Feria Secunda infra Hebdomadam IV in Quadragesima
Pirmadienis po IV gavėnios sekmadienio
Šios dienos Evangelijoje Jėzus pranašauja savo mirtį ir prisikėlimą. Jis yra Šventykla, kuri bus sugriauta ir atstatyta per tris dienas. Šis neįprastas šventyklos, kuri yra Jis pats, palyginimas su Jeruzalės šventykla, kurioje Jis tuo metu buvo, rodo, kad mūsų Viešpats giliai suvokė per Jį turėjusią įvykti Atpirkimo paslaptį. Skaitinyje kalbama apie Saliamono teismą – teisingumo simbolį, kuriuo vadovavosi ir Kristus.
Introitus
Ps. 53, 3–4. Deus, in nómine tuo salvum me fac, et in virtúte tua líbera me: Deus, exáudi oratiónem meam: áuribus pércipe verba oris mei.
Ps. 53, 5. Quóniam aliéni insurrexérunt in me: et fortes Quæsiérunt ánimam meam.
Introitas
Ps 53, 3–4. Dieve, gelbėk mane savo vardu ir išvaduok mane savo galybe. Dieve, išklausyk mano maldą, klausykis mano burnos žodžių.
Ps 53, 5. Svetimi žmonės sukilo prieš mane ir galingieji ieško mano gyvasties.
Oratio
Præsta, quæsumus, omnípotens Deus: ut, observatiónes sacras ánnua devotióne recoléntes, et córpore tibi placeámus et mente. Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Meldžiame Tave, visagali Dieve, leisk mums kasmet pagarbiai atliekant šiuos šventus papročius, patikti Tau kūnu bei siela. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio libri Regum. (3 Reg. 3, 16–28)
In diébus illis: Venérunt duæ mulíeres meretríces ad regem Salomónem, steterúntque coram eo, quarum una ait: Obsecro, mi dómine: ego et múlier hæc habitabámus in domo una, et péperi apud eam in cubículo. Tértia autem die postquam ego péperi, péperit et hæc: et erámus simul, nullúsque álius nobíscum in domo, excéptis nobis duábus. Mórtuus est autem fílius mulíeris huius nocte: dórmiens quippe oppréssit eum. Et consúrgens intempéstæ noctis siléntio, tulit fílium meum de látere meo ancíllæ tuæ dormiéntis, et collocávit in sinu suo: suum autem fílium, qui erat mórtuus, pósuit in sinu meo. Cumque surrexíssem mane, ut darem lac fílio meo, appáruit mórtuus: quem diligéntius íntuens clara luce, deprehéndi non esse meum, quem genúeram. Respondítque áltera múlier Non est ita, ut dicis, sed fílius tuus mórtuus est, meus autem vivit. E contrário illa dicébat: Mentiris: fílius quippe meus vivit, et fílius tuus mórtuus est. Atque in hunc modum contendébant coram rege. Tunc rex ait: Hæc dicit Fílius meus vivit, et fílius tuus mórtuus est. Et ista respóndit: Non, sed fílius tuus mórtuus est, meus autem vivit. Dixit ergo rex: Affért mihi gládium. Cumque attulíssent gládium coram rege: Divídite, inquit, infántem vivum in duas partes, et dat dimídiam partem uni, et dimídiam partem alteri. Dixit autem múlier, cuius fílius erat vivus, ad regem – commóta sunt quippe víscera eius super fílio suo: – Obsecro, dómine, date illi infántem virum, et nolíte interfícere dum. E contrário illa dicebat: Nec mihi nec tibi sit, sed diridátur. Respóndit rex et ait: Date huic infántem vivum, et non occidátur: hæc est enim mater eius. Audívit itaque omnis Israel iudícium, quod iudicásset rex, et timuérunt regem, vidéntes sapiéntiam Dei esse in eo ad faciéndum iudícium.
Skaitinys
Skaitinys iš pirmosios Karalių knygos. (3 Kar 3, 16–28)
Anomis dienomis: Pas karalių Saliamoną atėjo dvi moterys paleistuvės ir jam prisistatė. Viena moteris tarė: „Prašyčiau, mano viešpatie! Ši moteris ir aš gyvename tuose pat namuose. Jai esant namuose, aš pagimdžiau kūdikį. Atsitiko, kad trečią dieną po to, kai aš pagimdžiau, ir ši moteris pagimdė. Mudvi buvome drauge. Kito žmogaus namuose su mumis nebuvo, tik mes dvi buvome namuose. Naktį šios moters sūnus mirė, nes ji miegodama jį nugulė. Atsikėlusi vidurnaktį, tavo tarnaitei miegant, ji paėmė mano sūnų iš mano pašonės ir pasiguldė jį sau prie krūtinės, o savo mirusį sūnų paguldė man prie krūtinės. Kai aš rytą atsikėliau savo sūnaus žindyti, žiūriu, jis negyvas. Bet kai jį iš arčiau ryto metą apžiūrėjau, man buvo aišku, kad jis nebuvo tas sūnus, kurį buvau pagimdžiusi.“ Bet kita moteris prakalbėjo: „Ne! Šis yra mano sūnus – gyvasis, o negyvasis yra tavo!“ O pirmoji kartojo: „Ne! Negyvasis sūnus yra tavo, o gyvasis sūnus yra mano!“ Taip juodvi ginčijosi karaliaus akivaizdoje. Tada karalius tarė: „Viena sako: „Šis yra mano sūnus – gyvasis“, – o kita sako: „Tai netiesa! Tavo sūnus yra negyvasis, o mano sūnus – gyvasis.“ Karalius tad įsakė: „Atneškite man kalaviją.“ Atnešus karaliui kalaviją, karalius tarė: „Padalykite gyvąjį vaiką į dvi dalis, duokite pusę vienai ir pusę kitai.“ Moteris, kurios sūnus buvo gyvasis berniukas, degdama meile savo sūnui, maldavo karaliaus. „Prašyčiau, mano viešpatie! – ji šaukė, – duoti jai gyvąjį vaiką! Tik jo neužmuškite!“ O kita reikalavo: „Tenebūna nei mano, nei tavo. Padalykite!“ Tada karalius atsakė: „Atiduokite pirmajai gyvąjį berniuką, – jis tarė, – neužmuškite jo! Ji yra jo motina.“ Visas Izraelis išgirdo apie tokį karaliaus nuosprendį. Visi jautė pagarbą karaliui, nes matė, kad jis turėjo Dievo išmintį teisingumui vykdyti.
