Dominica in Quinquagesima

skirtukas

Kvinkvagezimos sekmadienis

Dogminė nuoroda 

Septuagezimos laikotarpis, kuriuo prasideda Velykų laikas, betarpiškai susijęs su tema, persmelkiančia Gavėnios ir Velykų laikotarpių liturgiją: žmonijos perėjimu iš nuodėmingumo ir vergijos būklės, į kurią mus įstūmė nuodėmė, į atgimimo ir išsilaisvinimo iš jos Dievo malonei padedant.

Šio laikotarpio pamaldose girdimas nuoširdus ir viltingas Dievo pagalbos prašymas (trijų sekmadieninių Mišių introitai), o šv. Paulius savo Laiškuose iš mūsų atkakliai reikalauja tikėjimo bei kantrių darbų ir kviečia labdarai. Ir Šventoji Evangelija persmelkta didžios išganymo vilties: palyginimas apie darbininkus vynuogyne rodo, kad atpirkimas prieinamas bet kokio amžiaus žmonėms; palyginimas apie sėjėją – kad jis pasiekiamas visiems, priimantiems Dievo žodį; palyginimas apie neregio iš Jericho išgydymą, kurį Kristus atlieka iš karto po pranašystės apie savo kančias, skelbia žmonijos perėjimą iš tamsos į šviesą.

Šis liturginis mokymas, rodantis visą nuodėmės bjaurumą ir tai, kaip plačiai ji paplitusi mūsų pasaulyje ir kaip labai mums reikalingas artėjantis atpirkimas, nuostabiu būdu skelbia Gavėnios ir Velykų atėjimą.

Liturginė nuoroda

Septuagezimos laikotarpis visada prasideda likus septyniasdešimt dienų iki Velykų. Jį sudaro trys sekmadieniai: Septuagezimos, Seksagezimos ir Kvinkvagezimos.

Sekmadienių pavadinimai sudaryti iš skaitmenų ir reiškia dešimties dienų laikotarpius (dekadas), kurie baigiasi šiais sekmadieniais. Jei devynias priešvelykines savaites padalytume į dekadas, gautųsi, kad pirmas sekmadienis būtų septintą dekadą (63 dieną), antras – šeštą (56 dieną), trečias – penktą (49 dieną).

Septuagezima – pasiruošimo Gavėniai metas. Gavėnia dar neprasidėjo, tačiau ją primena violetinė kunigų rūbų spalva ir tai, kad per pamaldas neatliekami džiaugsmingi Aleliuja bei Gloria. Ypač jaučiamas Aleliuja nebuvimas iki pat Velykų. Juk net švenčių dienomis per Mišias vietoj jo atliekamas visai kitokio pobūdžio traktas, sudarytas iš keleto labai paprastos melodijos psalmių eilučių.

Kvinkvagezima

„Štai mes einame į Jeruzalę, ir ten išsipildys visa, kas pranašų parašyta apie Žmogaus Sūnų.“ Taip Viešpats išpranašauja savo kančias ir prisikėlimą. Neregio išgydymas – žmonių giminės išganymo simbolis (Evangelija). Liepsningas gyrius, kurį apaštalas Paulius skiria meilei (Laiškas), suteikia dar didesnę prasmę visiškam antgamtiniam mūsų sielos perkeitimui, nes Kristaus atpirkimo dėka ji išplėšta iš nuodėmių tamsos.

Introitus

Ps. 30, 3–4. Esto mihi in Deum protectórem et in locum refúgii, ut salvum me fácias: quóniam firmaméntum meum, et refúgium meum es tu: et propter nomen tuum dux mihi eris, et enútries me.

Ps. 30, 2. In te, Dómine, sperávi, non confúndar in ætérnum: in iustítia tua líbera me, et éripe me.

Introitas

Ps 30, 3–4. Būk man Dievas gynėjas ir prieglobsčio vieta, kad mane išganytum; nes tu esi mano ramstis ir mano prieglobstis; ir dėl savojo vardo būsi mano vedlys ir pamaitinsi mane.

