Feria Tertia infra Hebdomadam IV in Quadragesima
Antradienis po IV gavėnios sekmadienio
Mozė susidurdavo su pasipriešinimu ir maištu, bet Dievas, jo prašomas, dovanodavo atleidimą jo tautai (skaitinys). Jėzus, atsakydamas į savo priešininkų priekaištus, rėmėsi Mozės įstatymu ir dėl to kilo sumaištis; tačiau Jam nepavyko atversti jų širdžių. Jų atstumtas, Jėzus sukūrė naują tautą, kuriai, kaip ir Mozei, tapo Vadovu ir Tarpininku, tikruoju Gelbėtoju.
Introitus
Ps. 54, 2–3. Exáudi, Deus, oratiónem meam, et ne despéxeris deprecatiónem meam: inténde in me et exáudi me.
Ps. 54, 3–4. Contristátus sum in exercitatióne mea: et conturbátus sum avoce inimíci et a tribulatióne peccatóris.
Introitas
Ps 54, 2–3. Išklausyk, Dieve, mano maldą ir nepaniekink mano prašymo. Pažvelk į mane ir išklausyk manęs.
Ps 54, 3–4. Aš blaškaus suspaudime, esu neramus dėl priešo balso ir dėl nusidėjėlio varginimo.
Oratio
Sacræ nobis, quæsumus, Dómine, observatiónis ieiúnia: et piæ conversationis augméntum, et tuæ propitiatiónis contínuum præstent auxílium. Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Meldžiame Tave, Viešpatie, kad šventoji atgaila padidintų tikėjimo uolumą ir nuolatos išprašytų Tavo gailestingą pagalbą. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio libri Exodi. (Exod. 32, 7–14)
In diébus illis: Locútus est Dóminus ad Móysen, dicens: Descénde de monte: peccávit pópulus tuus, quem eduxísti de terra Ægýpti. Recessérunt cito de via, quam ostendísti eis: fecerúntque sibi vítulum conflátilem, et adoravérunt, atque immolántes ei hóstias, dixérunt: Isti sunt dii tui, Israël, qui te e duxérunt de terra Ægýpti. Rursúmque ait Dóminus ad Móysen: Cerno, quod pópulus iste duræ cervícis sit: dimítte me, ut irascátur furor meus contra eos, et déleam eos, faciámque te in gentem magnam. Móyses autem orábat Dóminum, Deum suum, dicens: Cur, Dómine, iráscitur furor tuus contra pópulum tuum, quem eduxísti de terra Ægýpti in fortitúdine magna et in manu robústa? Ne quæro dicant Ægýptii: Cállide edúxit eos, ut interfíceret in móntibus et deléret e terra: quiéscat ira tua, et esto placábilis super nequítia pópuli tui. Recordáre Arbaham, Isaac et Israël, servórum tuórum, quibus iurásti per temetípsum, dicens: Multiplicábo semen vestrum sicut stellas coeli: et univérsam terram hanc, de qua locútus sum, dabo sémini vestro, et possidébitis eam semper. Placatúsque est Dóminus, ne fáceret malum, quod locútus fúerat advérsus pópulum suum.
