Sabbato Quattuor Temporum Septembris

skirtukas

Rugsėjo metų ketvirčio diena (šeštadienis)

Ilgoji Mišių forma

Rugsėjo, kuris anksčiau buvo septintas mėnuo, Metų ketvirčio šeštadienį mes prisimename žydų džiaugsmo ir atgailos šventę: Palapinių šventę ir Permaldavimo dieną.

Kaip ir kitų Metų ketvirčio šeštadienių, šios dienos Mišios skirtos pašventinimui ir paaukojimui: po Kyrie nukerpama tonzūra, po pirmojo skaitinio šventinami ostiarijai, po antrojo – lektoriai, po trečiojo – egzorcistai, po ketvirtojo – akolitai, po penktojo atliekamos rankų uždėjimo apeigos ant subdiakonų, po Apaštalo skaitinio – ant diakonų, o prieš paskutinę trakto eilutę – ant kunigų.

Introitus

Ps. 94, 6–7. Veníte, adorémus Deum et procidámus ante Dóminum, plorémus ante eum, qui fecit nos: quia ipse est Dóminus, Deus noster.

Ps. 94, 1. Veníte, exsultémus Dómino: iubilémus Deo, salutári nostro.

Introitas

Ps 94, 6–7. Ateikite, pagarbinkime Dievą ir pulkime prieš Viešpatį. Raudokime prieš tą, kuris mus sutvėrė, nes jis yra Viešpats, mūsų Dievas.

Ps 94, 1. Ateikite, džiūgaukime Viešpačiui, krykštaukime Dievui, mūsų išgelbėtojui.

Oratio

Omnípotens sempitérne Deus, qui per continéntiam salutárem corpóribus medéris et méntibus: maiestátem tuam súpplices exorámus; ut, pia ieiunántium deprecatióne placátus, et præséntia nobis subsídia tríbuas et futúra. Per Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.

Kolekta

Visagali amžinasis Dieve, išganinga atgaila gydantis mūsų kūnus ir sielas: nuolankiai meldžiame Tavo didybę, kad Tu, permaldautas atgailaujančiųjų maldomis, suteiktum mums pagalbą dabar ir ateityje. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

Lectio

Léctio libri Levítici. (Levit. 23, 26–32)

In diébus illis: Locútus est Dóminus ad Móysen, dicens: Décimo die mensis huius séptimi, dies expiatiónum erit celebérrimus, et vocábitur sanctus: affligetísque ánimas vestras in eo, et offerétis holocáustum Dómino. Omne opus servíle non faciétis in témpore diéi huius: quia dies propitiatiónis est, ut propitiétur vobis Dóminus, Deus vester. Omnis ánima, quæ afflicta non fúerit die hac, períbit de pópulis suis: et quæ operis quídpiam fécerit, delébo eam de pópulo suo. Nihil ergo óperis faciétis in eo: legítimum sempitérnum erit vobis in cunctis generatiónibus et habitatiónibus vestris. Sábbatum requietiónis est, et affligétis ánimas vestras die nono mensis: a véspera usque ad vésperam celebrábitis sábbata vestra: dicit Dóminus omnípotens.

Skaitinys

Skaitinys iš Kunigų knygos. (Kun 23, 26–32)

Anomis dienomis: Viešpats kalbėjo Mozei, tardamas: „Bet šio mėnesio dešimtą dieną yra Permaldavimo diena. Ji bus jums šventa sueiga: pasninkausite ir aukosite Viešpaties ugnies atnašą. Tą dieną nedirbsite jokio darbo, nes ji yra Permaldavimo diena, kurią yra atliekamas permaldavimas jūsų labui Viešpaties, jūsų Dievo, akivaizdoje. Iš tikrųjų kas tą dieną nepasninkautų, bus pašalintas iš savo tautos. O kas tą dieną dirbtų kokį darbą, aš ištrinsiu jį iš tautos. Nedirbkite jokio darbo; tai amžinas įstatas visoms jūsų kartoms visose jūsų gyvenvietėse. Ji bus jums visiško poilsio šabas, ir jūs turite pasninkauti Devintosios mėnesio dienos vakare, nuo vakaro lig vakaro, švęsite šį jūsų šabą“, – kalba visagalis Viešpats.