Ps 30, 2. Tavimi, Viešpatie, vyliausi, lai nebūsiu sugėdytas per amžius; savajame teisingume išlaisvink mane ir išgelbėk mane.

Oratio

Preces nostras, quæsumus, Dómine, cleménter exáudi: atque a peccatorum vínculis absolútos, ab omni nos adversitáte custódi. Per Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.

Kolekta

Prašome, Viešpatie, maloningai išklausyk mūsų maldavimus ir mus, iš nuodėmių pančių išvaduotus, nuo bet kokio priešiškumo apsaugok. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

Lectio

Léctio Epístolæ beati Pauli Apostoli ad Corínthios. (1 Cor. 13, 1–13)

Fratres: Si línguis hóminum loquar, et angelórum, caritátem áutem non hábeam, factus sum velut æs sonans, aut cymbalum tínniens. Et si habúero prophetíam, et nóverim mystéria ómnia et omnem sciéntiam: et si habúero omnem fidem ita ut montes tránsferam, caritátem áutem non habúero, nihil sum. Et si distribúero in cibos páuperum omnes facultátes meas, et si tradídero corpus meum, ita ut árdeam, caritátem áutem non habúero, nihil mihi prodest. Cáritas pátiens est, benígna est. Cáritas non æmulátur, non agit pérperam non inflátur, non est ambitiósa, non quærit quæ sua sunt, non irritátur, non cógitat malum, non gáudet super iniquitáte, congáudet áutem veritáti: ómnia suffert, ómnia credit, ómnia sperat, ómnia sústinet. Cáritas núnquam éxcidit: sive prophetíæ evacuabúntur, sive línguæ cessábunt, sive sciéntia destruétur. Ex parte enim cognóscimus, ex parte prophetámus. Cum áutem vénerit quod perféctum est, evacuábitur quod ex parte est. Cum essem párvulus, loquébar ut párvulus, sapiébam ut párvulus, cogitábam ut párvulus. Quando áutem factus sum vir, evacuávi quæ erant parvúli. Vidémus nunc per spéculum in aenígmate: tunc áutem fácie ad fáciem. Nunc cognósco ex parte: tunc áutem cognóscam sicut et cógnitus sum. Nunc áutem manent, fides, spes, cáritas, tria hæc: máior áutem horum est caritas.

Skaitinys

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus pirmojo Laiško korintiečiams. (1 Kor 13, 1–13)

Broliai: Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai. Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą; jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau. Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia. Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas. Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės. Kai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula. Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška. Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas. Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.

Graduale

Ps. 76, 15 et 16. Tu es Deus, qui facis mirabília solus: notam fecísti in géntibus virtútem tuam. V. Liberásti in bráchio tuo pópulum tuum, fílios Israel et Ióseph.

Gradualas

Ps 76, 15 ir 16. Tu esi Dievas, kuris vienintelis darai stebuklus; savąją galybę padarei žinomą tautoms. V. Savąja ranka išlaisvinai savo tautą – Izraelio ir Juozapo vaikus.

Tractus

Ps. 99, 1–2. V. Iubiláte Domino, omnis terra: servíte Dómino in lætítia. V. Intráte in conspéctu eius in exsultatióne: scitóte, quod Dóminus ipse est Deus. V. Ipse fecit nos, et non ipsi nos: nos áutem pópulus eius, et oves páscuæ eius.

Traktas

Ps 99, 1–2. V. Džiaugsmingai šlovink Viešpatį, visa žeme, džiaugsmingai tarnauk Viešpačiui. V. Šokinėdami iš džiaugsmo, įženkite į jo akivaizdą; žinokite, kad pats Viešpats yra Dievas. V. Jis mus sukūrė, o ne mes patys save; bet mes esame jo tauta ir jo kaimenės avys.

