Sabbato infra Hebdomadam IV in Quadragesima
Šeštadienis po IV gavėnios sekmadienio
Sitienties! (Trokštantys!) Jau pirmasis introito žodis kalba apie gyvojo vandens malonės troškulį, išreikšdamas katechumenų norą gauti Krikšto malonę, ir apie neįkainojamą Dievo dovanos prigimtį. Senojo Testamento skaitinyje kalbama apie nenuilstamą Dievo rūpinimąsi savo tauta. Evengelijoje aiškiai pasakyta, koks svarbus yra Kristus savo pasekėjams. „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą.“
Introitus
Isa. 55, 1. Sitiéntes, venite ad aquas, dicit Dóminus: et qui non habétis prétium, veníte et bíbite cum lætítia.
Ps. 77, 1. Atténdite, pópule meus, legem meam: inclináte aurem vestram in verba oris mei.
Introitas
Iz 55, 1. Visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens, sako Viešpats; net jei ir pinigų neturite, ateikite ir gerkite džiaugdamiesi.
Ps 77, 1. Laikykis, mano tauta, mano įstatymo, klausykis ištempusi ausis mano burnos žodžių.
Oratio
Fiat, Dómine, quæsumus, per grátiam tuam fructuósus nostræ devotiónis afféctus: quia tunc nobis próderunt suscépta ieiúnia, si tuæ sint plácita pietáti. Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Meldžiame Tave, Viešpatie, padėk per savo malonę mūsų pasišventimui atnešti gerų vaisių, nes atgaila tik tuomet bus mums naudinga, kai Tau patiks. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Isaíæ Prophétæ. (Is. 49, 8–15)
Hæc dicit Dóminus: In témpore plácito exaudívi te, et in die salútis auxiliátus sum tui: et servávi te, et dedi te in foedus pópuli, ut suscitáres terram, et possidéres hereditátes dissipátas: ut díceres his, qui vincti sunt: Exíte: et his, qui in ténebris: Revelámini. Super vias pascéntur, et in ómnibus planis páscua eórum. Non esúrient neque sítient, et non percútiet eos æstus et sol: quia miserátor eórum reget eos, et ad fontes aquárum potábit eos. Et ponam omnes montes meos in viam, et sémitæ meæ exaltabúntur. Ecce, isti de longe vénient, ei ecce illi ab aquilóne et mari, et isti de terra austráli. Laudáte, coeli, et exsúlta, terra, iubiláte, montes, laudem: quia consolátus est Dóminus pópulum suum, et páuperum suórum miserébitur. Et dixit Sion: Derelíquit me Dóminus, et Dóminus oblítus est mei. Numquid oblivísci potest múlier infántem suum, ut non misereátur fílio uteri sui? et si illa oblíta fúerit, ego tamen non oblivíscar tui, dicit Dóminus omnípotens.
Skaitinys
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos. (Iz 49, 8–15)
Taip kalba Viešpats: „Malonės metu tave išklausau, išganymo dieną tau padedu. Sukūriau tave, paskyriau tave sandora tautai, kad atstatytum kraštą ir išdalytum nuniokotus paveldus. Sakyk kaliniams: „Išeikite!“ ir tiems, kurie tamsybėse: „Eikite į šviesą!“ Pakelėse jie ganysis, ant plikų kalvų visur jie ras ganyklų. Nekęs nei alkio, nei troškulio, nekenks jiems nei dykumų vėjas, nei saulė, nes gailestingasis juos veda ir nuveda prie čiurlenančių šaltinių. Padarysiu jiems kelią per visus savo kalnus, mano vieškeliai bus išlyginti. Štai! Šitie ateina iš toli, vieni iš šiaurės ir vakarų, o kiti iš pietų šalies.“ Dangūs, džiūgaukite! Iš džiaugsmo šokinėk, žeme! Tegu plyšta kalnai nuo džiaugsmo giesmės! Nes Viešpats paguodė savąją tautą, pasigailėjo savo varguolių. Bet Sionas sako: „Paliko mane Viešpats, užmiršo mane Dievas.“ „Ar gali moteris užmiršti savo mažylį, būti nešvelni savo įsčių sūnui? Net jeigu ji ir užmirštų, aš tavęs niekad neužmiršiu“, – sako visagalis Viešpats.
Graduale
Ps. 9, 14 et 1–2. Tibi, Dómine, derelíctus est pauper: pupíllo tu eris adiútor. V. Ut quid, Dómine, recessísti longe, déspicis in opportunitátibus, in tribulatióne? dum supérbit ímpius, incénditur pauper.
