X sekmadienis po Sekminių

X Dominica Post Pentecosten

Dovanos, gaunamos iš Dievo, turi būti naudojamos tam, kad tarnautume savo broliams, nusižeminę ir vienybėje, vadovaujant Šv. Dvasiai (Apaštalo skaitinys). Palyginimas apie fariziejų ir muitininką pabrėžia, kad neturime jokio pagrindo būti patenkinti savimi (Evangelija). To fakto pripažinimas teikia didingumo, o laimę sudaro iš Dievo gaunama pagalba bei palaikymas. Kolekta, parodydama visagalio Dievo galią, tarnaujančią Jo gailestingumui, ragina mus laukti visų Jo pažadų išsipildymo. Dievui negana kviesti mus įgyvendinti krikščioniškąjį idealą; Jis dovanoja Šv. Dvasią, kad Ji pakeistų mūsų gyvenimą.

Introitus

Ps. 54, 17, 18, 20 et 23. Dum clamárem ad Dóminum, exaudívit vocem meam, ab his, qui appropínquant mihi: et humiliávit eos qui est ante sæcula, et manet in ætérnum: iacta cogitátum tuum in Dómino, et ipse te enútriet.

Ps. 54, 2. Exáudi, Deus, oratiónem meam, et ne despéxeris deprecatiónem meam: inténde mihi, et exáudi me.

Introitas

Ps 54, 17, 18, 20 ir 23. Kai šaukiausi Viešpaties, jis išgirdo manąjį balsą ir apgynė nuo besiartinančių priešų, ir pažemino juos – tas, kuris yra prieš amžius ir amžinai pasilieka; įteik savuosius rūpesčius Viešpačiui ir tave maitins.

Ps 54, 2. Dieve, išklausyk mano maldą ir nepaniekink manojo maldavimo; atkreipk dėmesį į mane ir išklausyk mane.

Oratio

Deus, qui omnipoténtiam tuam parcéndo máxime et miserándo maniféstas: multíplica super nos misericórdiam tuam: ut, ad tua promíssa curréntes, cæléstium bonórum fácias esse consórtes. Per Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.

Kolekta

Dieve, kuris atleisdamas ir pasigailėdamas savąją visagalybę labiausiai parodai, pagausink mums savąjį gailestingumą, kad bėgančius Tavo pažadėtųjų dalykų link paverstum Tavųjų dangiškųjų gėrybių dalininkais. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

Lectio

Léctio Epístolæ beati Pauli Apostoli ad Corínthios. (Cor. 12, 2–11)

Fratres: Scitis quóniam cum gentis essétis, ad simulácra muta prout ducebámini eúntes. Ideo notum vobis fácio, quod nemo in Spíritu Dei loquens, dicit anáthema Iesu. Et nemo potest dícere, Dóminus Iesus, nisi in Spíritu Sancto. Divisiónes vero gratiárum sunt, idem autem Spíritus. Et divisiónes ministra-tiónum sunt, idem autem Dóminus. Etdivisions operatiónum sunt, idem vero Deus, qui operátur ómnia in ómnibus. Unicuíque autem datur manifestátio Spíritus ad utilitátem. Alii quidem per Spíritum datur sermo sapiéntiæ: álii autem sermo sciéntiæ secúndum eúndem Spíritum: álteri fides in eódem Spíritu: álii grátia sanitátum in uno Spíritu: álii operátio virtútum, álii prophetía, álii discrétio spirítuum, álii génera linguárum, álii impertrátio sermónum. Hæc autem ómnia operátur unus atque idem Spíritus, dívidens síngulis prout vult.

Skaitinys

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus pirmojo Laiško korintiečiams. (Kor 12, 2–11)

Broliai: Kai dar tebebuvote pagonys, kaip žinote, jus traukte traukė prie nebylių stabų. Todėl aš jums aiškinu, kad nė vienas, kuris kalba Dievo Dvasios skatinamas, nesako: „Prakeiktas Jėzus!“ Ir nė vienas negali ištarti: „Jėzus yra Viešpats“, jei Šventoji Dvasia nepaskatina. Esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia. Esama skirtingų tarnysčių, tačiau tas pats Viešpats. Ir esama skirtingų darbų, tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visur kur. Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui. Antai vienam Dvasia suteikia išminties žodį, kitam ta pati Dvasia – pažinimą, kitam – tikėjimą toje pačioje Dvasioje, kitam – gydymo dovaną toje vienoje Dvasioje, kitam – stebuklingus darbus, kitam – pranašavimą, kitam – dvasių atpažinimą, kitam – įvairių kalbų dovaną, kitam – kalbų aiškinimą. Ir visa tai veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka. Kaip vienas kūnas turi daug narių, o visi nariai, nepaisant daugumo, sudaro vieną kūną, taip ir Kristus.