Graduale

Ps. 78, 9 et 10. Propítius esto, Dómine, peccátis nostris: ne quando dicant gentes: Ubi est Deus eórum? V. Adiuva nos, Deus, salutáris noster: et propter honórem nóminis tui, Dómine, líbera nos.

Gradualas

Ps 78, 9 ir 10. Atleisk, Viešpatie, mūsų nuodėmes, kad kartais nesakytų pagonys: Kur yra jų Dievas? V. Padėk mums, Dieve, mūsų Išganytojau, ir išvaduok mus, Viešpatie, dėl savo vardo garbės.

Oratio

Da nobis, quæsumus, omnípotens Deus: ut, ieiunándo, tua grátia satiémur; et, abstinéndo, cunctis efficiámur hóstibus fortióres. Per Dominum nostrum... R. Amen.

Kolekta

Suteik mums, meldžiame Tave, visagali Dieve, kad atgailaudami būtume pasotinti Tavo malone, o susilaikydami taptume stipresni už visus priešus. Per mūsų Viešpatį... R. Amen.

Lectio

Léctio libri Levítici. (Levit. 23, 39–43)

In diébus illis: Locútus est Dóminus ad Móysen, dicens: A quintodécimo die mensis séptimi, quando congregavéritis omnes fructus terræ vestræ, celebrábitis ferias Dómini septem diébus: die primo et die octávo erit sábbatum, id est réquies. Sumetísque vobis die primo fructus arbóris pulchérrimæ, spatulásque palmárum, et ramos ligni densárum fróndium, et sálices de torrénte, et lætabímini coram Dómino, Deo vestro. Celebrabitísque sollemnitátem eius septem diébus per annum: legítimum sempitérnum erit in generatiónibus vestris. Mense séptimo festa celebrábitis, et habitábitis in umbráculis septem diébus. Omnis, qui de génere est Israel, manébit in tabernáculis: ut discant pósteri vestri, quod in tabernáculis habitáre fécerim fílios Israel, cum edúcerem eos de terra Ægýpti. Ego Dóminus, Deus vester.

Skaitinys

Skaitinys iš Kunigų knygos. (Kun 23, 39–43)

Anomis dienomis: Viešpats kalbėjo Mozei, tardamas: „Septintojo mėnesio penkioliktą dieną, kai būsite nuėmę visą krašto derlių, švęsite Viešpaties iškilmes, kurios tęsis septynias dienas. Pirmoji ir aštuntoji diena bus visiško poilsio dienos. Pirmąją dieną paimsite hadaro medžio vaisių, palmės šakų, lapuočių šakelių bei paupio gluosnių ir linksminsitės Viešpaties, jūsų Dievo, akivaizdoje septynias dienas. Švęsite ją septintą mėnesį kasmet kaip Viešpaties iškilmes septynias dienas, švęsite ją septintą mėnesį kaip amžiną įstatą per visas jūsų kartas. Septynias dienas gyvensite palapinėse; visi izraeliečiai turės gyventi palapinėse tam, idant jūsų kartos patirtų, kad aš, vesdamas izraeliečius iš Egipto žemės, apgyvendinau juos palapinėse. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.“

Graduale

Ps. 83, 10 et 9. Protéctor noster, áspice, Deus, et réspice super servos tuos. V. Dómine, Deus virtútum, exáudi preces servórum tuórum.

Gradualas

Ps 83, 10 ir 9. Dieve, mūsų globėjau, pažvelk ir pasižiūrėk į savo tarnus. V. Viešpatie, galybių Dieve, išklausyk savo tarnų maldas.

Oratio

Tuére, quæsumus, Dómine, fámiliam tuam: ut salútis ætérnæ remédia, quæ te inspiránte requírimus, te largiénte consequámur. Per Dominum nostrum... R. Amen.

Kolekta

Saugok, meldžiame Tave, Viešpatie, savo namiškius ir suteik amžinajam gyvenimui savo pagalbą, kurios Tavo įkvėpti meldžiame. Per mūsų Viešpatį... R. Amen.