Graduale
Ps. 30, 3 et 70, 1. Esto mihi in Deum protectórem et in locum refúgii, ut salvum me fácias. V. Deus, in te sperávi: Dómine, non confúndar in ætérnum.
Gradualas
Ps 30, 3 ir 70, 1. Dieve, būk man globėju ir saugia pilimi, kad mane išgelbėtum. V. Tavimi, Viešpatie, pasitikiu, lai nebūsiu sugėdytas per amžius.
Tractus
Ps. 102, 10. Dómine, non secúndum peccáta nostra, quæ fécimus nos: neque secúndum iniquitátes nostras retríbuas nobis.
Traktas
Ps 102, 10. Viešpatie, ne pagal nuodėmes, kurias mes padarėme, ne pagal mūsų nusižengimus atlygink mums.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Ioánnem. (Ioann. 2, 13–25)
In illo témpore: Prope erat Pascha Iudæórum, et ascéndit Iesus Ierosólymam: et invénit in templo vendéntes boves et oves et colúmbas, et nummulários sedéntes. Et cum fecísset quasi flagéllum de funículis, omnes eiécit de templo, oves quoque et boves, et nummulariórum effúdit æs et mensas subvértit. Et his, qui colúmbas vendébant, dixit: Auférte ista hinc, et nolíte fácere domum Patris mei domum negotiationis. Recordáti sunt vero discipuli eius, quia scriptum est: Zelus domus tuæ comédit me. Respondérunt ergo Iudaei, et dixérunt ei: Quod signum osténdis nobis, quia hæc facis? Respóndit Iesus et dixit eis: Sólvite templum hoc, et in tribus diébus excitábo illud. Dixérunt ergo Iudaei: Quadragínta et sex annis ædificátum est templum hoc, et tu in tribus diébus excitábis illud? Ille autem dicébat de templo córporis sui. Cum ergo resurrexísset a mórtuis, recordáti sunt discípuli eius, quia hoc dicébat, et credidérunt Scriptúræ, et sermóni, quem dixit Iesus. Cum autem esset Ierosólymis in Pascha in die festo, multi credidérunt in nómine eius, vidéntes signa eius, quæ faciébat. Ipse autem Iesus non credébat semetípsum eis, eo quod ipse nosset omnes, et quia opus ei non erat, ut quis testimónium perhibéret de hómine: ipse enim sciébat, quid esset in hómine.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Joną tęsinys. (Jn 2, 13–25)
Anuo metu: Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. Šventykloje jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių pinigų keitėjų. Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus. Karvelių pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane. Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?“ Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu!“ Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventovę statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?!“ Bet jis kalbėjo apie savo kūno šventovę. Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais. Per Velykų šventes, jam būnant Jeruzalėje, daugelis įtikėjo jo vardą, matydami jo daromus ženklus. Bet Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo. Jam nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų. Jis pats žinojo, kas yra žmogaus viduje.
Offertorium
Ps. 99, 1–2. Iubiláte Deo, omnis terra, servíte Dómino in lætítia: intráte in conspéctu eius in exsultatióne: quia Dóminus ipse est Deus.
Ofertoriumas
Ps 99, 1–2. Džiūgauk Dievui, visa žeme, tarnauk Viešpačiui kupina džiaugsmo. Stokite džiaugdamiesi jo akivaizdon, nes Viešpats yra Dievas.
Secreta
Oblátum tibi, Dómine, sacrifícium vivíficet nos semper et múniat. Per Dominum nostrum...
Sekreta
Viešpatie, Tau atnašaujamoji auka mus nuolatos tegaivina ir tesaugo. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Ps. 18, 13 et 14. Ab occúltis meis munda me, Dómine: et ab aliénis parce servo tuo.
Komunija
Ps 18, 13 ir 14. Apvalyk mane, Viešpatie, nuo nematomų nuodėmių ir gink savo tarną nuo kitų.
Postcommunio
Sumptis, Dómine, salutáribus sacraméntis: ad redemptiónis ætérnæ, quæsumus, proficiámus augméntum. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Mes meldžiame Tave, Viešpatie, kad priimtas Švenčiausiasis Sakramentas padidintų mumyse amžinojo išganymo malonę. Per mūsų Viešpatį...
Oratio super populum
Humiliáte cápita vestra Deo.
Deprecatiónem nostram, quæsumus. Dómine, benígnus exáudi: et, quibus supplicándi præstas afféctum, tríbue defensiónis auxílium. Per Dominum nostrum...
Oracija už žmones
Nusilenkite Dievui.
Meldžiame Tave, Viešpatie, maloningai išklausyk mūsų maldavimus ir suteik savo pagalbą tiems, kuriems dovanojai galią prašyti. Per mūsų Viešpatį...
