimo, neplėšikausi. Neužlaikysi darbininko atlygio pas save lig ryto. Neužgausi nebylio, nepadėsi kliūties neregiui. Bijosi savo Dievo: aš esu Viešpats. Nesielgsi neteisingai, darydamas sprendimą; nebūsi šališkas vargšui ir nenusileisi didžiūnui, bet teisi savo artimą teisingai. Nevaikštinėsi skleisdamas šmeižtus tarp savo giminių; savo artimo gyvasties nestatysi į pavojų: aš esu Viešpats. Nenešiosi širdyje neapykantos savo artimui. Nors tektų savo artimą ir pabarti, neužsitrauk per jį nuodėmės. Nekeršysi ir nebūsi nusistatęs prieš savo tautiečius, bet mylėsi savo artimą kaip save patį: aš esu Viešpats. Laikysitės mano įstatų. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.“
Graduale
Ps. 29, 2–4. Exaltábo te, Dómine, quóniam suscepísti me: nec delectásti inimícos meos super me. V. Dómine, Deus meus, clamávi ad te, et sanásti me: Dómine, abstraxísti ab ínferis ánimam meam, salvásti me a descendéntibus in lacum.
Gradualas
Ps 29, 2–4. Aukštinsiu tave, Viešpatie, nes mane išlaisvinai ir neleidai priešams tyčiotis iš manęs. V. Viešpatie, mano Dieve, aš šaukiaus tavęs ir tu mane išgydei. Viešpatie, tu ištraukei mano sielą iš pragaro ir išgelbėjai iš žengiančių į kapą.
Tractus
Ps. 102, 10. Dómine, non secúndum peccáta nostra, quæ fécimus nos: neque secúndum iniquitátes nostras retríbuas nobis.
Traktas
Ps 102, 10. Viešpatie, ne pagal nuodėmes, kurias mes padarėme, ne pagal mūsų nusižengimus atlygink mums.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Ioánnem. (Ioann. 10, 22–38)
In illo témpore: Facta sunt Encænia in Ierosólymis: et hiems erat. Et ambulábat Iesus in templo, in pórticu Salomónis. Circumdedérunt ergo eum Iudaei, et dicébant ei: Quoúsque ánimam nostram tollis? Si tu es Christus, dic nobis palam. Respóndit eis Iesus: Loquor vobis, et non créditis: Opera, quæ ego fácio in nómine Patris mei, hæc testimónium pérhibent de me: sed vos non créditis, quia non estis ex óvibus meis. Oves meæ vocem meam áudiunt: et ego cognósco eas, et sequúntur me: et ego vitam ætérnam do eis: et non períbunt in ætérnum, et non rápiet eas quisquam de manu mea. Pater meus quod dedit mihi, maius ómnibus est: et nemo potest rápere de manu Patris mei. Ego et Pater unum sumus. Sustulérunt ergo lápides Iudaei, ut lapidárent eum. Respóndit eis Iesus: Multa bona ópera osténdi vobis ex Patre meo, propter quod eórum opus me lapidátis? Respondérunt ei Iudaei: De bono ópere non lapidámus te, sed de blasphémia: et quia tu, homo cum sis, facis teípsum Deum. Respóndit eis Iesus: Nonne scriptum est in lege vestra: quia Ego dixi, dii estis? Si illos dixit deos, ad quos sermo Dei factus est, et non potest solvi Scriptúra: quem Pater sanctificávit, et misit in mundum, vos dicitis: Quia blasphémas: quia dixi, Fílius Dei sum? Si non fácio ópera Patris mei, nolíte crédere mihi. Si autem fácio, et si mihi non vultis crédere, opéribus crédite, ut cognoscátis et credátis, quia Pater in me est et ego in Patre.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Joną tęsinys. (Jn 10, 22–38)
Anuo metu: Jeruzalėje buvo Šventyklos pašventinimo iškilmė. Buvo žiema. Jėzus vaikščiojo šventykloje, po Saliamono stoginę. Ten jį apspito žydai ir ėmė klausinėti: „Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jeigu esi Mesijas, pasakyk mums atvirai!“ Jėzus jiems atsakė: „Aš jums pasakiau, tik jūs netikite. Mano darbai, kuriuos aš darau savo Tėvo vardu, liudija apie mane. Bet jūs netikite, nes jūs – ne manosios avys. Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą; jos nežus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos. Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas jų neišplėš iš Tėvo rankos. Aš ir Tėvas esame viena.“ Ir vėl žydai stvėrėsi akmenų, norėdami jį užmušti. O Jėzus paklausė juos: „Tėvo valia esu jums padaręs daug gerų darbų. Už kurį gi darbą jūs užmušite mane?“ Žydai jam atsakė: „Ne už gerą darbą užmušime, bet už piktžodžiavimą, kad tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu.“ Jėzus atsakė: „Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: „Aš tariau: jūs esat dievai“!? Taigi Įstatymas vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis, ir Raštas negali būti panaikintas. Kaip tad jūs galite sakyti tam, kurį Tėvas pašventino ir siuntė pasaulin: „Tu piktžodžiauji“, kai jis pareiškė: „Aš – Dievo Sūnus!“? Jei aš nedarau savo Tėvo darbų, – netikėkite manimi! O jeigu darau ir manimi netikite, – tikėkite darbais, kad pažintumėte ir suprastumėte, jog Tėvas manyje ir aš jame.“
Offertorium
Ps. 58, 2. Eripe me de inimícis meis, Deus meus: et ab insurgéntibus in me líbera me, Dómine.
Ofertoriumas
Ps 58, 2. Mano Dieve, gelbėk mane nuo mano priešų ir išvaduok nuo tų, kurie sukyla prieš mane.
Secreta
Annue, miséricors Deus: ut hóstias placatiónis et laudis sincéro tibi deferámus obséquio. Per Dominum nostrum...
Sekreta
Leisk mums, gailestingasis Dieve, atnašauti Tau su nuoširdžia pagarba permaldavimo ir šlovės auką. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Ps. 25, 6–7. Lavábo inter innocéntes manus meas, et circuíbo altáre tuum, Dómine: ut áudiam vocem laudis tuæ, et enárrem univérsa mirabília tua.
Komunija
Ps 25, 6–7. Plaunu su nekaltaisiais savo rankas ir vaikštau apie tavo altorių, Viešpatie. Viešai skelbiu tavo garbingumą, garsiai pasakoju apie tavo nuostabius darbus.
Postcommunio
Cæléstis doni benedictióne percépta: súpplices te, Deus omnípotens, deprecámur; ut hoc idem nobis et sacraménti causa sit et salútis. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Priėmę dangiškosios dovanos palaimą, Tave, visagali Dieve, nuolankiai maldaujame, kad ji padėtų mūsų šventumui ir išganymui. Per mūsų Viešpatį...
Oratio super populum
Humiliáte cápita vestra Deo.
Adésto supplicatiónibus nostris, omnípotens Deus: et, quibus fidúciam sperándæ pietátis indúlges; consuétæ misericórdiæ tríbue benígnus efféctum. Per Dominum nostrum...
Oracija už žmones
Nusilenkite Dievui.
Priimk, visagali Dieve, mūsų maldavimus ir malonėk suteikti savo malonę tiems, kuriems įkvėpei savo gailestingumo viltį. Per mūsų Viešpatį...