Lectio

Léctio Michaeæ Prophétæ. (Mich. 7, 14; 16, 18–20)

Dómine, Deus noster, pasce pópulum tuum in virga tua, gregem hereditátis tuæ, habitántes solos in sal:u, iuxta dies antiquos. Vidébunt gentes, et confundéntur super omni fortitúdine sua. Quis Deus similis tui, qui aufers iniquitatem, et transis peccatum reliquiárum hereditátis tuæ? Non immíttet ultra furórem suum, quóniam volens misericórdiam est. Revertétur, et miserébitur nostri: depónet iniquitates nostras, et proiíciet in profúndum maris ómnia peccáta nostra. Dabis veritátem Iacob, misericórdiam Abraham: quæ iurásti patribus nostris a diébus antiquis: Dómine, Deus noster.

Skaitinys

Skaitinys iš pranašo Michėjo knygos. (Mch 7, 14; 16; 18–20)

Viešpatie, mūsų Dieve, savo lazda ganyk savo tautą, tavojo paveldo kaimenę, gyvenančią atskirai miške, sodų krašto viduje. Tesigano Bašane ir Gileade kaip senovės dienomis. Tautos regės ir gėdysis, nepaisydamos visos savo galybės; ranka užsidengs sau burnas, apkurs jų ausys. Kur yra Dievas, kaip tu, kuris atleidžia kaltę ir dovanoja nusižengimą savo paveldo likučiui? Jo pyktis netveria amžinai, nes jam malonu būti gailestingam. Jis vėl mūsų pasigailės, kojomis sutryps mūsų kaltes, – įmesi į gelmes visas mūsų nuodėmes. Parodysi atsidavimą Jokūbui, gailestingumą Abraomui, kaip esi prisiekęs mūsų protėviams senovės dienomis, Viešpatie, mūsų Dieve.

Graduale

Ps. 89, 13 et 1. Convértere, Dómine, aliquántulum, et deprecáre super servos tuos. V. Dómine, refúgium factus es nobis, a generatióne et progénie.

Gradualas

Ps 89, 13 ir 1. Sugrįžk, Viešpatie, kaip ilgai, elkis gailestingai su savo tarnais. V. Viešpatie, tu buvai mūsų užuovėja per kartų kartas.

Oratio

Præsta, quæsumus, Dómine, sic nos ab épulis abstinére carnálibus: ut a vítiis irruéntibus páriter ieiunémus. Per Dominum nostrum... R. Amen.

Kolekta

Padėk, meldžiame Tave, Viešpatie, taip susilaikyti nuo kūniško maisto, kad drauge susilaikytume nuo besiveržiančių ydų. Per mūsų Viešpatį... R. Amen.

Lectio

Léctio Zacharíæ Prophétæ. (Zach. 8, 14–19)

In diébus illis: Factum est verbum Dómini ad me, dicens: Hæc dicit Dóminus exercítuum: Sicut cogitávi, ut afflígerem vos, cum ad iracúndiam provocássent patres vestri me, dicit Dóminus, et non sum misértus: sic convérsus cogitávi in diébus istis, ut benefáciam domui Iuda et Ierúsalem: nolíte timére. Hæc sunt ergo verba, quæ faciétis: Loquímini veritátem, unusquísque cum próximo suo: veritátem et iudícium pacis iudicáte in portis vestris. Et unusquísque malum contra amícum suum ne cogitétis in córdibus vestris: et iuraméntum mendax ne diligátis: ómnia enim hæc sunt, quæ odi, dicit Dóminus. Et factum est verbum Dómini exercítuum ad me, dicens: Hæc dicit Dóminus exercítuum: Ieiúnium quarti et ieiúnium quinti et ieiúnium séptimi et ieiúnium décimi erit dómui Iuda in gáudium et lætítiam et in sollemnitátes præcláras: veritátem tantum et pacem dilígite: dicit Dóminus exercítuum.