Evangelium

Sequéntia sancti Evangélii secundum Lucam. (Luc. 18, 31–43)

In illo témpore: Assúmpsit Iesus duódecim, et ait illis: Ecce ascéndimus Ierosólymam, et comsummabúntur ómnia, quæ scripta sunt per prophétas de Fílio hóminis. Tradétur enim géntibus, et illudétur, et flagellábitur, et conspuétur: et póstquam flagelláverint, occídent eum, et tértia die resúrget. Et ipsi nihil horum intellexérunt, et erat verbum istud abscónditum ab eis, et non intelligébant quæ dicebántur. Factum est áutem, cum appropinquáret Iéricho, cæcus quídam sedébat secus viam, mendícans. Et cum audíret turbam prætereúntem, interrogábat quid hoc esset. Dixérunt áutem ei, quod Iesus Nazarénus transíret. Et clamávit, dicens: Iesu, fili David, miserére mei. Et qui præíbant, increpábant eum ut tacéret. Ipse vero multo magis clamábat: Fili David, miserére mei. Stans áutem Iesus iússit illum addúci ad se. Et, cum appropinquásset, interrogávit illum, dicens: Quid tibi vis fáciam? At ille dixit: Dómine, ut vídeam. Et Iesus dixit illi: Réspice, fides tua te salvum fecit. Et conféstim vidit et sequebátur illum: magníficans Deum. Et omnis plebs ut vidit, dedit láudem Deo.

Evangelija

Šventosios Evangelijos pagal Luką tęsinys. (Lk 18, 31–43)

Anuo metu: Jėzus pasišaukė Dvylika ir tarė: „Štai mes einame į Jeruzalę, ir ten išsipildys visa, kas pranašų parašyta apie Žmogaus Sūnų. Jis bus atiduotas pagonims, išjuoktas, paniekintas ir apspjaudytas. Tie nuplaks jį ir nužudys, bet trečią dieną jis prisikels.“ Tačiau jie nieko nesuprato; tos kalbos prasmė jiems liko paslėpta, ir jie nesuvokė, kas buvo sakoma. Kai Jėzus prisiartino prie Jericho, šalia kelio sėdėjo neregys elgeta. Išgirdęs praeinančią minią, jis paklausė, kas tai būtų. Jam pasakė, jog praeinąs Jėzus Nazarietis. Tuomet neregys ėmė šaukti: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ Ėję priešakyje draudė jį, kad tylėtų, bet tas dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ Jėzus sustojo ir liepė jį atvesti. Jam prisiartinus, Jėzus paklausė: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“ Šis atsakė: „Viešpatie, kad praregėčiau!“ Jėzus tarė: „Regėk! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave.“ Tas bemat praregėjo ir nulydėjo jį, garbindamas Dievą. Tai matydami, visi žmonės šlovino Dievą.

Offertorium

Ps. 118, 12–13. Benedíctus es, Dómine, doce me iustificatiónes tuas: in lábiis meis pronuntiávi ómnia iudícia oris tui.

Ofertoriumas

Ps 118, 12–13. Palaimintas esi, Viešpatie, mokyk mane savųjų įstatų; savo lūpomis paskelbiau visus tavo sprendimus.

Secreta

Hæc hóstia, Dómine, quæsumus, emúndet nostra delícta: et ad sacrifícium celebrándum, subditórum tibi corpora mentésque sanctíficet. Per Dóminum nostrum...

Sekreta

Prašome, Viešpatie, lai ši auka išvalo mūsų nusižengimus ir Aukos šventimui Tavo pavaldinių kūnus bei sielas pašventina. Per mūsų Viešpatį...

Communio

Ps. 77, 29–30. Manducavérunt, et saturáti sunt nimis, et desidérium eórum áttulit eis Dóminus: non sunt fraudáti a desidério suo.

Komunija

Ps 77, 29–30. Valgė ir buvo labai pasotinti, ir Viešpats įvykdė jų troškimą; jie nėra savojo troškimo apgauti.

Postcommunio

Quæsumus, omnípotens Deus, ut qui cæléstia aliménta percépimus, per hæc contra ómnia advérsa muniámur. Per Dóminum nostrum...

Postkomunija

Prašome, visagali Dieve, kad mes, kurie dangiškąjį peną priėmėme, per jį būtume apsaugoti nuo visų priešiškumų. Per mūsų Viešpatį...


Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

0
bendrinimų