Gradualas
Ps 9, 14 ir 1–2. Tau, Viešpatie, nelaimingasis gali save patikėti, o našlaičiui tu esi globėjas. V. Kodėl, Viešpatie, nutolai ir neatkreipi dėmesio suspaudimo metu, kai nedorėlis puikuojasi, o varguolis kankinasi?
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Ioánnem. (Ioann. 8, 12–20)
In illo témpore: Locútus est Iesus turbis Iudæórum, dicens: Ego sum lux mundi: qui séquitur me, non ámbulat in ténebris, sed habébit lumen vitæ. Dixérunt ergo ei pharisæi: Tu de te ipso testimónium pérhibes: testimónium tuum non est verum. Respóndit Iesus et dixit eis: Et si ego testimónium perhíbeo de meípso, verum est testimónium meum: quia scio, unde veni et quo vado: vos autem nescítis, unde vénio aut quo vado. Vos secúndum carnem iudicátis: ego non iúdico quemquam: et si iúdico ego, iudícium meum verum est, quia solus non sum: sed ego et, qui misit me, Pater. Et in lege vestra scriptum est, quia duórum hóminum testimónium verum est. Ego sum, qui testimónium perhíbeo de meípso: et testimónium pérhibet de me, qui misit me, Pater. Dicébant ergo ei: Ubi est Pater tuus? Respóndit Iesus: Neque me scitis neque Patrem meum: si me sciretis, fórsitan et Patrem meum scirétis. Hæc verba locútus est Iesus in gazophylácio, docens in templo: et nemo apprehéndit eum, quia necdum vénerat hora eius.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Joną tęsinys. (Jn 8, 12–20)
Anuo metu: Jėzus kalbėjo žydų minioms, sakydamas: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą.“ Fariziejai jam prikišo: „Tu pats apie save liudiji, – tavo liudijimas netikras.“ Jėzus jiems atsakė: „Nors aš ir liudiju pats apie save, mano liudijimas yra tikras, nes aš žinau, iš kur esu atėjęs ir kur einu. O jūs nežinote, nei iš kur aš atėjęs, nei kur einu. Jūs teisiate kūniškai, o aš neteisiu nė vieno. Jeigu aš ir teisčiau, mano sprendimas būtų teisingas, nes aš ne vienas, bet esu aš ir mane siuntęs Tėvas. Ir jūsų Įstatyme parašyta, jog dviejų asmenų liudijimas tikras. Taigi liudiju aš pats apie save, ir apie mane liudija mane atsiuntęs Tėvas.“ Jie paklausė: „O kurgi tavo Tėvas?“ Jėzus atsakė: „Jūs nepažįstate nei manęs, nei manojo Tėvo. Jei pažintumėte mane, pažintumėte ir mano Tėvą.“ Tuos žodžius jis pasakė, mokydamas šventyklos iždinėje. Ir niekas jo nesuėmė, nes dar nebuvo atėjusi jo valanda.
Offertorium
Ps. 17, 3. Factus est Dóminus firmaméntum meum, et refúgium meum, et liberátor meus: et sperábo in eum.
Ofertoriumas
Ps 17, 3. Viešpats yra mano stiprybė ir mano prieglobstis, ir mano gelbėtojas. Juo aš pasitikiu.
Secreta
Oblatiónibus nostris, quæsumus, Dómine, placáre suscéptis: et ad te nostras etiam rebélles compélle propítius voluntátes. Per Dominum nostrum...
Sekreta
Meldžiame Tave, Viešpatie, būk mums gailestingas priimdamas mūsų aukas. Maloningai palenk į save mūsų maištingą valią. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Ps. 22, 1–2. Dóminus regit me, et nihil mihi déerit: in loco páscuæ ibi me collocávit: super aquam refectiónis educávit me.
Komunija
Ps 22, 1–2. Viešpats yra mano ganytojas, man nieko netrūksta. Jis žaliose pievose mane paguldo, prie ramių tvenkinių gano.
Postcommunio
Tua nos, quæsumus, Dómine, sancta puríficent: et operatióne sua tibi plácitos esse perfíciant. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Meldžiame Tave, Viešpatie, tenuvalo mus Tavo šventos paslaptys ir savo veikimu padaro mus Tau priimtinus. Per mūsų Viešpatį...
Oratio super populum
Humiliáte cápita vestra Deo.
Deus, qui sperántibus in te miseréri pótius éligis quam irasci: da nobis digne flere mala, quæ fécimus; ut tuæ consolatiónis grátiam inveníre mereámur. Per Dominum nostrum...
Oracija už žmones
Nusilenkite Dievui.
Dieve, Tau mieliau tikinčiųjų pasigailėti, negu ant jų rūstintis. Leisk mums tinkamai apverkti savo nedorybes, kad užsitarnautume paguodos malonę. Per mūsų Viešpatį...