Skaitinys

Skaitinys iš pranašo Zacharijo knygos. (Zch 8, 14–19)

Anomis dienomis: Buvo man Viešpaties žodis: „Taip kalba Galybių Viešpats: „Lygiai kaip nusprendžiau siųsti jums nelaimę ir nepasigailėjau, kai jūsų protėviai mane įpykdė, – kalbėjo Galybių Viešpats, – taip šiomis dienomis nusprendžiau daryti gera Jeruzalei ir Judo namams. Nebijokite! Štai yra dalykai, kuriuos jūs turite daryti: Sakykite tiesą vieni kitiems, teiskite savo vartuose, žiūrėdami tiesos ir tobulo teisingumo, nespęskite savo širdyse pinklių vieni kitiems ir nebranginkite kreivos priesaikos, nes visų šių dalykų aš nekenčiu, – tai Viešpaties žodis.“ Man atėjo Galybių Viešpaties žodis: „Taip kalba Galybių Viešpats: „Pasninkas ketvirto mėnesio ir pasninkas penkto, ir pasninkas septinto, ir pasninkas dešimto pavirs džiaugsmu bei linksmybe ir malonia švente Judo namams. Branginkite tiesą ir taiką!“, – sako Galybių Viešpats.“

Graduale

Ps. 140, 2. Dirigátur orátio mea sicut incénsum in conspéctu tuo, Dómine. V. Elevátio mánuum meárum sacrifícium vespertínum.

Gradualas

Ps 140, 2. Viešpatie, tekyla mano malda kaip smilkalai tavo akivaizdoje. V. O mano iškeltos rankos kaip vakarinė auka.

Oratio

Ut nobis, Dómine, tríbuis sollémne tibi deférre ieiúnium: sic nobis, quæsumus, indulgéntiæ præsta subsídium. Per Dominum nostrum... R. Amen.

Kolekta

Kaip mums, Viešpatie, leidai aukoti šią iškilmingą atgailą, taip padėk mums, meldžiame Tave, atleisdamas nuodėmes. Per mūsų Viešpatį... R. Amen.

Lectio

Léctio Daniélis Prophétæ. (Dan. 3, 47–51)

In diébus illis: Angelus Dómini descéndit cum Azaría et sóciis eius in fornácem: et excússit flammam ignis de fornáce, et fecit médium fornácis quasi ventum roris flantem. Flamma autem effundebátur super fornácem cúbitis quadragínta novem: et erúpit, et incéndit, quos répperit iux ta fornácem de Chaldæis, minístros regis, qui eam incendébant. Et non tétigit eos omníno ignis, neque contristávit, nec quidquam moléstiæ íntulit. Tunc hi tres qua si ex uno ore laudábant, e glorificábant, et benedicébant Deum in fornáce, dicéntes:

Skaitinys

Skaitinys iš pranašo Danieliaus knygos. (Dan 3, 47–51)

Anomis dienomis: Viešpaties angelas nužengė į krosnį prie Azarijo ir jo draugų, išstūmė plieskiančią ugnį iš krosnies ir padarė krosnies vidų, tarsi jame būtų pūtęs vėsa dvelkiantis vėjelis. Liepsnos pakilo keturiasdešimt devynias uolektis virš krosnies, driekėsi į šonus ir sudegino aplink krosnį stovinčius chaldėjus, karaliaus tarnus, kurie ją kurstė. O jų ugnis visai nelietė, – neužgavo ir net jų nevargino. Tuomet visi trys krosnyje vienu balsu giedojo, garbindami ir šlovindami Dievą:

Hymnus

Dan. 3, 52–53

Benedíctus es, Dómine, Deus patrum nostrórum. Et laudábilis et gloriósus in sæcula.
Et benedíctum nomen glóriæ tuæ, quod est sanctum. Et laudábile et gloriósum in sæcula.
Benedíctus es in templo sancto glóriæ tuæ. Et laudábilis et gloriósus in sæcula.
Benedíctus es super thronum sanctum regni tui. Et laudábilis et gloriósus in sæcula.
Benedíctus es super sceptrum divinitátis tuæ. Et laudábilis et gloriósus in sæcula.
Benedíctus es, qui sedes super Chérubim, íntuens abýssos. Et laudábilis et gloriósus in sæcula.
Benedíctus es, qui ámbulas super pennas ventórum et super undas maris. Et laudábilis et gloriósus in sæcula.
Benedícant te omnes Angeli et Sancti tui. Et laudent te et gloríficent in sæcula.
Benedícant te cæli, terra, mare, et ómnia quæ in eis sunt. Et laudent te et gloríficent in sæcula.
Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. Et laudábili et glorióso in sæcula.
Sicut erat in princípio, et nunc, et semper: et in saecula sæculórum. Amen. Et laudábili et glorióso in sæcula.
Benedíctus es, Dómine, Deus patrum nostrórum. Et laudábilis et gloriósus in sæcula.