Skaitinys
Skaitinys iš Išėjimo knygos. (Iš 32, 7–14)
Anomis dienomis: Viešpats tarė Mozei: „Skubėk tuojau pat žemyn! Tavo tauta, kurią išvedei iš Egipto žemės, nedorai pasielgė. Jie suskubo pasukti iš kelio, kuriuo eiti buvau jiems įsakęs, nusiliejo sau veršį ir jam aukoja, sakydami: „Izraeli, šis yra tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto žemės!“ Viešpats kalbėjo Mozei: „Matau, kad ši tauta yra kietasprandė. Todėl dabar palik mane vieną, kad mano įniršis ant jų įsiliepsnotų ir juos sunaikinčiau, o iš tavęs padaryčiau didelę tautą.“ Bet Mozė maldavo Viešpatį, savo Dievą, ir sakė: „O Viešpatie, kam gi dega tavo įniršis ant tautos, kurią išvedei iš Egipto žemės didžia jėga ir galinga ranka? Kam gi egiptiečiai turėtų sakyti: „Pikto siekdamas jis išvedė juos, tik išžudyti juos kalnuose ir išnaikinti nuo žemės veido“? Atsigręžk nuo savo degančio įniršio, pasigailėk ir nesiųsk nelaimės savo tautai. Atsimink Abraomą, Izaoką ir Izraelį, savo tarnus, kaip tu jiems prisiekei pačiu savimi, sakydamas: „Padauginsiu jūsų palikuonis kaip dangaus žvaigždes ir visą šį kraštą, kurį pažadėjau, duosiu jūsų palikuonims, ir jie paveldės jį amžinai.“ Viešpats pasigailėjo ir nesiuntė nelaimės, kuria buvo grasinęs savo tautai.
Graduale
Ps. 43, 26 et 2. Exsúrge, Dómine, fer opem nobis: et líbera nos propter nomen tuum. V. Deus, áuribus nostris audívimus: et patres nostri annuntiavérunt nobis opus, quod operátus es in diébus eórum et in diébus antíquis.
Gradualas
Ps 43, 26 ir 2. Pakilk, Viešpatie, padėk mums ir išvaduok mus dėl savojo vardo. V. Dieve, mes girdėjome savo ausimis; mūsų tėvai papasakojo apie tavo darbus, kuriuos padarei jų dienomis ir senovėje.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Ioánnem. (Ioann. 7, 14–31)
In illo témpore: Iam die festo mediánte, ascendit Iesus in templum, et docébat. Et mirabántur Iudaei, dicéntes: Quómodo hic lítteras scit, cum non didícerit? Respóndit eis Iesus et dixit: Mea doctrína non est mea, sed eius, qui misit me. Si quis volúerit voluntátem eius fácere, cognóscet de doctrína, utrum ex Deo sit, an ego a meípso loquar. Qui a semetípso lóquitur, glóriam própriam quærit. Qui autem quærit glóriam eius, qui misit eum, hic verax est, et iniustítia in illo non est. Nonne Móyses dedit vobis legem: et nemo ex vobis facit legem? quid me quaeritis interfícere? Respóndit turba, et dixit: Dæmónium habes: quis te quærit interfícere? Respóndit Iesus et dixit eis: Unum opus feci, et omnes mirámini. Proptérea Móyses dedit vobis circumcisiónem – non quia ex Móyse est, sed ex pátribus: – et in sábbato circumcíditis hóminem. Si circumcisiónem accipit homo in sábbato, ut non solvátur lex Móysi: mihi indignámini, quia totum hóminem sanum feci in sábbato? Nolíte iudicáre secúndum fáciem, sed iustum iudícium iudicáte. Dicébant ergo quidam ex Ierosólymis: Nonne hic est, quem quærunt interfícere ? Et ecce, palam lóquitur, et nihil ei dicunt. Numquid vere cognovérunt príncipes, quia hic est Christus? Sed hunc scimus, unde sit: Christus autem, cum vénerit, nemo scit, unde sit. Clamábat ergo Iesus in templo docens, et dicens: Et me scitis et, unde sim, scitis, et a meípso non veni, sed est verus, qui misit me, quem vos nescítis. Ego scio eum, quia ab ipso sum, et ipse me misit. Quærébant ergo eum apprehéndere: et nemo misit in illum manus, quia nondum vénerat hora eius. De turba autem multi credidérunt in eum.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Joną tęsinys. (Jn 7, 14–31)