Graduale

Ps. 16, 8 et 2. Custódi me, Dómine, ut pupíllam óculi: sub umbra alárum tuárum prótege me. V. De vultu tuo iudícium meum pródeat: óculi tui vídeant æquitátem.

Gradualas

Ps 16, 8 ir 2. Saugok mane, Viešpatie, kaip akies vyzdį; savo sparnų paunksmėje apgink mane. V. Lai nuo tavojo veido ateina man nuosprendis; lai tavo akys regi teisingumą.

Alleluia

Alleluia, alleluia.

Ps. 64, 2. V. Te decet hymnus, Deus, in Sion: et tibi reddétur votum in Ierúsalem. Alleluia.

Aleliuja

Aleliuja, aleliuja.

Ps 64, 2. V. Dera tau, Dieve, himną Sione giedoti; ir tau bus duodami įžadai Jeruzalėje. Aleliuja.

Evangelium

Sequéntia sancti Evangélii secundum Lucam. (Luc. 18, 9–14)

In illo témpore: Dixit Iesus ad quosdam qui in se confidébant tamquam iusti, et aspernabántur céteros, parábolam istam: Duo hómines ascendérunt in templum ut orárent: unus pharisæus, et alter publicánus. Pharisæus stans, hæc apud se orábat: Deus, grátias ago tibi, quia non sum sicut céteri hóminum: raptóres, iniústi, adúlteri: velut étiam hic publicánus. Ieiúno bis in sábbato: décimas do ómnium, quæ possídeo. Et publicánus a longe stans nolébat nec óculos ad cælum leváre: sed percutiébat pectus suum, dicens: Deus, propítius esto mihi peccatóri. Dico vobis: descéndit hic iustificátus in domum suam ab illo: quia omnis qui se exáltat, humiliábitur: et qui se humíliat, exaltábitur.

Evangelija

Šventosios Evangelijos pagal Luką tęsinys. (Lk 18, 9–14)

Anuo metu: kai kuriems žmonėms, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė tokį palyginimą: „Du žmonės atėjo į šventyklą melstis. Vienas buvo fariziejus, o kitas muitininkas. Fariziejus atsistojęs taip sau vienas meldėsi: „Dėkoju tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai – arba kaip šis va muitininkas. Aš pasninkauju du kartus per savaitę, atiduodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju.“ O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę, maldaudamas: „Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!“ Sakau jums: šitas nuėjo į namus nuteisintas, ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas.“

Offertorium

Ps. 24, 1–3. Ad te, Dómine, levávi ánimam meam: Deus meus, in te confído, non erubéscam: neque irrídeant me inimíci mei: étenim univérsi, qui te exspéctant, non confundéntur.

Ofertoriumas

Ps 24, 1–3. Į tave, Viešpatie, pakėliau savąją sielą; mano Dieve, tavimi pasitikiu, lai nenurausiu iš gėdos; ir lai neišjuokia manęs manieji priešai, nes juk visi, kurie tavęs laukia, nebus sugėdyti.

Secreta

Tibi, Dómine, sacrifícia dicáta reddántur: quæ sic ad honórem nóminis tui deferénda tribuísti, ut éadem remédiafíeri nostra præstáres. Per Dóminum nostrum...

Sekreta

Tau, Viešpatie, tebus atiduodamos pašvęstosios aukos, kurias mums suteikei paaukoti Tavo vardo garbei taip, kad jos taptų mums ir išgijimu. Per mūsų Viešpatį...

Communio

Ps. 50, 21. Acceptábis sacrifícium iustítiæ, oblatiónes, et holocáusta, super altáre tuum, Dómine.

Komunija

Ps 50, 21. Priimsi teisias aukas, deginamąsias atnašas ir deginamąsias aukas ant savojo altoriaus, Viešpatie.

Postcommunio

Quæsumus, Dómine, Deus noster: ut, quos divínis reparáre non désinis sacraméntis, tuis non destítuas benígnus auxíliis. Per Dóminum nostrum...

Postkomunija

Prašome, Viešpatie, mūsų Dieve, kad iš tų, kurių nenustoji dangiškaisiais sakramentais taisyti, mielaširdingai neatimtum savosios pagalbos. Per mūsų Viešpatį...

Schola