Himnas

Dan 3, 52–56

Pašlovintas esi tu, Viešpatie, mūsų tėvų Dieve, didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius.
Šlovinamas yra tavo garbingas, šventas vardas, didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius.
Šlovinamas esi savo šventoje garbės Šventykloje, didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius.
Šlovinamas esi savo karalystės soste, didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius.
Šlovinamas esi dėl savo dievystės skeptro, didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius.
Šlovinamas esi, kuris žvilgsniu matuoji gelmes nuo savo sosto virš kerubų, didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius.
Šlovinamas esi, kuris vaikštai vėjų sparnais ir jūros bangomis, didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius.
Tešlovina tave visi tavo angelai ir šventieji, tegarbina ir tešlovina tave per amžius.
Tešlovina tave dangūs, žemė, jūra ir visa, kas juose yra, tegarbina ir tešlovina tave per amžius.
Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, ir didžiai vertajam garbės ir šlovės per amžius.
Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžių amžius. Amen. Ir didžiai vertajam garbės ir šlovės per amžius.
Pašlovintas esi tu, Viešpatie, mūsų tėvų Dieve, didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius.

Oratio

Deus, qui tribus púeris mitigásti flammas ígnium: concéde propítius; ut nos fámulos tuos non exúrat flamma vitiórum. Per Dominum nostrum... R. Amen.

Kolekta

Dieve, sutramdęs ugnies liepsną, kad apsaugotum tris vaikus, gailestingai padaryk, kad mūsų, Tavo tarnų, nesudegintų ydų liepsna. Per mūsų Viešpatį... R. Amen.

Lectio

Léctio Epístolæ beáti Pauli Apóstoli ad Hebræos. (Hebr. 9, 2–12)

Fratres: Tabernáculum factum est primum, in quo erant candelábra, et mensa, et proposítio panum, quæ dícitur Sancta. Post velaméntum autem secúndum, tabernáculum, quod dícitur Sancta sanctórum: áureum habens thuríbulum, et arcam testaménti circumtéctam ex omni parte auro, in qua urna áuea habens manna, et virga Aaron, quæ frondúerat, et tábulæ testaménti, supérque eam erant Chérubim glóriæ obumbrántia propitiatórium: de quibus non est modo dicendum per singula. His vero ita compósitis; in priori quidem tabernaculo semper introíbant sacerdótes, sacrificiórum offícia consummántes: in secundo autem semel in anno solus póntifex, non sine sánguine, quem offert pro sua et pópuli ignorántia: hoc significánte Spíritu Sancto, nondum propalátam esse sanctórum viam, adhuc prióre tabernaculo habénte statum. Quae parábola est témporis instántis: iuxta quam múnera et hóstiæ offerúntur, quæ non possunt iuxta consciéntiam perféctum fácere serviéntem, solummodo in cibis, et in pótibus, et váriis baptismátibus, et iustítiis carnis usque ad tempus correctiónis impósitis. Christus autem assístens póntifex futurórum bonórum, per ámplius et perféctius tabernáculum non manufáctum, id est, non huius creatiónis; neque per sánguinem hircórum aut vitulórum, sed per próprium sánguinem introívit semel in Sancta, ætérna redemptióne invénta.