Anuo metu: Šventei įpusėjus, Jėzus atėjo į šventyklą ir ėmė mokyti. Žydai stebėjosi ir sakė: „Iš kur jis išmano Raštą, visai nesimokęs?“ Jėzus jiems atsakė: „Mano mokslas ne mano, bet to, kuris yra mane siuntęs. Kas nori vykdyti jo valią, supras, ar tas mokslas iš Dievo, ar aš kalbu pats iš savo galvos. Kas iš savęs kalba, ieško savo garbės. O kuriam rūpi jo Siuntėjo šlovė, tas tiesiakalbis, ir nėra jame neteisybės. Argi Mozė jums nedavė Įstatymo? Deja, niekas iš jūsų Įstatymo nesilaiko. Kodėl gi norite mane nužudyti?“ Žmonės atsiliepė: „Ar velnias tave apsėdo?! Kas gi tyko tave nužudyti?“ Jėzus jiems atsakė: „Aš padariau tik vieną darbą, ir jūs visi nustebote. Mozė jums įsakė apipjaustymą, – nors jis kilęs ne iš Mozės, bet iš protėvių, – ir jūs apipjaustote šabo dieną. Jei galima žmogų apipjaustyti šabo dieną, kad nebūtų sulaužytas Mozės Įstatymas, tai kodėl pykstate ant manęs, kad aš visą žmogų pagydžiau šabo dieną?! Tad neteiskite pagal išorę, bet žiūrėkite teisingumo.“ Kai kurie Jeruzalės gyventojai klausinėjo: „Ar tik ne šitą nori nužudyti? Štai jis viešai kalba, ir niekas jam nieko nesako. Gal vyresnybė įsitikino, jog jis Mesijas? Tačiau mes žinome, iš kur jis kilęs. O kai ateis Mesijas, niekas nežinos, iš kur jis.“ Tuomet Jėzus, mokydamas šventykloje, garsiai šaukė: „Išties jūs mane pažįstate ir žinote, iš kur aš kilęs. Ne pats nuo savęs atėjau, bet tiesiakalbis yra tas, kuris mane atsiuntė, o jūs jo nepažįstate. Aš jį pažįstu, nes iš jo esu atėjęs, ir jis yra mane siuntęs.“ Tuomet jie norėjo Jėzų suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos, nes dar nebuvo atėjusi jo valanda. Daugelis iš minios įtikėjo jį.
Offertorium
Ps. 39, 2, 3 et 4. Exspéctans exspectávi Dóminum, et respéxit me: et exaudívit deprecatiónem meam: et immísit in os meum cánticum novum, hymnum Deo nostro.
Ofertoriumas
Ps 39, 2, 3 ir 4. Kantriai laukiau Viešpaties. Jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą. Man į lūpas įdėjo naują giesmę, šlovės mūsų Dievui giesmę.
Secreta
Hæc hóstia, Dómine, quæsumus, emúndet nostra delicta: et, ad sacrifícium celebrándum, subditórum tibi córpora mentésque sanctíficet. Per Dominum nostrum...
Sekreta
Meldžiame Tave, Viešpatie, tenuvalo ši auka mūsų kaltes. Tepašvenčia ji mūsų, Tavo tarnų, kūną ir sielą, kad galėtume vertai ją atnašauti. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Ps. 19, 6. Lætábimur in salutári tuo: et in nómine Dómini, Dei nostri, magnificábimur.
Komunija
Ps 19, 6. Džiaugsimės tavo išganymu ir didžiuosimės Viešpaties, mūsų Dievo, vardu.
Postcommunio
Huius nos, Dómine, percéptio sacraménti mundet a crímine: et ad coeléstia regna perdúcat. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Tenuvalo mus, Viešpatie, šis Sakramentas nuo kalčių ir tenuveda į dangaus karalystę. Per mūsų Viešpatį...
Oratio super populum
Humiliáte cápita vestra Deo.
Miserére, Dómine, pópulo tuo: et contínuis tribulatiónibus laborántem, propítius respiráre concéde. Per Dominum nostrum...
Oracija už žmones
Nusilenkite Dievui.
Pasigailėk, Viešpatie, savo tautos ir, kenčiančiai nuolatinius vargus, maloningai leisk atsigauti. Per mūsų Viešpatį...