Skaitinys

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško žydams. (Žyd 9, 2–12)

Broliai: Buvo pastatyta padangtė: priešakinė dalis, kur buvo žvakidė, stalas ir padėtinės duonos kepalai, vadinosi „šventoji“. Už antrosios uždangos buvo padangtės dalis, vadinama „šventųjų šventoji“. Ten stovėjo auksinis smilkymo aukuras ir iš visų šonų auksu apmušta Sandoros skrynia, kurioje buvo auksinis ąsotis su mana, išsprogusi Aarono lazda ir sandoros plokštės. Viršum jos buvo šlovės cherubai, kurie gaubė permaldavimo dangtį. Apie tai dabar nėra reikalo smulkiau kalbėti. Esant tokiai sąrangai, į priekinę dalį visuomet eina kunigai atlikti apeigų, o į antrąją – tik kartą per metus vienas vyriausiasis kunigas, ir tai ne be kraujo, kurį atnašauja už save ir už tautos paklydimus. Šitaip Šventoji Dvasia nurodo, kad kelias į šventovę dar nėra atviras, kol tebestovi priekinė padangtė, kuri yra dabartinio laikotarpio atvaizdas. Joje atnašaujamos dovanos ir aukos, kurios aukotojo negali padaryti sąžine tobulo, bet apima tik valgius, gėrimus ir įvairius apiplovimus – pagal išorinius potvarkius, tegaliojančius iki atnaujinimo meto. Kristus, atėjęs kaip būsimųjų gėrybių kunigas, pro aukštesnę ir tobulesnę padangtę, ne rankų darbo, tai yra ne šitos kūrinijos, taip pat ne ožių ar veršių krauju, bet savuoju krauju vieną kartą visiems laikams įžengė į šventovę ir įvykdė amžinąjį atpirkimą.

Tractus

Ps. 116, 1–2. Laudáte Dóminum, omnes gentes: et collaudáte eum, omnes pópuli. V. Quóniam confirmáta est super nos misericórdia eius: et véritas Dómini manet in ætérnum.

Traktas

Ps 116, 1–2. Šlovinkite Viešpatį, visos tautos, aukštinkite jį visos šalys. V. Tikrai didis mums jo gerumas, ir Viešpaties ištikimybė amžina.

Evangelium

Sequéntia sancti Evangélii secúndum Lucam. (Luc. 13, 6–17)

In illo témpore: Dicébat Iesus turbis hanc similitúdinem: Arbórem fici habébat quidam plantátam in vínea sua, et venit quærens fructum in illa, et non invénit. Dixit autem ad cultórem víneæ: Ecce, anni tres sunt, ex quo vénio quærens fructum in ficúlnea hac, et non invénio: succíde ergo illam: ut quid etiam terram occupat? At ille respóndens, dicit illi: Dómine, dimítte illam et hoc anno, usque dum fódiam circa illam et mittam stércora: et si quidem fécerit fructum: sin autem, in futúrum succídes eam. Erat autem docens in synagóga eórum sábbatis. Et ecce múlier, quæ habebat spíritum infirmitátis annis decem et octo: et erat inclináta, nec omníno poterat sursum respícere. Quam cum vidéret Iesus, vocávit eam ad se, et ait illi: Múlier, dimíssa es ab infirmitáte tua. Et impósuit illi manus, et conféstim erécta est, et glorificábat Deum. Respóndens autem arachisynagógus, indígnans quia sábbato curásset Iesus, dicébat turbæ: Sex dies sunt, in quibus opórtet operári: in his ergo veníte, et curámini, et non in die sábbati. Respóndens autem ad illum Dóminus, dixit: Hypócritæ, unusquísque vestrum sábbato non solvit bovem suum aut ásinum a præsépio, et ducit adaquáre? Hanc autem fíliam Abrahæ, quam alligávit sátanas, ecce decem et octo annis, non opórtuit solvi a vínculo isto die sábbati? Et cum hæc díceret, erubescébant omnes adversárii eius: et omnis pópulus gaudébat in univérsis, quæ glorióse fiébant ab eo.

Evangelija

Šventosios Evangelijos pagal Luką tęsinys. (Lk 13, 6–17)

Anuo metu: Jėzus minioms pasakė palyginimą: „Vienas žmogus turėjo savo vynuogyne pasisodinęs figmedį. Kartą jis atėjo pažiūrėti jame vaisių, bet nerado. Ir tarė sodininkui: „Štai jau treji metai, kaip aš ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių, ir vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!“ Anas jam sako: „Šeimininke, palik jį dar šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu. Rasi jis dar duos vaisių. O jei ne, tada jį iškirsdinsi.“ Šabo dieną Jėzus mokė sinagogoje. Čia pasitaikė moteris, aštuoniolika metų kenčianti nuo ligos dvasios. Ji buvo sutraukta ir visiškai negalėjo išsitiesti. Jėzus pamatęs pasišaukė ją ir tarė: „Moterie, esi išvaduota iš savo ligos!“ Jis uždėjo ant jos rankas, toji bemat atsitiesė ir ėmė šlovinti Dievą. Tada sinagogos vyresnysis, supykęs, kad Jėzus pagydė šabo dieną, pasakė miniai: „Dirbamos yra šešios dienos. Ateikite jomis ir gydykitės, o ne per šabą!“ Viešpats jam atsakė: „Veidmainiai! Argi kas iš jūsų neatriša šabo dieną nuo ėdžių savo jaučio ar asilo ir nenuveda pagirdyti?! Argi šios Abraomo dukters, kurią šėtonas laikė sukaustęs jau aštuoniolika metų, nereikėjo išvaduoti iš pančių šabo dieną?“ Jam tai kalbant, visi jo priešai susigėdo, o visa minia džiaugėsi šlovingais jo darbais.

Offertorium

Ps. 87, 2–3. Dómine, Deus salútis meæ, in die clamávi et nocte coram te: intret orátio mea in conspéctu tuo, Dómine.

Ofertoriumas

Ps 87, 2–3. Viešpatie Dieve, mano Gelbėtojau, dieną ir naktį tavęs šaukiausi. Tepasiekia tave mano malda.

Secreta

Concéde, quæsumus, omnípotens Deus: ut oculis tuæ maiestátis munus oblátum et grátiam nobis devotiónis obtíneat, et efféctum beátæ perennitátis acquírat. Per Dóminum nostrum...

Sekreta

Meldžiame Tave, visagali Dieve, Tavo didybės akivaizdoje paaukotoji dovana tepadeda mums gauti gyvojo pamaldumo malonę ir pasiekti amžinąją palaimą. Per mūsų Viešpatį...

Præfatio communis

Vere dignum et iustum est, æquum et salutare, nos tibi semper et ubique gratias agere: Domine, sancte Pater, omnipotens æterne Deus: per Christum, Dominum nostrum. Per quem maiestatem tuam laudant Angeli, adorant Dominationes, tremunt Potestates. Cæli cælorumque Virtutes ac beata Seraphim socia exsultatione concelebrant. Cum quibus et nostras voces ut admitti iubeas, deprecamur, supplici confessione dicentes: Sanctus.

Bendroji prefacija

Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga, mums visada ir visur Tau dėkoti, Viešpatie, šventasis Tėve, visagali amžinasis Dieve, per Kristų mūsų Viešpatį. Per Jį Tavo didybę šlovina angelai, garbina viešpatystės, dreba galybės. Dangūs ir dangiškosios kariaunos, taip pat ir palaimintieji serafimai vieningu džiūgavimu drauge aukština. Prašome, liepk, kad į jų tarpą būtų priimti ir mūsų balsai, su nuolankiu išpažinimu tariantys: Šventas.

Communio

Levit. 23, 41 et 43. Mense séptimo festa celebrábitis, cum in tabernáculis habitáre fécerim fílios Israel, cum edúcerem eos de terra Ægýpti, ego Dóminus, Deus vester.

Komunija

Kun 23, 41 ir 43. Septintąjį mėnesį švęsite šventę, nes apgyvendinau Izraelio vaikus palapinėse, vesdamas juos iš Egipto žemės, aš Viešpats, jūsų Dievas.

Postcommunio

Perfíciant in nobis, Dómine, quæsumus, tua sacraménta quod cóntinent: ut, quæ nunc spécie gérimus, rerum veritáte capiámus. Per Dóminum nostrum...

Postkomunija

Meldžiame Tave, Viešpatie, teatbaigia Tavo sakramentai mumyse tai, kas juose glūdi, kad tikrai įgytume tai, kas išreikšta šiomis paslaptimis. Per mūsų Viešpatį...

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

0
bendrinimų